Punsko ir Alytaus chorų gastrolės Graikijoje
Aušros
Turinį įkėlė
Punsko ir Alytaus chorų gastrolės Graikijoje. Š. m. rugsėjo 18–24 dienomis Punsko LKN mišrus choras „Dzūkija“ kartu su Alytaus kultūros centro kameriniu choru „Varsa“ (abiejų chorų vadovas Vidas Simanauskas) gastroliavo Graikijoje, Paralijoje, Olympic Beach kurorte, netoli Salonikų. Rugsėjo 19 d. vakarą Paralijos miesto parke abu chorai dalyvavo tarptautiniame dainų ir šokių festivalyje PARALIA SUNSET. Jungtinio choro dainų pynėje skambėjo „Kur giria žaliuoja“, „Teka teka“, „Aušros žvaigždė“, „Tris dienas“ bei „Šią naktelę“. Festivalio organizatoriai numatė tik vieną koncertą, taigi likusias dienas abu kolektyvai praleido žvalgydamiesi po apylinkę bei poilsiaudami Egėjo jūros paplūdimyje, garsiajame Olimpo pliaže (Olympic Beach). Iš tiesų, Olimpas – aukščiausi Graikijos kalnai buvo labai arti kurorto, vos už 17 km, todėl beveik iš visų miestelio kampelių buvo matomos jų viršukalnės. „Dzūkija“ ir „Varsa“ aplankė išskirtinio grožio Meteoros vienuolynus, esančius smiltainio uolų viršūnėse. Pats žodis „meteora“ graikų kalboje reiškia „kybanti uola“ – ir iš tiesų, kopiant į kalną uolose iškaltais laipteliais, toks įspūdis, lyg stovėtum virš kelių šimtų metrų prarajos. Nuostabą kelia vienuolyno pastatai ir vešlia augmenija žaliuojantys jų kiemeliai. Tie vaizdai priverčia susimąstyti, kokiu būdu tokiame aukštyje įmanoma buvo išmūryti šitiek tvirtų pastatų nenaudojant šiuolaikinės technikos. Beje, nors vienuolynas siejasi su tyla ir kontempliavimu, šiais laikais tapęs turizmo objektu ir turistų tikslu – tiesiog „virte verda“. Ir, deja, to įspūdžio nenuslopina net ir dalijami specialūs žiurstai-sijonai (moterys negali toje teritorijoje vaikščioti su kelnėmis – nesvarbu, trumpomis ar ilgomis, o vyrai – su šortais), kuriais prisidengiama dėl karščio apnuogintas kūno dalis. Žmonių yra įvairių, ir jų labai daug, tad vietos aurą sėkmingai trikdė spūstys ir šurmulys. Tačiau nepaisant to, Meteoros iš tiesų padarė didelį įspūdį. Smagu buvo paganyti akis ir Olimpo kalnuose: didingos viršukalnės, statūs jų šlaitai, apaugę miškais, o kartais – visiškai nuogi, ar padengti išdžiūvusiomis žolėmis traukė žvilgsnį kiekvienoje perspektyvoje – ar iš tolo, ar iš arti. Atsigaivinti galima buvo prie krioklių, kur visą laiką teka ledinis vanduo iš kalnų šaltinių. Vienas garsiausių – Olimpe įsikūrusio aukščiausio graikų dievo Dzeuso krioklys. Jo šaltame vandenyje (nepaisant metų laikų, vandens temperatūra visuomet apie +6 oC) kai kuriems dalyviams teko ir išsimaudyti. Iš tiesų, iš jo išlipus, žmogus iškart tampa žvalesnis ir energingesnis. Olimpo kalnų papėdėje įsikūrę nedideli miesteliai (didžiausias miestas, antrasis visoje Graikijoje po Atėnų – Salonikai) ir kaimai. Laukuose auga kivių sodai, vynuogynai, arbūzai, medvilnės plantacijos. Noksta granatai ir cidonijos (svarainių didesnė rūšis). Vis dar žydi bugenvilijos ir oleandrai. Nors saulė šviečia trumpiau nei vasarą, jos spinduliai vis dar labai karšti, įkaitina jūrą ir poilsiautojų kūnus, tad malonu pasinerti ir atsigaivinti sūriame vandenyje. Išvyka truko visą savaitę, bet laikas prabėgo gan greit ir teko palikti vis dar karštą, vis dar žydinčią Graikiją. Božena Bobinienė, punskas.pl
Autorius: Aušros
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama