LIETUVOS ŽINIASKLAIDA

Kai prieš 35-erius metus atkūrusi Nepriklausomybę Lietuva pradėjo visų gyvenimo sričių pertvarką, ko gero, niekas negalėjo pagalvoti, kad švietimas ir sveikatos apsauga net ir praėjus dešimtmečiams kiekvieną kartą pasikeitus valdžiai vis dar bus pertvarkomi, reformuojami, tobulinami. O rezultatai? Na, pas šeimos gydytoją kad ir sunkiai, bet dažnai pasiseka patekti per kokią savaitę. Ūmaus susirgimo atveju medikai priima ir po darbo valandų. Bet norint su šeimos gydytojo siuntimu – o kito kelio nėra – patekti pas konkrečios srities specialistą, gali prisieiti laukti ir po kelis mėnesius, nors pagal popierius turi būti ne daugiau kaip 30 dienų. Negana to, kai kurių tyrimų tenka laukti ir ne vienus metus. Kaip sako pacientai, per tokį laiką gali ir numirti. Arba pasveikti...

Tiesa, dabar net ir rajonuose netrūksta privačių gydymo įstaigų. Jei nenori laukti mėnesių mėnesius, gali kreiptis ten, tačiau turėk eurų. Šiais laikais net į provinciją konsultuoti pacientų atvyksta profesoriai iš Vilniaus, Kauno. Bet jie savo konsultaciją ir įvertina atitinkamai.

Patys medikai sako, kad jų darbas su kompiuteriu pildant daug nežinia kam reikalingų dokumentų dėl „inovatyvių“ Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdininkų sprendimų suėda daugiau laiko, nei jie skiria tiesiogiai pacientui. Ir kaip tos eilės trumpės, jei prieš pusantrų metų valdininkai sugalvojo, kad mokiniui tėvai dėl ligos per mėnesį gali pateisinti praleistas pamokas ne daugiau kaip už 5 dienas. Jei daugiau, turi būti gydytojo pažyma. Net jei tai sloga, kuri išgydoma ir be gydytojo. Prie gydytojų kabinetų ištįso tėvų eilės. Aišku, tai daroma kitų pacientų sąskaita. Kur dar pažymos būreliams ar sporto mokyklai (pavyzdžiui, pažyma, kad vaikas gali žaisti šachmatais), seniūnijai, kad sergantis žmogus gautų pašalpą...

Kas akivaizdžiai pasikeitė per tuos dešimtmečius, tai atlyginimai. O pastaraisiais metais, kai įvairios kvalifikacijos medicinos personalo trūksta ne tik provincijoje, bet ir didesnėse ligoninėse, jie kyla dar sparčiau. Kai kuriose rajonų ligoninėse ypač trūkstami specialistai uždirba daugiau negu kokiame Panevėžyje ar Šiauliuose. Prieš keletą mėnesių Varėna endokrinologui, kardiologui ir neurologui siūlė 4000 eurų atskaičius mokesčius, o Rokiškis šeimos gydytojui – per 5000 eurų!

Deja, slaugytojų akivaizdžiai nemylėjo nė viena valdžia. Jų sunkus darbas tikrai apmokamas per mažai. Todėl nieko keisto, kad niekas nesiveržia jo dirbti. Kaip rašė portalas tv3.lt, Lietuvoje trūksta beveik tūkstančio slaugos specialistų. Prognozuojama, kad iki 2032-ųjų šis skaičius išaugs iki kone 5 tūkstančių. Didelė dalis dabartinių slaugytojų artėja prie pensijos: apie 20 proc. šį darbą dirbančiųjų yra vyresni negu 55 metų. „Pasak slaugytojų, jauni žmonės vengia šio darbo – esą jis per sunkus, atlyginimai per maži, o atsakomybė ir krūvis milžiniški. SAM pripažįsta problemą ir žada pritraukti apie 900 slaugytojų, tačiau kada kels atlyginimus – neaišku. Jaunimas renkasi, kur mažiau atsakomybės, kur nėra mirčių, nėra kenčiančių, sergančių, dejuojančių. Ne tik emociškai šis darbas sunkus, bet ir fiziškai“, – portalui teigė viena slaugytojų vadovė.

Ir Ilgalaikės priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Jonas Zelba kalbėjo, jog slaugytojų atlyginimai per maži. Ypač kai krūvis didelis. „Dabar ­vidutinis atlyginimas siekia apie 1200 eurų atskaičius mokesčius. Dirbančiųjų didesnį negu vieno etato darbo krūvį slaugytojų pakankamai nemažai – virš 10 procentų“, – portalui sakė J. Zelba.

Nors SAM pripažįsta, kad slaugytojų atlyginimai už atliekamą darbą per maži, kiek ir kada juos kels, nežino. Valdininkai sako, kad didžiausias iššūkis yra pritraukti moksleivius į slaugos studijas. Iš viso, tv3.lt duomenimis, ministerija siekia pritraukti 1500 specialistų, iš jų 900 – slaugytojų. Šiam projektui skirta 17 mln. eurų. „Didiname valstybės finansuojamas vietas šimtu vietų. Jų galime skirti labai daug, bet turi būti ir asmenų, norinčių jas užimti“, – kalbėjo SAM Žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Svaliukaitė.

Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė su komanda paskelbė planus artimiausiems porai metų: į rajonus pritrauks net 100 gydytojų ir 500 slaugytojų. Dar numatyta prisišaukti ne mažiau kaip 280 sveikatos priežiūros specialistų iš užsienio. Tiesa, medikų bendruomenė tokius planus vertina kritiškai. Jie sako, kad užmojai džiugina, tačiau viskas skamba per daug optimistiškai, kad galėtų virsti realybe.

„Pažadai gražūs, bet jų įgyvendinimu nekvepia, nes sveikatos sistemoje sukaupta tiek problemų, kad viską iškuopti labai sudėtinga – kur bebesi, visur duobė“, – situaciją šalies medicinoje naujienų agentūrai BNS vertino Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė. Anot jos, dėl to negalima besti pirštu į vieną kurią politinę jėgą, mat tai užgyventa per visą nepriklausomybės laikotarpį. „Į tai nebuvo kreipiamas dėmesys, dabar bent nebe taip įžūliai meluojama į akis, kad viskas gerai“, – sakė LMS vadovė.

A. Gerliakienė sutinka, jog su gydytojais dar galima verstis, pažadant net tik ką baigusiems mokslus jauniems specialistams didžiules sutartines algas, priedus. „Tačiau iš kur paimti 500 slaugytojų – jų nėra niekur. Jų per metus viešajam sektoriuje paruošiame 50“, – sakė medikė. Žmonės pritraukiami darbo sąlygomis, gera kvalifikacijos kėlimo sistema, karjeros galimybėmis, gerais atlyginimais. Bet pinigų Lietuvoje trūko, trūksta ir, panašu, trūks. O „neturint resursų neįmanoma į sistemą pritraukti slaugytojų, nes jiems reikia drastiškai kelti atlyginimus – jie turi gauti 3000–4000 atskaičius mokesčius. Mes neturime pasirinkimo, nes jos išvyksta, su tokia politika neturime kaip konkuruoti, jei slaugytojai sumokame iki 1 tūkst. arba 1,5 tūkst.“, – kalbėjo A. Gerliakienė.

Lietuvos politika be įžeidinėjimų, pravardžiavimų ir skandalų, panašu, nelabai įsivaizduojama. Jei galvoji, o tuo labiau jei darai ne taip kaip aš, tai iškart tampi nepatikimas, įtartinas. „Žiauriausias“ ir paskutinis savo oponento suniekinimas, kai visi kiti „gražūs“ žodžiai jau išsakyti – apkaltinti, kad jis prorusiškas, proputiniškas ir aiškiai veikiamas kažkieno įtakos. Tačiau tai jau lyg ir nusibodę, nelabai paveikia.

Pastarosiomis dienomis politikų žodyne atsirado toks iš istorijos gelmių ištrauktas nemalonus žodžių junginys savo oponentui – „penktoji kolona“. „Penktoji kolona kelia galvą ir, ypač matydamas mūsų komunikacinį foną Lietuvoje, aš matau penktosios kolonos stiprėjimą. Tai paprasčiausia, elementari, buitinė, primityvi penktoji kolona. Mes jiems negalime užleisti komunikacinės erdvės. Mes turime su jais kovoti ir kovoti negailestingai“, – kalbėdamas su žurnalistais Briuselyje pareiškė Gitanas Nausėda.

„Aš mačiau, kad kitiems nebuvo įdomus pristatymas, kad reikėjo išbėgti, žiniasklaidoje pasidalinti savo „įžvalgomis“. Na, yra tam tikra penktoji kolona Seime besiformuojanti. Mes matome ir pagal balsavimus“, – žiniasklaidai teigė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis po uždaro Seimo posėdžio, kuriame parlamentarams žvalgyba, kariuomenė ir Užsienio reikalų ministerija pristatė saugumo situaciją Lietuvoje, vis kalbant apie žymų gynybos išlaidų didinimą. Regis, politikas įsižeidė, jog dalis kolegų negailėjo kritikos dėl to posėdžio. Nors S. Skvernelis konkrečių asmenų neįvardijo, tačiau, kaip sakoma, ir vaikui aišku, ką omenyje turėjo parlamento pirmininkas.

Be abejo, tokius Seimo pirmininko žodžius ne vienas parlamentaras vertino kritiškai. Juk „penktoji kolona“ vos ne „išdaviko“ sinonimas: penktąja kolona politikoje vadinami asmenys, kurie viešai nedemonstruoja palankumo išorės priešams, tačiau atėjus dienai x su jais bendradarbiauja.

Opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas dėl S. Skvernelio teiginių apie parlamente besiformuojančią tam tikrą penktąją koloną kreipėsi į etikos sargus. „Noriu, jog būtų ištirti šie teiginiai, nes šešėlis mestas ant viso Seimo ir mes turime sužinoti, kaip yra iš tikrųjų“, – parlamento posėdyje sakė politikas. Valdančiosios koalicijos vadovas premjeras Gintautas Paluckas LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ taip pat kritiškai vertino koalicijos partnerio S. Skvernelio mintis. „Parlamentas yra ta vieta, kur tikrai turi rasti vietą visos įvairios nuomonės. Parlamento sienos ištvers įvairiausius samprotavimus, argumentus. Suprantu, kad politikoje galima naudoti įvairius konkurencijos skatinimo instrumentus, reikšti savo politines nuostatas. Bet kai jau kalbame apie tokius rimtus dalykus, kai mums reikia susitelkimo ir buvimo petys petin, štai čia aš matau tam tikrą skaldymą ir poliarizaciją, siekį pasėti abejonę, kad dalis Seimo yra penktoji kolona. Tiesą pasakius, aš nesu girdėjęs nė vieno Seimo pirmininko, kuris būtų taip pasakęs apie parlamentą, kuriam vadovauja“, – sakė premjeras.

Kritiškai Prezidento ir Seimo pirmininko teiginius apie penktąją koloną vertino ir politologai, situaciją išmanantys žmonės. Apie tai rašyta ir portale lrt.lt paskelbtame straipsnyje „Valstybės galvos mėto penktosios kolonos etiketę: koalicijos kovos ar politikų ribotumas?“. Kalbinti pašnekovai atkreipė dėmesį, kad tai yra politinės kovos, o ne rūpinimasis saugumu. O jos visuomenei ne į naudą.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina sakė, kad politikų epitetai – nieko naujo, ir siūlė „verčiau sekti, kaip Seime balsuojama dėl gynybos klausimų, o ne tai, kokias etiketes vienas kitam klijuoja“. „Kaip šnekėjo, taip šnekės. Čia nieko naujo, įprasta, jei tik kas nors nepatinka, vadinti kremliniu ar dar kuo nors. Labai paprasta sakyti: tai Rusijos ranka, visi greitai randa tokį paaiškinimą“, – sakė jis.

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius portalui teigė, jog jam sąvokos „penktoji kolona“ vartojimas buvo netikėtas. „Svarbiausias dalykas šioje situacijoje net man pačiam buvo pasitikrinti sąvokų reikšmę ir istorinį kontekstą. Kalbėjimas apie penktąją koloną atrodo ne visai atsakingas. Dabartiniame Lietuvos kontekste tie pareiškimai reikštų, kad yra politikų, kurie yra praktiškai Rusijos agentai. Kyla klausimas, jei taip yra iš tikrųjų, ką veikia VSD ir teisėsaugos institucijos? Manau, tai mėginimas tirštinti spalvas, pasitelkiant tokią stiprią sąvoką“, – sakė M. Baltrukevičius.

Anot pašnekovo, S. Skvernelis, pirmasis pasakęs, kad Lietuvoje mato valstybės priešų, taip signalizuoja, jog nori pokyčių valdančiojoje koalicijoje. „S. Skvernelio pozicija labai aiški, ko jis dabar nori – kitokios koalicijos sudėties ir kad to paties norėtų socialdemokratai“, – teigė politologas. Jis siūlė politikams atsargiau rinktis žodžius.

Autorius: Gintautas Viltrakas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama