Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena Punsko lietuvių kultūros namuose

Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, tarsi pradedame rašyti naują knygą. Vienas spalvingiausių ir ryškiausių tos knygos puslapių visiems lietuviams turbūt yra Vasario 16-osios iškilmės. Punsko krašto lietuviai jau tradiciškai jas šventė vasario 14 d. giedodami himną prie Varpo skulptūros, skirtos Lietuvos 100-mečiui, bei vasario 15 d., šeštadienio vakarą, pakvietę žiūrovus į iškilmingą koncertą. Visų mūsų kartu giedamas himnas skambėjo tobulai, ryžtingai ir užtikrintai. Džiaugsmas tuo didesnis, kad jį nuoširdžiausiai traukė mažieji – keturmečiai ir penkiamečiai vaikai. Jie mūsų viltis ir ateitis.

Gausiai susirinkusius žiūrovus bei koncerto dalyvius pasveikino Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė, pabrėždama lietuvių tautos ryškiausius istorijos momentus, akcentuodama lietuvių kalbos grožį ir svarbą (beje, priminė faktą, kad 1992 m. lietuvių kalbą UNESCO yra paskelbusi gražiausia pasaulio kalba), išryškindama lietuvių tautos ypatingą galią vis pakilti kaip feniksas iš pelenų.

Šiais metais minimos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės. Pažymėdami pačio iškiliausio ir garsiausio visų laikų lietuvių tapytojo, kompozitoriaus bei kultūros veikėjo gimimo metinių sukaktį, koncertą susiejome su jo kūryba. Ekrane vaizdavome tapytojo ryškiausius dailės darbus, jo genialias mintis bei Janinos Degutytės eiles, skirtas būtent M. K. Čiurlionio meno šedevrams, kurias skaitė Klojimo teatro (rež. J. Malinauskaitė-Vektorienė) aktoriai. Scenoje matėme visus Punsko krašto meno ansamblius, kurie norėjo ir galėjo (nepaguldė jų siaučiančios ligos) išsakyti savo linkėjimus Lietuvai daina, šokiu ar eilėmis. Matėme gausų Punsko muzikos mokyklos mokinių ir mokytojų vokalinį instrumentinį ansamblį, kuris atliko lietuvių liaudies kūrinį, aranž. E. Čiplio – „Pjoviau šieną“. Pensininkų klubo ansamblis „Tėviškės aidai“, vadovaujamas G. Kraužlio, padainavo lietuvių liaudies dainą „Šlamės beržai“. Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos globojamas ansamblis „Alna“ (vad. V. Batvinskas) nustebino savo netradiciniu įvaizdžiu: ansambliečiai, pasipuošę tarpukario apranga, atliko lietuvių liaudies romansą „Kaipgi gražus Palangos miestelis“, o „Gimtinė“ (vad. A. Bapkauskienė) padainavo V. Valsiūnienės dainą „Už gimtinės klonius“. Ryškiu akcentu scenoje suspindėjo ir Punsko Kovo 11-osios licėjaus moksleiviai: choras „Pašešupiai“ (vad. D. Pavilonis, koncertmeisteris R. Martinkėnas) padainavo A. Jautakio dainą „Šalis, kur tave užaugino“ (L. Abario aranž. mišriam chorui), šokių grupė „Šalčia“ (vad. A. Pečiulienė) atliko du šokius „Upelė teka“ (choreogr. E. Žičkos, muz. N. Sinkevičiūtės) ir „Ei, kieno žalias kiemelis“ (choreogr. R. Zaleckaitės, muz. lietuvių liaudies, aranž. R. Tamošausko). Gausiausias būrys kolektyvų atstovavo Punsko lietuvių kultūros namams: „Balsynėlio“ (vad. E. Grimalauskienė) vaikučiai ir merginos atliko dvi dainas – N. Pranevičienės „Tėviškėlė“ ir „Lietuva“ (žodž. I. Ručinskienės, muz. J. Voronenkovienės), „Jotvos“ choreografinis sambūris (vad. K. Mauliūtė) sušoko tokius ­šokius: „Krikoniškių kadrilis“ (choreogr. ir muz. R. Tamučio), „Lakštutė“ (choreogr. K. Mauliūtės, muz. lietuvių liaudies), „Tu, žilvitėli“ (choreogr. L. Dabužinskaitės, muz. lietuvių liaudies, aranž. E. Čiplio) ir bendrą kelių grupių šokį „Obelytė“ (choreogr. K. Mauliūtės, muz. lietuvių liaudies). Choras „Dzūkija“ (vad. V. Simanauskas, kurį pavadavo E. Grimalauskienė), šį kartą stipriai praretintas dėl gripo, atliko M. K. Čiurlionio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Ant kalno gluosnys“. Kapela „Klumpė“ (vad. A. Lekešys ir A. Pečkaitis) klausytojams dovanojo B. Papečkienės ir St. Liupkevičiaus dainą „Mūsų kaimas“, o Vaikų meno studija „Puniukai“ (vad. A. Pečiulienė, A. Lekešys ir A. Pečkaitis) sušoko „Delniukų polką“ (choreogr. G. Šveikauskaitės, muz. R. Žuko), „Kalvelį“ (choreogr. J. Lingio, muz. J. Švedo), „Saulė aukso ratuos“ ir „Ristunpolkę“ (choreogr. Ž. Adomaitienės, muz. lietuvių liaudies) – pastarajai pritarė vaikų kapela. „Vyčių“ (vad. A. Pečiulienė) šokių grupė atliko du šokius: jaunimas „Iki paryčių“ (choreogr. R. Zaleckaitės, muz. lietuvių liaudies, aranž. K. Lipeikos), o vyresnieji „Kalniškių kadrilį“ (choreogr. S. Vaitkevičiaus, muz. V. Kratavičiaus).

Visų mūsų linkėjimai Lietuvai buvo nuoširdūs, išpuoselėti ir skirtingi – taip bent mums, organizatoriams, atrodė. Labai džiaugėmės, kad koncertas vyko sklandžiai, nenuvarginome nei dalyvių, nei žiūrovų per ilgu renginiu. Didžiulis malonumas ir dėl to, kad Punsko krašte vis dar gausus meno kolektyvų būrys. Scenoje pasirodė 12 ansamblių – apie 400 dalyvių (ir tai tikrai dar ne visi). Manome, kad panašiai tiek buvo ir žiūrovų. Kad atlikėjai atiduoda savo duoklę – tai natūralu ir toks jų tikslas, bet kartais norisi ir iš žiūrovo ­sulaukti daugiau dėmesio. Ne kartą esu išgirdusi iš žiūrovų klausimą, kodėl mes nesamdome žmonių, kurie artistams padėtų (suprask, daugiau plotų) scenoje... Nusišypsai ir pagalvoji: taip... pats dainuok, pats šok, pats grok, dar būtų idealu, kad pats sau ir paplotum. Nors mes niekada nesiskundėm savo publika, vis dėlto Jūsų palaikymas, žinokit, visada yra labai reikalingas ir reikšmingas scenoje esantiems artistams. Juk ne veltui sakoma, kad salė, publika – tai šeštas žaidėjas (kalbant, pvz., apie krepšinį). Taigi publikos atsakas artistui yra labai svarbus. Dėl to ateityje atėję į Vasario 16-osios šventę ar į bet kurį kitą renginį ir Jūs, brangūs žiūrovai, būkite jo dalimi – kad šventę kurtume kartu, kad justume vieni kitų palaikymą ir bendruomeniškumą. Kad galėtume konstatuoti – šiandieną publika buvo šilta, komunikabili ir aktyvi. 

Pasibaigus koncertui visus pakvietėme į dvi šia proga eksponuojamas LKN erdvėse parodas. Viena jų – tai Laimutės Širvydienės grafikos paroda „Linksmas pasaulis“, vaizduojanti autorės aplankytus pasaulio miestus su būdingais statiniais bei muzikines grupes su atlikėjų autografais, kurią mums padovanojo Lietuvos tautodailininkų sąjunga. Kita paroda, pavadinimu „Žmonės ir spalvos“ – tai aukštaičių pintinių juostų paroda, tiksliau, „margaspalvių juostų jūra“, kurią atvežė ir išeksponavo Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja Lina Vilienė. Šiomis parodomis galėsime dar pasigėrėti iki kovo 14 d.

Už Vasario 16-osios koncertą ačiū tariame visiems šauniems mūsų krašto ansambliečiams, jų vadovams, koncerto rengėjams. Atskiri padėkos žodžiai aptarnaujančiam personalui. Lai visus metus mus lydi iš čiurlioniškų karaliaus rankų sklindanti Lietuvos laisvės šviesa.

Ačiū dar ir Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ir administracijos ministerijai, kuri remia Punsko LKN ansamblių veiklą.

Autorius: Asta Pečiulienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama