Delegatų interesų laukas: nuo švietimo klausimų iki pasirengimo ekstremalioms situacijoms

Delegatų interesų laukas: nuo švietimo klausimų iki pasirengimo ekstremalioms situacijoms...„Akiračio“ inf. Kasmet rengiamas ataskaitinis LKD suvažiavimas – tai metas, kai vienu metu aptariamos visos praėjusių metų aktualijos, keičiamasi rūpima šiandienos informacija ir teikiami siūlymai ateičiai. Susipažinkime, apie ką buvo diskutuota. Redakcija, suprasdama savo skaitytojų informacijos poreikių įvairovę ir norėdama atliepti kuo platesnio rato skaitytojų interesus, delegatų pasisakymus sugrupavo temomis, nuasmenino ir apibendrino. Į daugumą visų klausimų atsakė LKD prezidentė V. Lukošiūtė, į kai kuriuos, redakcijai prašant, papildomai ir po suvažiavimo. Kurčneregiai. Teirautasi, ar yra kurčneregių Lietuvoje. Kurčneregių vaikų yra apie 70, o suaugusių asmenų per 1500. Pasak V. Lukošiūtės, tokius duomenis pateikė Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, kuomet Lietuvos delegacija vyko į kurčneregių konferenciją Latvijoje. Atskiro kodo „kurčneregis” nėra, todėl duomenys yra apie tuos asmenis, kurie turi regos ir klausos negalią. Atvejo vadyba. Teirautasi, ar atvejo vadybos paslauga ateityje bus teikiama. Žinia, šią paslaugą teikia LKD, kurčiųjų centruose įdarbinusi atvejo vadybininkus. Atvejo vadybininkai pagalbą teikia sudėtingais atvejais, pvz., kai juos sprendžiant reikia tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Informuota, kad kai kurčiųjų centruose darbą pradėjo daugiau socialinių darbuotojų (juos įdarbinti tapo privaloma KC pradėjus teikti akredituotas socialinės reabilitacijos paslaugas), atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų atliekama veikla iš dalies panašėja. Tad ateityje bus svarstoma, ar atvejo vadybininkų poreikis išlieka. Švietimo klausimai. Pasisakiusieji skundėsi, kad kurčiųjų ugdymo įstaigose gestų kalba nėra visada pagrindinė. Kaip įrodymas pateiktas pavyzdys, kai LKNUC administracija gynė mokinio pasirinkimą renginyje kalbėti žodine kalba. Taip pat susirūpinta, kad LKNUC partnerių vaidmenyje LKD vis dažniau keičia PAGAVA. Taip esą silpnėja LKD pozicijos ir įtaka kurčiųjų švietime. Raginta įtaką susigrąžinti ir stiprinti. V. Lukošiūtė teigė, kad LKD, nepaisant nieko, yra atvira bendradarbiavimui su visomis suinteresuotomis įstaigomis. Taip pat LKD pati inicijuoja pasitarimus ir įvairiais lygiais dalyvauja asmenų su klausos negalia švietimo klausimų svarstymuose, palaiko ryšius su Nacionaline švietimo agentūra (NŠA), ŠMSM. Taip pat visuomet gina LGK teises. Egzaminų pritaikymas. Neseniai NŠA vykusiame egzaminų pritaikymo klausimais asmenims su klausos negalia pasitarime LKD pasiūlė atrinkti keletą kurčiųjų vaikų tyrimui, kad būtų tiksliai nustatytas egzaminų pritaikymo poreikis. Šių išvadų reikia kaip argumento tolimesnėse diskusijose su ŠMSM. Pritaikant egzaminų turinį gestų kalba LKD laikosi pozicijos „pritaikyti, bet ne paprastinti“. Supaprastintų užduočių gali reikėti tik asmenims, turintiems papildomą negalią – autizmo spektro sutrikimą ar intelekto negalią. Pedagogų ir vertėjų vaidmuo. Kritikuota, kad mokytojų LGK mokėjimo lygis žemesnis nei mokinių, kuriuos jie ugdo. Teigta, kad dėl to esą gausu atvejų, kai mokytojai nepagrįstai reikalauja, kad vertėjai atliktų jų darbą ir aiškintų užduotis (pvz., matematikos veiksmus). Įtraukusis ugdymas. Nemažai LKD delegatų – kurčių vaikų tėvai, turintys mokyklinio amžiaus vaikų. Jie skundėsi, jog bendrojo lavinimo mokyklose neretai kurtiesiems vaikams neleidžiama kalbėti balsu arba tinkamai neatsižvelgiama į papildomus sutrikimus, pvz., autizmą. Kurtieji tėvai baiminasi, kad didėjantis vaikų skaičius bendrojo ugdymo įstaigose silpnina kurčiųjų bendruomenę ir LKD perspektyvas. Suvažiavimo delegatai rekomendavo pirmiausiai diskutuotinus švietimo klausimus aptarti sistemos viduje. Tik radus visiems priimtinus sprendimus jų svarstymą skelbti tarpinstituciniu lygiu. CODA (kurčiųjų tėvų girdintys vaikai). Teirautasi apie pernai planuotą, tačiau šiemet neįtrauktą į planus CODA stovyklą. Taip pat apskritai – ar kas nors vyko po pernai surengto pirmojo CODA tėvų susirinkimo? LKD informavo, kad pirmajame susirinkime nerasta bendros kalbos, kas turėtų perimti lyderio vaidmenį buriant CODA į organizaciją. LKD pasiūlė surengti apklausą, kurioje būtų galima surinkti CODA kontaktus, o kėlęs klausimą delegatas papildė pastaba, kad tai turėtų būti pačios CODA bendruomenės iniciatyva, o LKD galėtų būti tik kaip atrama, padėsianti įsitvirtinti. Vienas delegatas dalinosi informacija apie tai, kad kurtieji tėvai vis dar dažnai savo girdinčius nepilnamečius vaikus išnaudoja kaip GK vertėjus. Ragino imtis iniciatyvos kurčiuosius tėvus šviesti šiuo klausimu. Pagalba ir saugumas. Siūloma steigti pagalbos liniją, analogišką, pvz.,“ Jaunimo linijai“, nes po mokyklos baigimo į mažus miestus grįžę jaunuoliai patiria socialinę izoliaciją. Pranešta apie tragišką pasitraukimo iš gyvenimo dėl socialinių kontaktų stokos atvejį. Ekstremalios situacijos. Klausta, ar ieškoma sprendimų operatyviai informuoti kurčiuosius ekstremaliai situacijai (pvz., prasidėjus karui) ištikus naktį. LKD informavo apie tai, kas atlikta. Parengtos gairės krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams. Jas rengė LNF, PAGD bei negalios organizacijos (LKD į darbo grupę delegavo Vaidą Lukošiūtę ir Martyną Lankutį). Šiemet jau vyko gairių pristatymas Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje (2). Taip pat vien šiemet jau surengtos dvejos pratybos, kur mokytasi elgtis ir informuoti ekstremaliomis sąlygomis. Išanalizavus gairių atitikimą asmenų su negalia poreikiams, bus rengiamos atskiros rekomendacijos, taip pat ir skirtos kurčiųjų bendruomenei. Prieš jas teikdama valdžios institucijoms, LKD yra numačiusi pasitarimą su LKD skyrių vadovais. Aiškinsis, ko iš tiesų kurtiesiems reikia. Darbas. Oficialu: šiemet darbdaviai subsidijų už asmenų su negalia įdarbinimą negaus. Ir tokia situacija jau grasina pasekmėmis: kurtieji atviroje darbo rinkoje tampa nepaklausūs. Pvz., jau žinoma apie įmonę, kuri, panaikinus subsidijas asmenų su negalia darbo vietoms, atleido visus kurčiuosius, o girdinčius darbuotojus paliko. Beveik visų kurčiųjų centrų vadovai dalinosi, kad padidėjo atleidžiamų kurčiųjų darbuotojų skaičius. V. Lukošiūtė informavo, kad SADM apie subsidijų grąžinimą kalba ne anksčiau kaip apie 2027 m., bet garantijų neduoda. Nerimauta, kad kurtieji dažnai pasirašo darbo sutartis jų nesuprasdami (pvz., terminuotas), todėl jų teisės lengviau pažeidžiamos. Siūloma, kad LKD ir centrų vadovai tiesiogiai bendrautų su įmonėmis, aiškindami apie kurčiųjų gebėjimus ir darbo vietos pritaikymą. LKD mokesčių klausimai. Keli delegatai siūlė LKD nario mokestį nuo dabartinio 10 Eur kelti iki 15 ar 20 Eur. Diskutuota apie stojamąjį mokestį organizacijoms, norinčioms tapti LKD narėmis (anksčiau taikyta 200 litų praktika). Egzistuoja ir mokesčio surinkimo problema, ir privalomo 5 proc. nuo visos surinktos sumos perdavimo LKD problema (plačiau – prie RK ataskaitos). Prie šių klausimų nutarta grįžti kitame neeiliniame LKD suvažiavime. Turto valdymas ir įmonės. 2025 m. dvi kurčiųjų įmonės patyrė finansinių iššūkių. Pvz., UAB „Neveresta“ patyrė nuostolių dėl kelių remonto darbų ir išaugusios konkurencijos – sumažėjo pirkėjų srautai, atitinkamai ir pajamos. UAB „Atropos“ pastate reikia keisti 25 langus (vieno kaina apie 3000 Eur), todėl abi įmonės negali skirti paramos LKD, kaupia rezervus. Leidyba ir viešinimas. Delegatai kalbėjo apie informacinių lankstinukų su QR kodais poreikį apie kurčiųjų kultūrą ir paslaugas. Taip pat siūlė, kad girdintiems tėvams LKD interneto svetainėje būtų prieinama informacija, ką daryti ir kur kreiptis gimus kurčiam vaikui. LKD informavo, kad jau ruošiami leidiniai su QR kodais (pvz., „Kas yra kurčias žmogus?“), kurie bus prieinami ir PDF formatu. Senelių globos namai. Teirautasi, ar pasinaudota dar praėjusioje kadencijoje padarytu proveržiu dėl senelių globos namų pritaikymo asmenims su klausos negalia. Prezidentė informavo, kad visai neseniai SAM vyko ministrės Jūratės Zailskienės ir negalios organizacijų atstovų susitikimas. Jame V. Lukošiūtė informavo, kad, nors 5-eri atsirinkti senelių globos namai ir buvo parengti priimti kurčiuosius (vyko mokymai, organizuoti LGK kursai), tačiau kurtiesiems nėra sąlygų patekti į minėtas įstaigas dėl per ilgų eilių. Tad įgyti personalo įgūdžiai, jų nenaudojant, užsimiršta. Juos vėl reikia atnaujinti, o tuo metu neretai dar keičiasi vadovai ir administracija. Susitarta, kad dėl šio klausimo LKD į SADM kreipsis atskirai. Be kita ko, ministrė pasiūlė padėti dėl pritaikymo proceso, pavyzdžiui, įdarbinti senelių globos namuose po LGK vertėją. „Akiratis“. Delegatai informavo, kad daliai skaitytojų „Akiračio“ mėnraščio straipsniai per ilgi, suprasti informaciją sunku, nemoka pasinaudoti QR kodais arba, jais pasinaudoję, dėl mažo vaizdo telefono ekrane nesugeba suprasti konteksto. Kompensuojamoji technika. Siūlyta, kad į kompensuojamų priemonių sąrašą būtų įtrauktos ir naujos technologijos, pvz., akiniai su subtitrais. (Lengvai suprantama kalba) Daugiausiai suvažiavimo delegatus domino kurčiųjų švietimo klausimai, pagalba kurtiesiems ištikus ekstremalioms, tai yra nenumatytoms ir grėsmingoms situacijoms. Kaip, pavyzdžiui, karo pradžia naktį. Taip pat – senelių globos namų pritaikymas ir prieinamumas kurtiems asmenims, kurčiųjų įmonių finansinė padėtis, Draugijos nario mokesčio dydis. (Parašai po nuotraukomis) LKD prezidentė V. Lukošiūtė, suvažiavimo sekretorės Gerda Stankevičienė ir Donata Lukošienė. Pirmininkė Justina Vertelkaitė pateikė RK ataskaitą. 35-ojo LKD suvažiavimo delegatai. LKD lyderė informuoja apie 2025 m. veiklos rezultatus. LKD archyvo nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama