MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Šviečiamoji žurnalistika • 2026.05.28 22:59

Kovo 7-osios vakaras: "Plakančią širdį paverskime gestu"

Akiračio redakcija
Akiračio redakcija

Turinį įkėlė

Kovo 7-osios vakaras: "Plakančią širdį paverskime gestu"
Your browser does not support the audio element.
Kovo 7-osios vakaras: "Plakančią širdį paverskime gestu"...Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Kaip norėtume, kad visa Lietuva turėtų galimybę išgyventi tai, ką kovo 7-ąją patyrė susirinkusieji Vilniaus muzikiniame salone „Tamsta“: didelį malonumą, pasididžiavimą kurčiųjų bendruomene ir bendrystę nepaisant skirtingų kultūrų. Tąkart projekto „Mes taip nesitarėm“ kūrybinė komanda šventė savo 6 metų sukaktį, pristatė unikalų audiovizualinį albumą ir dovanojo gyvo garso ir vaizdo koncertą. Gyvo garso ir vaizdo koncertas Koncerto programą sudarė dainos, sukurtos gestų kalba ir pritaikytos atlikti lietuviškai, vizualinio vernakulo (VV) bei gestų kalbos literatūros kūriniai. Teigiama, kad projektas buvo pirmieji kurčiųjų bandymai kurti dainų tekstus gestų kalba. Kurtieji atlikėjai ir muzikos grupė sunkiai įmanomus dalykus pavertė tikrove: kiekviena daina buvo atliekama dviem kalbomis, kurios „vadovavosi“ savo gramatikos taisyklėmis, naudojo tik joms būdingas menines metaforas, bet draugiškai išsiteko tame pačiame muzikos ritme. Dauguma kūrinių, be savo meninio krūvio, savyje talpino žinutę, kurių turinys laužė stereotipus ir griovė mitus (pastaruosius ypač įtaigiai kūriniu „Šokio ritmu“). „Jei angliškai kalbėsi – mes girdėt nepradėsim, / ir negirdėsim, jeigu rėksi ar losi“, – dainos „Mes palieskim“ žodžiais tikino atlikėjai. Ir siuntė kūrybinę „instrukciją“, kaip susikalbėti: „...bet jei kalbėsi gestais – mes tau paplosim“ ir „Nebijok bendraut. / Nebijok prieit. / Nebijok parašyt..../ Akių kontaktą išlaikyt.“ Pasirodymo programoje tilpo pasakojimas apie 1880 m. Milano kongreso sprendimą, daugiau kaip 120 metų atėmusį iš kurčiųjų savastį – gestų kalbą švietime. Savo skausmą jie liejo vizualinio vernakulo (VV) kūriniu „Genocidas“. Žinia, VV nėra verčiamas į jokią kalbą, tad tai buvo vienintelis kūrinys, kurio žiūrovai buvo kviečiami klausytis kūnu ir širdimi. Gestakalbiai atlikėjai prusino publiką, iškėlę plakatą „Kai žmonės klausosi, jie klausosi visu kūnu“, o D. Vaitiekūnas žiūrovus, kurių dauguma buvo girdintieji, ragino išpūsti išdalytus balionus ir paragauti muzikos skonio kitaip, per delnais jaučiamą vibraciją. Kiekviename kūrinyje buvo tiek prasmių ir tiek gylių, kad juos sau atverti reikėtų ne vieno vakaro „Tamstos“ klube. Skambėjo „Kalkė“ – čia apie popieriaus kalkę ar gestų kalbos „kalkę“?; „Vidury“ – tad visgi kur neprigirdinčiųjų vieta ir kur jiems pritapti? Ir kt. Ir galbūt kovos 7-osios vakaras bent kurį nors dalyvį privers susimąstyti, kad gestų kalbos deprivaciją – tai ne šeimos padarytas pasirinkimas, bet šviesos užgesinimas žmogaus viduje. Dainos „Enemy“ ir „Dance Bitch“ nuskambėjo tarptautiniais gestais, iš kurių pirmojoje gestakalbiai klausė, kas yra „priešas“ – aš ar tu?. . O daina „Nenoriu pasent“ buvo unikali net unikalaus kūrybinio vakaro fone. D. Vaitiekūnas vėliau pasakys, kad tai – autobiografinis kūrinys, kurio pavadinimas gimė iš realiai ištartos būsimo atlikėjo frazės. Šios dainos „atributas“ – raudonas akordeonas, 50 metų saugantis kurčio atlikėjo sapnus, tą vakarą su juo „bendravo“ scenoje. Vakarą vainikavo „Lopšinė“. Tai daina simbolis, nes, kaip sakė solenizantai, nuo jos ir prasidėjo projektas „Mes taip nesitarėm“. O gal vis dėlto derėtų sakyti, kad paskutinis vakaro kūrinys buvo „Mes palieskim“ dainos priedainis? Kurį visą vakarą kantriai publiką gestais atlikti mokė Paulius, kol galų gale ji suskambėjo šimtu rankų. Kūrybinės komandos sudėtis Tą vakarą savo kūrybą parodė gestų kalbos literatūros kūrėjai Arūnas Bražinskas, Arnoldas Matulis, Justina Čiplytė, gestais dainuojantys atlikėjai Gabija Varenkevičiūtė, Paulius Jurjonas, Rūta Mingailaitė, Arnas Dambrauskas, Vilius Glušokas, Šarūnas Zdanavičius, Erika Slabadienė ir Adas Aužbikavičius. Aldona Kvaselytė savo kolegas palaikė būdama salėje. Dar du svarbūs komandos nariai: Nina Šamakova ir Lea Milašauskė – negalėjo atvykti. Muzikos grupės nariai: dainininkas Dominykas Vaitiekūnas, klavišininkė Austėja Marija Kimbartaitė, būgnininkas Martynas Stoškus, gitaristas Matas Ričkus. Svarbūs žmonės užkulisiuose: muzikos prodiuseris Jokūbas Tulaba, garso inžinierius Mantas Tamulionis, prodiuseriai Domantė Tirylytė ir Giedrius Petkevičius, komunikacijos specialistės Živilė Brazė ir Fausta Junelytė. Kūrybinės idėjos autorius ir komandos siela D. Vaitiekūnas padėkos žodžius skyrė užsienio lektoriams, auginusiems Lietuvos gestakalbių profesionalumą: Signmarkui ir Debbie Z. Rennie. Taip pat savo linkėjimus siuntė nuolat projektui talkinusiai LGK literatūros tyrėjai, mokslininkei Anželikai Teresei ir dar daugeliui kitų. Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, „Nordisk kulturkontakt“, Vilniaus miesto savivaldybė, LATGA ir AGATA. Projekto partneris: Lietuvos kurčiųjų draugija. Svečiai iš Baltijos šalių Esame dėkingi Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentei Vaidai Lukošiūtei, pašnabždėjusiai, jog koncertą stebi Latvijos ir Estijos kurčiųjų draugijos atstovai. Visai šalimais prie staliuko sėdėjusios Estijos kurčiųjų asociacijos prezidentės Sirle Papp paprašėme pasidalinti įspūdžiais iš renginio. Ji sakė: „Estijoje kurčiųjų bendruomenės narių aktyvumas mažas. O dabar atvykau į Lietuvą ir savo akimis pamačiau renginį, apie kurį vienu žodžiu galiu pasakyti: nepakartojama! Kurtieji ir girdintieji pilnai įsitraukę ir nėra jokios atskirties. Į Estiją grįžusi turėsiu kuo pasidalinti su kurčiųjų bendruomene, kilo idėjų.“ Kartu su LKD lydere Vaida renginį stebėjo ir Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė. Audiovizualinis muzikinis albumas Su projektu „Mes taip nesitarėm“ kurčiųjų kultūriniame gyvenime sietina daug pirmų kartų. 2026 m. vasarį pasirodė unikalus muzikinis leidinys tokiu pat pavadinimu – „Mes taip nesitarėm“. Tai pirmasis audiovizualinis albumas Lietuvos istorijoje. Jis yra skirtas mišriai auditorijai: ir kalbantiems lietuvių gestų kalba, ir lietuvių žodine kalba, ir muzikos mylėtojams. Leidinį sudaro 15 kūrinių. LRT mediatekoje galima išvysti audiovizualinę „Mes taip nesitarėm“ leidinio dalį – 9 kūrinius, nufilmuotus operatoriaus Vytauto Katkaus ir režisierės Virginijos Vareikytės suburtos komandos. Taip pat albumo jau galima klausytis muzikos pasiklausymo platformose „YouTube“ ir „Spotify“. Albumas taip pat pasirodė riboto tiražo fiziniu formatu, kurio vienoje pusėje – vinilinė plokštelė, kitoje – knygelė su aktyviomis nuorodomis į filmuotus kūrinius gestų kalba. Vinilinių plokštelių buvo galima įsigyti šiųmetėje knygų mugėje LITEXPO, o dar likę egzemplioriai buvo parduoti kovo 7 d. gyvos muzikos koncerte. Dar viena džiugi žinia: koncerto išvakarėse kurtieji autoriai ir atlikėjai tapo asociacijų LATGA ir AGATA nariais. Nuo šiol šios dvi organizacijos gina jų interesus: rūpinasi jų teisėmis, finansine grąža už kūrinių viešinimą bei kūrybos apsauga. Projektas susilaukė pripažinimo VšĮ „Liūdni slibinai“ vadovas, dainininkas ir aktorius Dominykas Vaitiekūnas 2020 m., per pačią pandemiją, apsilankė LKD ir išdėstė savo meninę viziją. Per 6 metus ji tapo solidžiu projektu. Visą tą laiką kūrybinė komanda kaupė potencialą, kūrė naujus kūrinius, kartas nuo karo džiugino mus savo pasirodymais ir leido stebėti, kaip ši iniciatyva auga ir skleidžiasi. 2025 m. „Mes taip nesitarėm“ parodė tris patirtinius audiovizualinius pasirodymus bei dalyvavo Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“. 2024 m. projekto iniciatorius muzikantas, aktorius Dominykas Vaitiekūnas už šį projektą pelnė Boriso Dauguviečio auskarą bei Kultūros ministerijos premiją už geriausias 2024 m. kultūrinės edukacijos veiklas. Šiandien kolektyvas skuba išaugti meno mėgėjų rūbą. Jau porą metų, kai telkiasi mesti iššūkį: „Kurčiasis – profesionalus atlikėjas: kaip to pasiekti?“ Taip pat jau svarsto apie naują programą ir tikisi savo kūrybą pristatyti užsienio publikai. Belieka kūrybinei komandai palinkėti išpildyti visus savo sumanymus. (Lengvai suprantama kalba) Prieš 6 metus dainininkas Dominykas Vaitiekūnas kartu su kurčiaisiais susibūrė į komandą ir pradėjo vykdyti projektą „Mes taip nesitarėm“. Sukūrė dainų gestų kalba, gestų kalbos literatūros kūrinių. Šiemet kovą muzikiniame klube „Tamsta“ atlikėjai surengė koncertą. Kiek anksčiau atlikėjai išleido vaizdo ir garso muzikinį albumą su 15 kūrinių, vinilinę plokštelę. Kūrinius galima rasti LRT mediatekoje, pasiklausyti „Youtube“ ir „Spotify“ internetinėse platformose. Parašai po nuotraukomis: Scenoje – atlikėjas, kūrybinės projekto idėjos autorius Dominykas Vaitiekūnas. Estijos kurčiųjų asociacijos prezidentė Sirle Papp. Renginio akimirkos.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-05-29

Kūrybinė ugnis, jungianti kartas: Romos ir Rugilės istorija

Kūrybinė ugnis, jungianti kartas: Romos ir Rugilės istorija
2026-05-29

Kai tyla prabyla šokiu: J. Čiplytės kūrybos kelias

Kai tyla prabyla šokiu: J. Čiplytės kūrybos kelias
2026-05-29

D. J. Birley: galimybių architektė, kurianti susitikimo vietas tarp pasaulių

D. J. Birley: galimybių architektė, kurianti susitikimo vietas tarp pasaulių
2026-05-28

Delegatų interesų laukas: nuo švietimo klausimų iki pasirengimo ekstremalioms situacijoms

Delegatų interesų laukas: nuo švietimo klausimų iki pasirengimo ekstremalioms situacijoms
2026-05-28

E. Cifra: "Kurčiųjų kultūra visur panaši, skiriasi aplinkybės"

E. Cifra: "Kurčiųjų kultūra visur panaši, skiriasi aplinkybės"
Dalintis straipsniu
Kovo 7-osios vakaras: "Plakančią širdį paverskime gestu"