LIETUVOS ŽINIASKLAIDA

Kaip ir viso pasaulio žiniasklaidoje, daugiausia dėmesio ne pirma savaitė buvo sutelkta į JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir jo komandą. Iš vietinių politikų žiniasklaidos dėmesio centre eilinį kartą atsidūrė Seimo valdančiojoje koalicijoje esančios partijos „Nemuno aušra“ (NA) pirmininkas Remigijus Žemaitaitis su neįvykusia kelione pas D. Trumpo komandos narį – verslininką Eloną Muską.

NA vadovas, ko gero, pagal tai, kiek kartų per savaitę šalies žiniasklaidoje paminimas, ir tenusileidžia D. Trumpui. Dažniausiai dėl savo įpročio pūsti prieš vėją ir viską kritikuoti (kai kas sako, kad jis elgiasi kaip opozicijos atstovas). Tai, žiūrėk, jis sukritikavo Prezidento Gitano Nausėdos planus skirti šalies gynybai papildomus milijardus, tai vėl negaili kandžių žodžių Prezidentui dėl to, kad jis lankosi Knygų mugėje, už tai, jog „mūsų užsienio politika patiria visišką absoliutų fiasko per 35 metus“. Štai pareiškia nepritarsiąs ir ne vienam nutekintame Finansų ministerijos plane numatomam mokesčių pakeitimui.

Anot R. Žemaitaičio, jis sulaukė kvietimo su dar vienu žmogumi vykti į Niujorką, ten susitikti su D. Trumpo administracija, pasiklausyti jo kalbos. Numatytas ir apsilankymas miuzikle Brodvėjuje. Viso kelionės paketo kaina – 30 tūkst. eurų, bet parlamentarui tai turėjo visiškai nieko nekainuoti. Tačiau atvykęs su žmona į Vilniaus oro uostą jis suprato, kad buvo apkvailintas – bilietai į Niujorką netikri, o žmogus, su kuriuo R. Žemaitaitis porą savaičių bendravo, greičiausiai su E. Musku net nedirba. „Nors, atrodo, viską padarėm, viską pasitikrinom. Ir kai buvo susisiekta su Amerikos žmonėmis, kurie patikrino, kad tikrai žmogus, kuris rašė į mano Seimo elektroninį paštą, jis yra. Tuo labiau kad buvo pristatyta, kad ir su Amerikos ambasada šitas dalykas yra. Kaip sakau, gavom gerą pamoką“, – LRT radijo „Aktualijų studijoje“ kalbėjo NA vadovas.

Tačiau ši, anot R. Žemaitaičio, paprasta, nors ir pamokanti, istorija ne tokia paprasta pasirodė kai kuriems Seimo nariams. Mat manoma, kad politikas apie kelionę galbūt melavo Seimo valdybai. O laiškuose apsimetėliui „Musko atstovui“ apkalbėjo G. Nausėdą ir kai kuriuos Lietuvos sprendimus. Todėl konservatoriai kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji pradėtų R. Žemaitaičio apkaltos procesui reikalingus veiksmus. Tyrimo nutarė imtis ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Minėtoje laidoje dalyvavęs Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė sakė, kad pradėti apkaltą yra keletas galimų pagrindų: šiurkštus Konstitucijos sulaužymas, priesaikos sulaužymas ir galimai padarytas nusikaltimas. Tačiau R. Žemaitaitis ne tas, kuris greitai pasiduoda. Po bandymų įrodyti, jog jis nieko nepažeidė, galų gale laidos dalyvių atsiprašė: „Jei aš ir mano komanda padarėme klaidą, tai mes už ją atsiprašome. Tada mes, kaip sakoma, kalti. Bet buvo paimta pagal kitų Seimo narių pavyzdį.“

R. Žemaitaitis sakė apkaltos nebijantis ir pats save bravūriškai palygino su D. Trumpu: „Donaldas Trumpas 36 bylas turėjo ir tapo Amerikos prezidentu, man iki 36 bylų dar trūksta, bet aš norėčiau, kad per tą kadenciją jie tų bylų pritaikytų, tai tiesus kelias į Olimpą būtų.“ Dėl neįvykusios kelionės R. Žemaitaitis dar nutarė kreiptis į policiją.

Politologai jau ne kartą atkreipė dėmesį, kad premjeras Gintautas Paluckas vis užstoja į nemalonias situacijas patenkantį R. Žemaitaitį. Ir šiuo atveju Vyriausybės vadovas, anot portalo delfi.lt, sakė nežinantis, „kam labiau turėtų būti gėda – ar apgautajam, ar tam, kuris apgaudinėja. Aš suprantu, kad tai yra tam tikra politinė provokacija, siekiant tam tikrų pasekmių, galbūt tos pasekmės ir yra – mes dabar apie tai viešai šnekame. Tačiau sakau, kad apgaudinėjimas elektronine forma ar skambučiais tikrai nieko gero“.

G. Nausėda jau ne kartą kalbėjo, jog priimti NA į koaliciją buvo klaida. Kad galanda dantis prieš R. Žemaitaitį ­opozicija, irgi nieko keisto. Tačiau vis garsiau kritika skamba ir iš valdančiojoje koalicijoje esančio kolegos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku perrinkto Sauliaus Skvernelio. Partijos suvažiavimo metu ir jis pareiškė, kad koalicija su NA buvo klaida. O ką į tai R. Žemaitaitis? „Mes esame koalicijoje su socialdemokratais, socialdemokratus mes remiame, paremiame premjerą. Su premjeru ir spręsime, kas turėtų būti <...>. Realiai mes abu su premjeru ir esame valdančioji koalicija: socdemai ir NA, nes visą laiką balsuojame tvarkingai kartu, įsipareigojimų laikomės kartu, tai visa atsakomybė kliūva mums“, – pakomentavo jis žurnalistams. Koalicijos galva G. Paluckas irgi nuolatos kartoja, kad koalicija stabili, o žurnalistams ir šįkart neatsakė, ar R. Žemaitaičio buvimas koalicijoje – klaida. „Tikrai mieliau šnekėčiau ne apie Žemaitaitį, Skvernelį ar kitus asmenis – mieliau kalbėčiau apie valstybei svarbius reikalus ir stengiuosi tą daryti“, – dėstė G. Paluckas.

Politologai gali kalbėti apie R. Žemaitaitį, ką nori, tačiau kaip savo ­neįprasta retorika ir valdžios kritika prieš praėjusią vasarą vykusius prezidento rinkimus R. Žemaitaitis „paėmė“ nemažą dalį rinkėjų, taip jų ir nepaleidžia. Paskutinė apklausa parodė, jog jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, už NA balsuotų 14,7 proc. apklausos dalyvių (antroji vieta; valdžioje buvę konservatoriai – tik ketvirti). Tarp populiariausių politikų R. Žemaitaitis šeštasis. Jį teigiamai vertino per 37 proc. apklaustųjų.

Keletą pastarųjų metų Lietuvoje pastebimai daugėja atvykėlių iš kitų šalių. Nemažai jų po 2020 metų prezidento rinkimų atvyko iš Baltarusijos. Prasidėjus Rusijos puolimui, tūkstančiai pabėgėlių atsirado iš Ukrainos. O kur dar ekonominiai imigrantai, be kurių Lietuvos verslininkai sako prapulsią... Nieko nestebina šalies miestuose vaikštinėjantys būriai indų ar Vilniuje autobusą vairuojantis tamsiaodis. Tiesa, imigracijos banga iš Ukrainos jau atslūgo. Nemažai ukrainiečių grįžo į tėvynę ar išvažiavo į kitas Europos šalis. Bet čia ir problema: lietuviai savo šalyje dažnai negali susikalbėti su maisto išvežiotoju ar taksi vairuotoju.

Atvykėlių iš kitur daug, tačiau, pasirodo, mažėja lietuvių. Nors keletą metų emigracija stabilizavosi, o sociologai sako, jog grįžtančiųjų į tėvynę daugiau negu išvažiuojančiųjų, ir apskritai gyventojų dėl atvykėlių daugėja, provincijoje to nematyti. Ypač akivaizdžiai traukiasi nedideli miesteliai, gyvenvietės, į kurias kažkada norėjo persikelti ne vienas iš savo vienkiemio: miestelyje buvo darželis, parduotuvė, paštas... Be abejo, dabar ir tie miesteliai visai ne tokie: beveik nerasi tokio, kur būtų likusi ta mokykla ar paštas. Gerai, kad išlikusi bent parduotuvė ar ambulatorija.

Kodėl miršta miesteliai, o ir apskritai mažėja lietuvių Lietuvoje? Viena priežasčių – mažas gimstamumas: pernai šalyje gimė tik 19 tūkst. naujagimių, mažiausiai per pastaruosius dešimtmečius. Be to, kaip rašė portalas lrt.lt, daugelyje rajonų miršta kelis kartus daugiau žmonių, nei gimsta. Nepadeda nei savivaldybių piniginė parama šeimoms gimus vaikui. „Pakruojo rajone, Rozalime, šiuo metu gyvena apie 700 žmonių. Per metus čia gimsta vos keli kūdikiai. Dabar, grubiai kalbant, per dešimtmetį gimė apie 10, miršta apie 30“, – sakė Rozalimo seniūnas Vytautas Kanišauskas. Pasak seniūno, regionas tampa vis mažiau patrauklus, nes dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus uždaromi darželiai, mokyklos. Trūksta gerai apmokamo darbo. Pakruojo rajone senjorų jau beveik du kartus daugiau nei vaikų.

Dalis savivaldybių gimstamumą bando skatinti piniginėmis išmokomis. Radviliškis, gimus naujagimiui, skiria net pusantro tūkstančio eurų. Kelmės rajone, kur situacija itin prasta, per metus gimsta apie 100, o miršta apie 500 žmonių, pasak mero, investuoti pinigų į gimstamumą neverta, – teigė portalas.

Dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtame straipsnyje „Lietuvių – vis mažiau: ragina sprendimų imtis dabar, kol dar nevėlu“ rašyta: „Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad gyvenimas brangsta, vis sunkiau įsigyti būstą, o esą dabar jaunimas labai skaičiuoja kaštus. Gimstamumo skatinimo politika galėtų bent sulėtinti Lietuvos senėjimo, lietuvių skaičiaus mažėjimo procesus. Receptai – seniai žinomi: geresnės sąlygos vaikams auginti, paslaugų šeimoms plėtra, parama tėvams sėkmingai grįžti į darbo rinką, palengvintas būsto įsigijimas. Akivaizdu, kad dėl ekonomikos poreikių verslui teks pasitelkti emigrantus. Tačiau tik tuomet juos bus galima laikyti Lietuvos žmonėmis, o ne atvykstančiais ir išvykstančiais svetimšaliais, jei bent nemažą jų dalį pavyks integruoti į mūsų visuomenę. Tada dažniau bus kuriamos ir mišrios šeimos, tai irgi prisidės prie gimstamumo, o gerai integruoti į mūsų visuomenę šie emigrantai ilgainiui gali tapti tokie pat Lietuvos piliečiai, kaip ir lietuviai.

Remiantis gerosiomis užsienio praktikomis reikėtų mažinti ­socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, taikyti auginti vaikus skatinančią politiką, mažinti mirtingumą plėtojant sveiką gyvenseną ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Be kita ko, tai ypač aktualu Lietuvos vyrams, nes jų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė net devyneriais metais trumpesnė nei moterų pirmiausia dėl nesveiko ­gyvenimo būdo.

Lietuvos demografinę ateitį lems veiksminga jų įgyvendinimo politika. Tam būtina politinė valia, o jos reikia jau šiandien, nelaukiant rytojaus.“

Apie demografinius pokyčius Lietuvoje per 35 Nepriklausomybės metus „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo ir Vilniaus universiteto docentas Daumantas Stumbrys. „Pasikeitė ne tik gyventojų skaičius, bet ir demografinė visuomenės struktūra pagal amžių, lytį, kitus veiksnius. Gyventojų skaičius labai svarbu, bet labai svarbu ir gyventojų struktūra: kaip ji keičiasi, ar visuomenė sensta, kokią dalį užima dirbantys, kokią dalį jauni žmonės... Tai apibrėžia demokratinius pokyčius ateityje.

Jei kalbėtume apie demografinius veiksnius, kaip jie pasikeitė, tai Nepriklausomybės pradžioje mes turėjome apie du vaikus (suminis gimstamumo rodiklis). Pasižiūrėjus į pastaruosius 15 metų, yra apie pusantro vaiko.

Jei pasižiūrėtume į kitą rodiklį – gyvenimo trukmę, tai mes buvome paskutinė šalis pagal vidutinę gyvenimo trukmę. Ką turime šiandien? Viena vertus, esame gale, t. y. situacija nėra labai stipriai pagerėjusi, bet, kita vertus, tas progresas didžiulis. Jei 1993–1994 m. vyrų gyvenimo trukmė buvo 62–64 metai, dabar turime beveik 73 metus. Moterų ilgėjančią gyvenimo trukmę taip pat matome.

Pastaruosius penkerius metus matome pozityvius pokyčius: emigracijos srautas sumažėjo, grįžtančiųjų skaičius yra didesnis negu išvažiuojančiųjų“, – komentavo D. Stumbrys.

Autorius: Gintautas Viltrakas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama