LIETUVOS ŽINIASKLAIDA

Nuo paskutinės apžvalgos per porą vasaros mėnesių Lietuvoje įvyko nemažai pokyčių politiniame gyvenime. Kilus skandalams dėl praeities, verslo ryšių ir įtartinų sandorių iš Vyriausybės vadovo ir didžiausią koaliciją Seime turinčios Socialdemokratų (LSDP) partijos pirmininko pareigų pasitraukė Gintautas Paluckas. Pagal šalies Konstituciją taip pat atsistatydino ir visas Ministrų kabinetas. Be vadovo likus socialdemokratams, jų laikinuoju vadovu tapo Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.

Pirmiausia laukė naujos valdančiosios koalicijos formavimas. O čia klausimas: ar Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų sąjungos (DS) „Vardan Lietuvos“ frakcija parlamente vėl bus pakviesta į koaliciją? Juk iš Seimo vadovo ne kartą girdėta kritika ir frakcijos partneriams „Nemuno aušrai“ bei jos vadovui Remigijui Žemaitaičiui, ir socialdemokratams, ir jų vadui G. Paluckui. Anot žiniasklaidos, DS „Vardan Lietuvos“ „perspaudė su kritika saviems“. Kaip vėliau paaiškėjo, „socdemai“ vietoje demokratų pasirinko naują partnerę – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją.

Bet svarbiausias LSDP iškilęs klausimas: kieno kandidatūrą siūlyti į premjero pareigas? Kad tai turi būti Socialdemokratų partijos kandidatas, aišku: „socdemai“ – daugiausia balsų rinkimuose laimėjusi partija, valdančiosios koalicijos ašis. Jie renkasi koalicijos partnerius, jų pagrindinis balsas ir renkantis naują premjerą.

Laikinasis LSDP pirmininkas M. Sinkevičius, kurį partijos skyriai balsuodami labiausiai palaikė, politologai taip pat jį regėjo premjero kėdėje, paskutinę minutę pasakė, kad kandidatuoti atsisako. Oficiali versija: nori toliau eiti mero pareigas, nes nauji mero rinkimai kainuotų galbūt apie pusę milijono eurų, jam jonaviečiai suteikę pasitikėjimą. O ir šeima nenori.

Politikas jau buvo nuskambėjęs „čekiukų skandale“, todėl politologė Rima Urbonaitė TV3 televizijai teigė mananti, jog M. Sinkevičius išsigando, kad „spinta atidaryta. Joje vis dėlto gerai, gerai pasikrapščius <...> galbūt buvo rasta ir tai, kas galėtų ateityje virsti skeletais, kas galėtų virsti Paluckas 2.0 istorija“.

Taigi – premjero paieškos: kieno kandidatūrą siūlyti? Nors LSDP visada gyrėsi, jog jiems rasti tinkamų žmonių bet kokioms pareigoms – jokia problema, vadovauti Vyriausybei kandidate pasiūlyta buvusi profsąjungų vadovė, G. Palucko Vyriausybėje socialinės apsaugos ir darbo ministre dirbusi 44 metų Inga Ruginienė, kuri LSDP nare tapo prieš ne visus metus.

Kad šitos daug besišypsančios moters kandidatūros nepalaikė opozicija, nieko keisto, tačiau nemažai skeptiškai vertinančių I. Ruginienę buvo ir tarp socialdemokratų: partijos narė tik keli mėnesiai, politinės patirties irgi „ne prūdai“, partijoje yra daug vertesnių. Tarp rimčiausių kandidatų minėtas įvairiose vyriausybėse dirbęs Juozas Olekas, Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

Tuo metu Prezidentas Gitanas Nausėda į socialdemokratų kandidatę žiūrėjo daug palankiau. Kalbėdamas „Žinių radijui“, jis pastebėjo, jog ir anksčiau buvo atvejų, kai į Vyriausybės vadovus pretendavo politikas, neturėjęs premjeravimo patirties. „Ponia Ruginienė yra žingeidus žmogus, tikrai greitai besimokantis ir ambicingas. Ne paskutinėje vietoje aš dėčiau ir šitą savybę – ambicingas žmogus, kuris nori nuveikti, nori veikti ­sėkmingai, o ne nori pasitreniruoti keletą mėnesių ir išeiti“, – sakė G. Nausėda.

Toliau – kaip numatyta Konstitucijoje: Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas, todėl G. Nausėda pateikė Seimui I. Ruginienės kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas. Parlamentas kandidatūrai pritarė. Įdomu, kad Seime balsuojant „prieš“ pasisakė buvę valdančiosios koalicijos partneriai DS „Vardan Lietuvos“, kurios vadovas S. Skvernelis dar vykstant deryboms dėl naujos koalicijos žurnalistams pasakė: jeigu būsime valdančiojoje koalicijoje, palaikysime I. Ruginienę, o jeigu būsime opozicijoje – ne... Vėliau Prezidentas savo dekretu paskyrė I. Ruginienę premjere, kuri turi suformuoti Ministrų kabinetą ir Seimui pristatyti Vyriausybės programą.

Prasidėjo Ministrų kabineto formavimas. O čia ir vėl nesibaigianti kritika naujajai premjerei ir jos pasirinktiems kandidatams: mažai kompetencijos, net pati premjerė mokysis dirbdama. O ir nemažai pasirenkamų ministrų be politinės ir administracinės patirties, todėl Ministrų kabinetas panašus į mėgėjų Vyriausybę.

„Bendras Vyriausybės kompetencijos lygis labai kuklus, ir ypatingą nerimą kelia tai, kad jis sumažėjo, palyginant su nueinančia Vyriausybe, kurios kompetencijos lygis taip pat nebuvo labai aukštas“, – portalui tv3.lt sakė Mykolo Romerio universiteto politologas, buvęs konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas vidaus politikos klausimais Virgis Valentinavičius. Jo nuomone, dėl abejotinų kandidatų į ministrus bendra Vyriausybės kryptis atrodo vis labiau neigiama ir kelia grėsmingą įspūdį. „Atrodo, kad Lietuvą valdys kažkokia chunveibinų Vyriausybė“, – vertino politologas.

Kita konservatorė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, „Žinių radijui“ teigė: „Nelabai suprantu, kas formuoja Vyriausybę šitame procese. Nes nei koalicijos kažkokio susitarimo, nei premjerės paskirtosios nuomonės labai aiškios apie kandidatus nėra, nei labai aišku, kas tuos kandidatus iki susitikimo su Prezidentu nuveda ir ar paskirtoji premjerė buvo su jais susitikusi.“

Regis, bent kol kas besišypsančios ir noriai fotografams pozuojančios paskirtosios premjerės laukia sunkus ir atidžiai stebimas bei už kiekvieną klaidą kritikos, ypač iš politinių oponentų, sulauksiantis darbas.

Komunikacijos specialistas Kęstutis Gečas LRT televizijai teigė, jog I. Ruginienės sėkmė priklausys ir nuo to, kas bus jos artimiausioje aplinkoje. Ji neturi laiko „įsivažiuoti“ ir iškart bus lyginama su G. Palucku, I. Šimonyte ir kitais premjerais.

Pasak naujienų agentūros BNS vyr. redaktoriaus Sauliaus Jakučionio, žinių spragas I. Ruginienė galės greitai užlopyti, kai tapus premjere ją pasieks įvairiausio plauko informacija iš vyriausybinio aparato. „Nepaisant visos pagrįstos kritikos I. Ruginienei, apmaudu, kad dėl jos savybių abejonės reiškiamos ir seksistinio pobūdžio komentarais. Dar apmaudžiau, kai šie atskrieja iš pačios seksizmą einant pareigą patyrusios buvusios ministrės pirmininkės I. Šimonytės su jos replikomis apie „objektą, o ne subjektą“ arba „dailų veidą“, – rašė autorius.

Vyriausybės programa dar tik ruošiama, tačiau naujoji koalicija jau sutarė rudens sesijoje svarstyti klausimą dėl akcizų didinimo kurui atidėjimo.

Praėjusios kadencijos Seimas patvirtino mokesčių didėjimo planą. Dėl to nuo 2025 metų Lietuvoje pabrango degalai, ypač dyzelinas. Jei plano būtų laikomasi, litras dyzelino kitąmet vėl brangtų apie 10 centų, o benzino – apie 5 centus. Lietuvos degalinių valdytojai sako, kad vairuotojai skaičiuoti moka. Šiemet dėl padidintų mokesčių dyzelinui per septynis mėnesius šių degalų pardavimai Lietuvoje smuko šeštadaliu, palyginti su pernai, ypač dėl to, kad tranzitu per Lietuvą važiuojantys vilkikai masiškai perka dyzeliną ne Lietuvoje, o Lenkijoje, kur litras dyzelino kainuoja apie 10 ct pigiau.

Kad biudžetas nesurinks tiek, kiek planuoja, iš padidinto akcizo, dar metų pradžioje skelbė Lietuvos degalinės: jos matė, kaip traukiasi verslas. Į Latviją ar Lenkiją išvažiavo, galima sakyti, visi krovinių vežėjai, kurie pildami degalus per vieną kartą gali sutaupyti apie 100 eurų. Pasienio degalinių situacija tapo dar prastesnė. Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas gegužės pradžioje portalui lrytas.lt teigė, jog padidinus akcizus, per dieną Lietuvos biudžetas praranda milijoną eurų.

Finansų ministerijai tokie degalų pardavėjų bėdojimai didesnio įspūdžio nedarė. Buvęs ministras Rimantas Šadžius vis ragino palaukti, kol bus „suvesti galai“ už ketvirtį, pusmetį... Tiesa, naujojoje Vyriausybėje bus jau kitas ministras.

„Net įsibėgėjus vasarai, kai dažniausiai stebimas sezoninis pardavimo augimas, dyzelino rinka ir toliau krenta, o šis kritimas beveik 3 kartus viršija optimistines Finansų ministerijos prognozes. Jos šiemet numatė vidutiniškai 6 % rinkos sumažėjimą. Praėjus daugiau nei pusmečiui po akcizo pakėlimo padėtis degalų rinkoje ypač sudėtinga, o pasienio su Lenkija regionuose situacija tiesiog katastrofiška“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Nors plano idėja nuolatos didinti dyzelino kainas dėl to, kad Europa atsisakytų taršių automobilių (tai numatyta Europos Sąjungos dokumentuose), gera, vis dėlto pirmoje vietoje lietuviams yra automobilio, degalų, aptarnavimo ir kt. kaina, o ne kaip saugoti gamtą ir už tai papildomai mokėti. Daugelio ir finansinės galimybės ribotos. Šįmet iki rugpjūčio Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 1,1 mln. dyzelinu varomų lengvųjų automobilių: benzininių – 605 tūkst., hibridinių – 100 tūkst., o grynai elektrinių – 19,6 tūkst.

Be viso to, pernai parlamente pagal priimtą Valstybės gynybos fondo paketą nuo 2025 metų pradžios visam kurui akcizas pakeltas 6 centais už litrą – įvesta vadinamoji saugumo dedamoji. Ministrė Pirmininkė I. Ruginienė teigė, kad biudžeto praradimus kompensuoti būtų galima keliant akcizus alkoholiui ar tabakui. „Koalicijos taryboje aptarėme šį klausimą ir nutarėme, kad reikėtų pristabdyti šį procesą (akcizų degalams didinimą) ir kompensuoti jį, pavyzdžiui, didesniais rūkalų arba alkoholio akcizais. Manau, tai būtų logiška. <...> Tai, kokio lygio bus ta priemonė ir ar ji bus laikina, paaiškės, kai bus vertinimai ir skaičiavimai. Tada bus konkretūs pasiūlymai“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Nors planuojami didesni akcizai kurui glaudžiai susiję su Gynybos fondo finansavimu, politikė sakė mananti, jog šiuo metu svarbiau atsižvelgti į visuomenės poreikius. „Jei didinsime kuro akcizus, kiek kainuotų įprastiniai ir gyvybiškai svarbūs produktai, kiek didėtų infliacija? Visi dalykai susiję. <...> Jei mes drastiškai didiname degalų kainas, tai aiškiai atsispindi būtiniausių prekių ir paslaugų kainoje. Manau, kad reikia tai įvertinti“, – premjerės mintis perteikė portalas delfi.lt.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šių metų sausio–liepos mėnesiais Lietuvoje parduota 1,025 mlrd. litrų dyzelino – tai 16,2 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Liepos mėn. fiksuotas 17,3 % dyzelino pardavimų sumažėjimas lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai.

Autorius: Gintautas Viltrakas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama