Lietuvos žiniasklaida

Kad politikas rinkėjų visada stebimas atidžiau ir vertinamas griežčiau negu eilinis pilietis – jokia naujiena visame pasaulyje. O jei jis „slysteli“, politiniai priešininkai nė skatiko nebūtų verti, jei tuo nepasinaudotų. Šįkart opozicijos dėmesio centre atsidūrė valdančiosios koalicijos lyderių socialdemokratų vadas premjeras Gintautas Paluckas.

Mat socialiniuose tinkluose atsirado nuotraukos, kaip premjeras kartu su savo pažįstamais ilsisi vienoje gražioje sodyboje: žvejoja, kepa žuvis, vaikšto po žirgyną ir pan. Viskas tikriausiai būtų praėję be didesnio susidomėjimo, jei G. Paluckas nebūtų nufotografuotas verslininko Tautvydo Barščio poilsio komplekse Alytaus rajone, Balkasodyje. Beje, verslininkas jau trečią kartą nepasirodė Kauno apygardos teisme vykstančiuose posėdžiuose, kur jis turi liudyti eksprokurorų byloje.

T. Barštys – žmogus, kuris 2006 m. žurnalo „Veidas“ atlikto tyrimo duomenimis turtingiausių Lietuvos žmonių 30-uke užėmė 15 vietą, tačiau, kaip rašyta žurnale „Stilius“, „prieš kelerius metus išgirsta onkologinės ligos diagnozė privertė vyrą permąstyti savo gyvenimą, parduoti ilgus metus kurtą verslo imperiją ir atsigręžti į savo šaknis“. Kompaniją G. Paluckui „palaikė“ ir dar vienas žinomas Lietuvoje žmogus – buvęs socialdemokratų partijos narys, neseniai nuteistas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Kaip vėliau Seime oponentams aiškino premjeras, jo žvejyba buvo „privatus šeimos laisvalaikis“, kuris išviešintas paties T. Barščio. „Jis tapo nelabai privačiu, žirgyno savininkui nusprendus gal marketingo tikslais paviešinti mūsų viešnagę socialiniuose tinkluose, „Instagrame“. Situacija yra gana paprasta. Tai labai graži vieta, išpuoselėta, tai nuostabus žirgynas, su gerais atsiliepimais, mes ten viešime antrą kartą, moku ir užsakau iš savo sąskaitos“, – politiką citavo portalas lrt.lt.

Premjeras nesureikšmino ir to, kad žvejyboje dalyvavo Druskininkų meras. Kaip minėtam portalui sakė G. Paluckas, jis neatsakingas už tai, kad T. Barštys pasikvietė kitų draugų.

Be abejo, Seimo opozicija sukritikavo Vyriausybės vadovo draugiją ir teigė, jog toks laisvalaikis kelia tam tikrų klausimų. Anot portalo tv3.lt, feisbuke Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen rašė: „Premjero savaitgalio žvejybą galima vertint trumpai – grįžtama prie ištakų, tik premjerines medžiokles su naudingais asmenimis keičia žvejyba. O pagal tai, kiek dėmesio sulaukia ši žvejyba, akivaizdu, kad tai nebuvo „nereikšmingas“ atsitiktinumas, kaip dabar mėginama išsisukinėti.“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė taip pat buvo tos nuomonės, jog susitikimas nebuvo atsitiktinis. „Įdomu, ko paprašė premjeras G. Paluckas auksinės žuvelės, sugautos vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų T. Barščio tvenkinyje. Įdomu, ko už žuvelę paprašė T. Barštys iš premjero G. Palucko“, – feisbuke rašė parlamento narys.

Premjeras tuo metu teigė, kad „žvejyboje, kuri per „Instagramą“ praktiškai transliuojama, jokių paslapčių ir jokių neskaidrumų ir būti negali. Kalbėjome apie sliekus, kukurūzus, „Liliputo“ sūrį, ant ko geriau karpiai kimba“.

Kritikos (tiesa, labai švelnios) premjerui teko ir iš drauge valdančiojoje koalicijoje esančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Pasak „demokrato“ Lino Kukuraičio, politikų laisvalaikis turėtų būti jų asmeninis reikalas, tačiau kai kurių klausimų visuomenei tai galėtų kelti. Vis dėlto, anot Seimo nario, kol nėra jokių faktų, rodančių, jog tokių susitikimų metu galėjo būti sulaukta tam tikrų nuolaidų mainais į reikiamus politinius sprendimus, tokia bendra veikla savaime nėra bloga.

„Kol tos nuolaidos kažkaip neįvardintos, neparodytos, neatskleistos, tol aišku, kad tie ryšiai gali būti tokie, bet tam tikras skaidrumas, deklaravimas ir paaiškinimas yra būtina dalis“, – „demokrato“ mintis perteikė portalas tv3.lt.

Nors G. Paluckas visiems jau lyg ir buvo papasakojęs istoriją „su karpiais“, tačiau opozicijos pastangomis šis klausimas atsidūrė Seimo salėje: Vyriausybės vadovas ir ten turėjo aiškinti, ką veikė T. Barščio poilsio komplekse. Kaip rašyta portale lrytas.lt, premjeras į parlamentarus kreipėsi: „Mieli meškerės broliai ir sesės.“ „Jūs gal galėtumėte pasakyti, kas įeina į 200 eurų sąskaitą, ar jūs jodinėjot arkliukais, ar žuvį traukėt, ar dar kažką? Gal galite papasakoti detaliau šituos visus klausimus? Dar labai rūpi, kiek žmonių tame gimtadienyje dalyvavo? Ar tik šeima, ar dar koks Švinius (verslininkas, siejamas su nusikalstamu pasauliu ir garsiausiais nusikalstamo pasaulio veikėjais – red. past.), Malinauskas ar dar kažkas taurytę pakėlė?“ – paklausė konservatorė Aistė Gedvilienė. Anot lrytas.lt, „šis klausimas prajuokino G. Palucką, o jo atsakymas – visus valdančiuosius, nepagailėjusius plojimų. „Aš nežinau jūsų šeimos gimtadienių šventimo ypatumų, ar tikrai į svečius kviečiate Švinių ar kitus jūsų draugus. Na, žinokite, mes vis tik mėgstame tam tikrą santūrumą, individualumą, todėl šventėje buvome tik mes keturiese ir mūsų keturkojis šeimos narys Bondas.“

Savo vertinimą apie Vyriausybės vadovo laisvalaikį milijonieriaus ir mero kompanijoje „Žinių radijui“ išsakė Prezidentas Gitanas Nausėda. „Aš galiu pasakyti tik tiek – aš nei medžioti, nei meškerioti neičiau. Ne visai galbūt tinkamas būdas demonstruoti santykius su vienais ar kitais verslininkais, juo labiau kad kyla klausimas, kodėl tokie verslininkai pasirinkti, o ne kiti. Taip kad norint, jog būtų mažiau diskusijų ir būtų daugiau skaidrumo, manau, tikslinga būtų vengti tokio pobūdžio istorijų“, – radijui sakė G. Nausėda.

Reaguodamas į šalies vadovo žodžius, G. Paluckas atsakė galintis pažvejoti ir vienas, tačiau neplanuojantis „savęs izoliuoti už spygliuotos tvoros“. „Esame su šeima apsitarę, tikrai neplanuojame savęs izoliuoti už spygliuotos tvoros ketveriems metams. Taip, atsakingai žiūrime į visus abejones keliančius susitikimus, bet tokie susitikimai keltų abejonių ir neskaidrumų, jei būtų slapti. Šiuo atveju jie yra vieši, nors ir leidimo mano niekas neprašė viešinti, bet aš priekaištų dėl to neturiu ir neprieštarauju“, – sakė ministras pirmininkas.

Ekonomikos temos žiniasklaidoje didelei visuomenės daliai, matyt, daug svarbesnės už politikos. Kiek kam didės kainos (optimistų, kad jos galėtų mažėti, panašu, seniai neliko), kokie bus atlyginimai, pensijos, kokius naujus mokesčius ruošiasi užkrauti valdžia... Tokie ir panašūs klausimai neduoda ramybės tūkstančiams žmonių, šimtams verslininkų.

Pasak žiniasklaidos, būsto kainos Vilniuje artėja prie didžiųjų Europos miestų lygio, o nekilnojamojo turto (NT) ekspertai sako, kad gali būti, jog būstas taps prieinamas tik išrinktiesiems. Vieni sako, kad tai yra brandžios rinkos ženklas. Kiti teigia, kad tai nerimą jauniems gyventojams kelianti tendencija.

O kol kas „būsto rinkoje – sujudimas: nors palūkanos mažėja, kainos – auga“, – buvo rašoma portale tv3.lt. „Nors valdžia grasina apmokestinti NT, lietuviai graibsto paskolas ir puola pirkti naujus butus ir namus. Susivilioję sumažintomis Europos centrinio banko bazinėmis palūkanomis, lietuviai šiemet butų ir namų prisipirko tiek, kad pardavimų apimtys palyginus su pernai išaugo trečdaliu.“ Būstas lyginant su praėjusiais metais ir taip pabrango, tačiau tiems, kurie tik planuoja jį įsigyti, prognozės dar nepalankesnės: kainos, tikėtina, ir toliau augs. Prognozes galėtų sujaukti nebent dideli mokesčiai.

Ir kalbama ne vien apie naujos statybos NT. „Už 1968-ųjų statybos name, kuris skaičiuoja beveik 60 metų, esantį 33 kvadratų butą pardavėjai prašo 105 tūkstančių eurų. O norinčių įsigyti tokį būstą, anot brokerės Olgos Akelienės, netrūksta. „Iš tikrųjų, jeigu šito buto kaina būtų, sakysim, 95 tūkstančiai, jis būtų parduotas vakar“, – įsitikinusi „Oberhaus“ brokerė“, – rašyta tv3.lt.

Pasak portalo, Registrų centro duomenys rodo, jog šiemet sausio–balandžio mėnesiais gyventojai įsigijo 800 daugiau namų ir beveik 3 tūkstančiais daugiau butų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau, kaip rašė portalas lrt.lt, Lietuvos gyventojai intensyviai perka NT ir Ispanijoje bei gyvena tarp kelių šalių. Vieni sako, kad tai dėl iškilusios karo grėsmės (vis dėlto Ispanija gerokai toliau negu Baltarusija ar Kaliningradas), kiti – dėl pasikeitusio gyvenimo būdo. Aišku, pati Ispanija lietuvius vilioja prieinamomis NT kainomis ir šiltu klimatu. Ypač lietuviams patinka Alikantės regionas. Viena ten dirbanti NT agentė sakė: „Nueini į parduotuvę Torevjechoje ir ten kas antras žmogus lietuvis.“ Be Alikantės, lietuviai taip pat yra pamėgę Kanarų salas ir Andalūziją.

O kainos gintariniame Lietuvos pajūryje kasmet auga. Ir vis, pasak žemaičių, dėl tos nelemtos trumpos lietuviškos vasaros.

Kaip buvo rašoma Klaipėdoje leidžiamame „Vakarų eksprese“, išankstinės viešbučių registracijos Lietuvos pajūryje rodo, kad užsienio turistai sugrįžta į Lietuvą. Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas dienraščiui sakė, kad esama ekonominė situacija pakoregavo kainas. „Kainos vidutiniškai šiemet augo apie 10 procentų, nors turėtų augti daugiau – paslaugų savikaina auga sparčiau. Didėjo atlyginimai, maistas per metus brango iki 30 procentų, iššūkis yra ir energetikos išteklių kainos, mokesčiai.“ Anot jo, Lietuvos pajūryje labai jaučiamas sezoniškumas, todėl, kad būtų galima sukaupti „lašinukų“ žiemai, kainos turėtų didėti apie 20 procentų, tačiau šiandien tai nėra realu.

Daugiau laisvų vietų Klaipėdos viešbučiuose būna tik savaitės pradžioje. Tuomet ir viešbučių kainos mažesnės. „O tokie „pikiniai“ savaitgaliai kaip Jūros šventė paklausą išaugina tiek, kad kai kurie viešbučiai kainas kilsteli ir 2–3 kartus“, – vietinės rinkos subtilybes atskleidė J. Tubinas.“ „Gražios“ kainos ir Palangoje: nereikia net „pikinių“ savaitgalių. Portalas tv3.lt pateikė rašinį „Išvydusi cepelinų kainą Lietuvos pajūryje Ilona net prisėdo: „Jūs rimtai?“ „ 10,50 už vieną cepelinų porciją??? Nesu ta, kuri dažnai skundžiasi, nepavadinčiau savęs burbekle, bet čia net akys ant kaktos iššoko. Man čia atrodo neadekvatu ir nenormalu tokios sumos. Kas ten per stebuklingas maistas, tie cepelinai gal aukso dulkėmis pabarstyti? Suprantu, tikrai ne kasdien tuos cepelinus kertam už tokią kainą, gal kartą galima atgailėti, bet pagalvojus, jei atvažiuoji savaitei į mylimą Lietuvos pajūrį ir vis pietauji mieste, tai gali likti ir tuščiomis kišenėmis. Kaip ten sako, kol bus paklausa, bus ir pasiūla. Įdomu, kiek ta cepelinų porcija kainuos kitąmet – gal jau 15 ar 20 eurų? Nei juoktis, nei verkti, tikrai mūsų pajūris yra gerokai brangesnis už užsienio šalis“, – rašė skaitytoja.

Tačiau, pasirodo, kurortuose nelabai yra kam tuos cepelinus virti, patiekti klientui, plauti indus... „Kurortų verslai ieško sezoninių darbuotojų, daugiausia reikia pajūryje“, – rašyta portale lrt.lt. Kaip pranešė Užimtumo tarnyba (UT), vien Palangoje reikia 330 darbuotojų, Druskininkuose – 120, Birštone – 35, Neringoje – 30. „Palanga išsiskiria ir tuo, kad darbo paklausa gerokai lenkia pasiūlą“, – portalas citavo UT Palangos skyriaus paslaugų darbdaviams specialistės Ievos Chadakauskienės žodžius.

I. Chadakauskienės teigimu, įmonės vasaros darbuotojams taiko mažesnius reikalavimus nei anksčiau – svarbiau geros asmeninės savybės nei darbo patirtis. Daugiausia darbuotojų reikia paslaugų sektoriuje: picų kepėjų, pardavėjų, padavėjų, administratorių... Kurortuose balandį siūlytas vidutinis atlygis iki mokesčių: virėjams – 1730, barmenams – 1525, virtuvės pagalbininkams – 1232, padavėjams – 1167, kambarių tvarkytojams – 1222 eurai.

Autorius: Gintautas Viltrakas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama