Seinų lietuvių „Žiburiui“ 20 metų (antra dalis)

Jubiliejus – proga padėkoti

Minint jubiliejų gera proga padėkoti tiems, kurie prisidėjo kuriant instituciją bei prisideda ją auginant. Taigi mokyklos 20-mečio proga padėkota prieš 20 metų buvusiam Lietuvos Respublikos švietimo ministrui Remigijui Motuzui. Jam mokyklos direktorius įteikė šio turinio raštą: „Likimas susiejo Jūsų darbus ir gyvenimą su mūsų kraštu. Prieš 20 metų, kuriant Seinų „Žiburio“ mokyklą, Jūs buvote Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. Tai Jūsų tuomet priimti sprendimai lėmė mūsų mokyklos atsiradimą. Šito neužmiršome ir visados būsime Jums už tai dėkingi.

„Žiburio“ mokykla Seinuose buvo labai reikalinga, kad lietuviai galėtų kvėpuoti pilna krūtine. Šiandien kiekvienas šio krašto vaikas turi ne tik teisę, bet ir realią galimybę semtis žinių gimtąja kalba. Tai keičia šio krašto padėtį ir lietuvių bendruomenės savijautą iš esmės. Nuoširdžiai Jums ačiū.“ Padėkos raštas perduotas taip pat LR švietimo ministrei Ramintai Popovienei.

Padėkota Seinų „Žiburio“ mokyklos logotipo kūrėjai dailininkei Alicijai Makauskaitei-Širvinskienei: „Turėti ženklą, kuris atspindi įstaigos tikslus ir misiją, – svarbu kiekvienai institucijai. Ypač šiandien, kai siekiama kuo daugiau informacijos ir prasmės sutalpinti viename simbolyje. Mums pasisekė – Jūsų sukurtas mokyklos logotipas yra ir simboliškas, ir informatyvus, ir daugiasluoksnis.

Jame telpa šviesa ir šiluma, atvirumas ir lankstumas, meilė Tėvynei bei iš praeities atėję liaudies tradicijų ženklai – žalčiai.

Kiekvieną dieną naudojamės šiuo ženklu – kiekvieną dieną didžiuojamės juo, kaip ir savo mokykla. Dabar jis tapo atpažįstamas ne tik Seinuose, bet ir už šio miestelio ribų.

Minint 20-ąjį mokyklos jubiliejų yra puiki proga padėkoti Jums už šio logotipo sukūrimą. Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų kūrybingumą, subtilumą ir gražią dovaną, kuri liks su mumis dar ilgus dešimtmečius.“

Padėkos įteiktos prieš 20 metų buvusiems Vyskupo Antano Baranausko fondo vadovams: valdybos pirmininkui Algirdui Vilkeliui ir tarybos pirmininkui Petrui Maksimavičiui.

Prisiminti tie žmonės, kurie rinko parašus norinčiųjų steigti lietuvišką mokyklą Seinuose. Tai: Irena ir Robertas Baluliai, Romas Paškevičius, Vytautas Vilkelis, Jonas Kuliešius, Genutė Pakutkienė, Antanas Kuosa ir Janina Macukonienė.

Mokytojos Danutės Paškevičienės ir buvusio LLD valdybos nario Vytauto Grigučio iš Klevų atminimas pagerbtas minute tylos.

LLB valdybos pirmininkė keliais sakiniais priminė Seinų krašto lietuviško švietimo istoriją prieš įkuriant „Žiburį“. Pabrėžė, kad svarbų vaidmenį atliko Krasnagrūdos, Krasnavo mokyklos bei šešerius metus veikusi Seinų gimnazijos lietuviška klasė. Šių mokyklų mokiniai davė pradžią „Žiburiui“. Dėl Seinų gimnazijos ­lietuviškos klasės tėvams teko pakovoti. Pirmininkė dėkojo Juozui Kubiliui ir Jonui Žukauskui „už rodomą pavyzdį, tautinį stuburą ir drąsą“.

Absolventai

Per dvidešimt metų Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklą baigė 176 absolventai. 60 proc. jų mokslą tęsė lietuviškai Punsko Kovo 11-osios licėjuje arba Vilniaus „Lietuvių namuose“. 7 mokyklos absolventų atžalos mokėsi arba mokosi „Žiburio“ mokykloje. Į jubiliejų atvyko nemaža dalis baigusiųjų. Jie taip pat padarė staigmeną – padovanojo mokyklai „Žiburio nešėją“. Ši skulptūra pavasarį bus pastatyta prie mokyklos ir liudys absolventų dėkingumą, šilumą, šios švietimo įstaigos įkūrimo prasmingumą. Vėliau per vakaronę absolventai įteikė dar vieną labai mielą širdžiai dovaną – prisiminimų dėžutę. Iš jos galime pasisemti širdį suvirpinančių žodžių. Štai traukiame po lapelį ir skaitome:

„Ši mokykla – tai jūsų antrieji namai“ – taip mums visada kartodavo mokyklos direktorius. Ir iš tiesų lietuvių „Žiburio“ mokykla man buvo ir bus antrieji namai. Šioje mokykloje visada jautėmės mylimi ir vertinami. Mokykloje visada vyravo labai jauki ir šeimyninė atmosfera. Visi buvome tarsi viena didelė šeima, kurioje vieni kitus visada palaikėme ir džiaugėmės bendrais pasiekimais.“

„Mano prisiminimų iš „Žiburio“ mokyklos tiek daug, kad sunku juos visus sutalpinti į vieną pasakojimą. Viskas prasidėjo dar darželyje, kai susikibę poromis keliaudavome į valgyklą. Už elgesį rinkdavome saulytes arba debesėlius. 1–3 klasėse ruošėmės vaidinimams su auklėtoja Irena Vaicekauskiene. Vienas labiausiai jaudinančių prisiminimų – kiekvienas iš mūsų turėjo savo augalą, kurį per trejus metus laistėme ir prižiūrėjome. Tai buvo puiki auklėtojos idėja. 4–6 klasėse mus lydėjo auklėtoja Danutė Valukonytė. Vieną kartą surengėme „bivaką“ Klevuose pas Pakutkus, o ryte auklėtoja atvežė mums šviežio karvės pieno – pusryčiams valgėme dribsnius su naminiu pienu. Paskutinis etapas „Žiburyje“ – gimnazija. Jautėmės suaugę ir dideli, bet svarbiausia – atsakingi ir subrendę „Žiburio“ gimnazistai. Direktorius ir mokytojai suteikdavo mums laisvės tiek renginių organizavime, tiek išvykose ar kitose veiklose. Būnant mokyklos pirmininke prisimenu direktoriaus Algirdo žodžius: „Esu atviras jūsų idėjoms.“ Kaip gera prisiminti, kad „Žiburio“ mokykla buvo mūsų visų – kiekvienas galėjo atnešti savo idėją ir ją įgyvendinti.“

„Žiburio“ mokykla man buvo kaip namai. Jeigu tik egzistuotų laiko mašina, mielai sugrįžčiau į mokyklos klasę. Kiekvienas iš mūsų čia jautėsi svarbus, pastebėtas. Kad ir, atrodo, buvom tik vaikai, bet mūsų žodis visada buvo išklausytas ir nenurašytas. Ši mokykla leido turėti savo nuomonę ir jos nebijoti. Visada atsiminsiu, kaip Direktorius per „apelius“ kartodavo: „Jūs esate čia svarbiausi, ši mokykla yra jums.“ Ir tikrai nemelavo. Mes buvome šeima. Kiekvienas kitoks, su savo charakteriu, bet tai nesutrukdė sukurti mums puikią bendruomenę. Šioje mokykloje galiojo vertybės – buvom mokomi vienas kitam padėti, gerbti ir nesišaipyti. Todėl išaugome dori žmonės. Ši mokykla tai geriausia, kas galėjo nutikti mūsų Seinų lietuvių bendruomenei. Pagaliau galėjome jaustis laisvai Seinuose, parodėme, kad mes, lietuviai – čia esame ir būsime, ir mes niekuo ne prastesni, o kaip Direktorius sakydavo: „Mokėdami abi kalbas mes esame ne prastesni, o pranašesni už kitus.“ Džiaugiuosi, kad dabar galiu leisti vaikus į šią mokyklą, ir tikiuosi, kad jie turės tokius pat šiltus prisiminimus kaip aš...“

„Man „Žiburio“ mokykla kaip antri namai, antra šeima. Visados, kai kas nors įdomaus įvykdavo namie, jausdavau poreikį pasidalinti su mėgstamiausiais mokytojais ir draugais. Atsimenu, kaip pasakojau mokytojai apie tai, kad turiu šuniuką, kad gimė man broliukas, ar ką gero veikiau savaitgalį. Dabar studijuodama pasigendu tokios šilumos, kurią jaučiau „Žiburio“ mokykloje.“

„Įsimintinos chemijos pamokos su mokytoja Danute Valukonyte. Iki dabar atsimename, kaip lentoje piešė atomus ir sakė: „Vaikai, atomai jungiasi kaip žmonės – susiima už rankų ir sudaro junginius. Vieni stipriau, kiti silpniau, bet visi nori būti kartu.“ Tada aš pagalvojau – gal ir mes tokie? Mūsų mokykla kaip cheminis junginys. Vienas drovus, kitas garsus, vienas nuolat vėluoja, kitas – pirmas pakelia ranką, bet visi... susikibę už rankų. Ši mokytoja turėdavo daug kantrybės aiškindama sunkius mokslus. Beje, kartais ir jai kantrybė baigdavosi. Tada ji sakydavo: „Nu, vaikai – nusišausiu.“

Svečiai

Šventėje dalyvavo LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas su žmona Laimute, Lietuvos diplomatai: ambasadorius Valdemaras Sarapinas, konsulato Seinuose vadovas ambasadorius Mindaugas Butkus, Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento direktorė Lina Žukauskaitė ir darbuotoja Violeta Raulynaitienė, taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus darbuotojos Elvyra Buzienė, Daiva Žemgulienė, Rūta Stanaitienė ir Rūta Ramanauskienė, Palenkės vaivados įgaliotinis tautinių mažumų klausimais dr. Artur Konopacki. Atvyko Seinų apskrity dirbančių tarnybų – policijos, sanitarijos ir epidemiologijos tarnybos, psichologinės pedagoginės pagalbos centro, gaisrininkų atstovai. Palenkės kuratorijai atstovavo vizitatorė Darija Vyšniauskienė. Dalyvavo Rygos lietuvių mokyklos vadovai, Punsko ir Seinų savivaldybių vadovai, lietuviškų organizacijų vadovai, mokyklų ir vaikų darželių, kultūros namų direktoriai, mokinių tėvai, absolventai, mokytojai.

Renginį vedė Simona Zubavičiūtė ir Žilvinas Macukonis. Rėmėjai: Seinų bankas, parduotuvė „Kram“, mokinių tėveliai. Už pagalbą dėkojame Punsko licėjui, Punsko pagrindinei mokyklai, Punsko LKN ir Seinų LN.

Autorius: Irena Gasperavičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama