Lietuvos žiniasklaida

Prezidentui Gitanui Nausėdai paskelbus apie Lietuvos planus šalies gynybai skirti papildomus milijardus, esantiesiems valdžioje iškilo labai sunkus klausimas: kaip tokias sumas surinkti? Be kitų numatomų pajamų šaltinių – ir nekilnojamojo turto (NT) mokestis.

Ilgokai valdžios planai šiuo klausimu buvo slepiami stalčiuose, tačiau vis dėlto pamažu ėmė aiškėti, kiek ir nuo ko valdžia ruošiasi nuplėšti už turimą NT. Pirmiausia pasipiktinimas viešojoje erdvėje kilo, kai visuomenė sužinojo, jog NT būtų apmokestinamas nuo nulinės vertės. Visuomenėje ir Seime kilus didžiulėms diskusijoms, įregistruoti Finansų ministerijos ­siūlymai pasikeitė.

Nors naujų mokesčių planuojama ne vienas, tačiau labiausiai visuomenę įaudrino būtent NT mokestis. Jis paliestų beveik visus šalies gyventojus. Tad Vilniuje, Katedros aikštėje, įvyko prieš tokį mokestį nukreiptas mitingas „NE gyvenamojo būsto mokesčiui!“. Leidimas buvo išduotas 30 tūkst. dalyvių, tačiau pustrečios valandos vykusiame mitinge, policijos teigimu, dalyvavo apie 4–5 tūkst. žmonių, incidentų neužfiksuota. Renginio organizatorius, visuomenininku prisistatantis Raimundas Šimaitis, po mitingo lrt.lt žurnalistui sakė, jog, jo skaičiavimais, proteste galėjo dalyvauti apie 22 tūkst. žmonių. Anot žiniasklaidos, Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuoti autobusai vežė mitingo dalyvius iš visų Lietuvos kampelių. Susirinko daugybė vilniečių, „kas liudija, jog stogo virš galvos apmokestinimo perspektyva nepaliko abejingų“.

Pasak portalo lrytas.lt, dar neprasidėjus protestui, Katedros aikštėje nusidriekė ilga žmonių eilė prie palapinės, kurioje buvo kviečiama pasirašyti peticiją prieš planuojamą NT mokestį. Žmonės protestuoti į sostinės centrą rinkosi, nešdami rankose plakatus su užrašais „STOP! Vandalai, naikintojai“, „Valdžia, eikit dirbti ir nereikės atimti iš mūsų!“, „Mano namai – mano tvirtovė“ ir pan.

Mitingo organizatorius R. Šimaitis traukė politikus per dantį. Jis išjuokė premjerą Gintautą Palucką, kuris jau anksčiau buvo pranešęs, jog mitinge nedalyvaus, nes švęs vestuvių metines. Pasak kalbėtojo, politikas geriau pasirinko mitingo dieną gerti, nei ateiti pasikalbėti su žmonėmis. Tiesa, kaip kitą dieną LRT laidoje „Dienos tema“ sakė G. Paluckas, jis protestą stebėjo per televiziją. „Mano nedalyvavimas tikrai netrukdė man įsigilinti ir suprasti mitingo dalyvių keliamas problemas. Galima sakyti, jog aš širdyje buvau mitinge“, – teigė jis.

Apskritai valdžia, kai imasi nepopuliarių veiksmų, aiškina, jog „taip yra visur“ ar „taip yra kitose Europos Sąjungos šalyse“. Su NT tas pats: „toks mokestis yra visose šalyse“. Nuo 150 tūkst. eurų vertės NT savininkai tokį mokestį mokėjo iki šiol ir Lietuvoje. Tačiau žmonėms vis tiek kyla klausimai, kodėl turi mokėti už tai, už ką jau esi sumokėjęs: pirkai medžiagas, sumokėjai žemės mokestį, ėmei paskolą ir bankams mokėjai didžiules palūkanas...

Kaip rašė portalas delfi.lt, renginio metu liejosi kritika valdžiai, skambėjo žodis „gėda“, apgailestauta, kad nors „rinkti geresni, išrinkti vėl tie patys“. Žurnalistai svarstė: ar rinkėjams išrinkta valdžia iš viso gali patikti? Praėjo vos šeši jos valdymo mėnesiai, o jau aimanuojama, kad niekas nepasikeitė, politikai rinkėjus apgavo...

Kaip delfi.lt komentavo politologas Vytautas Dumbliauskas, rinkėjų pasitikėjimas nauja valdžia „netruko nei kiek“. „Žmonės yra nepatenkinti, nes ne tuos išrinko, taip atrodo didžiajai daugumai. Valdžia negalima pasitikėti, žmonėse, gal net genetiniame lygmenyje yra toks nepasitikėjimo jausmas. Mes juk matome, ką valdžia daro“, – portalui kalbėjo politologas. „To pasitikėjimo niekada nėra. Taigi, manyčiau, kad jokio išankstinio pasitikėjimo nėra, mes iš karto stebime, ką darys. Pasiūlyti mokesčiai irgi labai daug klaustukų deda. O dėl pasitikėjimo, tai visą laiką turime atsargiai žiūrėti į valdžią“, – vertino V. Dumbliauskas.

Vienas vyras žurnalistams tvirtino, jog NT mokesčio „uždėjimas“ yra „nesaugumo didinimas“: „Nes tu visą gyvenimą dirbti, statai kažką, puoselėji. O tau paims ir uždės mokestį už tai, dėl ko valdžia nei piršto nepajudino. Čia grynai kaip devyniasdešimtaisiais – ateidavo banditai ir liepdavo susimokėti už stogą.“

Mitingo dalyviai, panašu, smarkiai nusivylė „Nemuno aušros“ (NA) vadu R. Žemaitaičiu, kuris, nors žodžiais ir palaikė mitinguojančius bei žadėjo dalyvauti, renginyje nepasirodė. „Mūsų marketingo vadovas... Remigijau! Remigijau! Remiguti! Ir vėl apgavo.“ „Kur mūsų aušra, kuria mes pasitikėjome? Remigijau?“ – nuo scenos parlamentarą kvietė viena dalyvė.

Pasak lrytas.lt, R. Šimaitis teigė norintis surinkti 50 tūkst. parašų, o tada Seimui teikti įstatymo pataisą, kad joks NT – nei būstas, nei sandėliukai, nei sodo nameliai – nebūtų apmokestintas. Tų Seimo narių, kurie balsuotų prieš šį siūlymą, nuotraukas mitingo organizatorius žadėjo prieš rinkimus iškabinti ant kiekvieno stulpo.

Tačiau gali būti, kad viso to nereikės. Kaip pranešė LNK televizija, jei valdančiosios koalicijos partneriams, siūlantiems skirtingą NT mokesčio kartelę, nepavyks iki numatomo projekto pristatymo Seime susitarti, socialdemokratai svarsto projekto net neregistruoti.

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (ATAS) pirmininkas Vytautas Landsbergis jau daug metų aktyvioje politikoje nedalyvauja. Tačiau visuomenėje yra, ko gero, daugiausiai dėmesio sulaukiantis asmuo: bet koks jo rašinys ar kalba bet kokia proga vieniems yra dar viena galimybė V. Landsbergio aukštinimui ir pagyroms, kitiems – galimybė eilinį kartą negailėti buvusiam politikui kaltinimų ir prakeiksmų. Apklausų, kuriose žmonių klausiama, kaip jie vertina vieną ar kitą asmenį, rezultatai profesoriui dažniausiai būna vieni iš nepalankiausių.

2022 m. Seimas, kai valdžioje buvo konservatoriai, nors ir nepritariant nemažai daliai parlamentarų, savo patriarchui kaip ATAS vadovui suteikė valstybės vadovo statusą. Tada konservatoriai tvirtino, kad taip atkurta istorinė neteisybė dėl Lietuvai nusipelniusio žmogaus. Idėjos priešininkai įžvelgė bandymą „prastumti“ istorijos klastojimą.

2025 m. vasarį Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas ėmėsi iniciatyvos „atkurti teisingumą“ – įregistravo siūlymą panaikinti V. Landsbergiui suteiktą valstybės vadovo statusą. „Jokiais teisės aktais neturėtų būti siekiama sukurti ar pakeisti praeities istorinių faktų“, – rašė projekto autorius aiškinamajame rašte. Pasak jo, valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui suteikęs įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Šiomis dienomis į Seimo posėdžio darbotvarkę ir buvo įtrauktas projektas, kuriuo siūloma panaikinti V. Landsbergiui suteiktą valstybės vadovo statusą. Tai, be abejo, negalėjo vėl ir parlamente, ir visuomenėje nesukelti priešpriešos.

Autorius: Gintautas Viltrakas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama