LIETUVOS ŽINIASKLAIDA

Rusijai 2022 m. užpuolus Ukrainą Lietuva susigriebė, kad jos kariuomenė gyvena gana vargingai, finansavimas nepakankamas, o kokie tolesni V. Putino planai, niekas nežino. Todėl imtasi reikšmingo gynybos lėšų didinimo. Dar valdant konservatoriams suplanuota pirkti 44 tankus „Leopard“, oro gynybos sistemų, sukurti nacionalinę diviziją, įkurti Lietuvoje vokiečių brigadą iš 5000 karių...

Naujoji valdžia 2025 metų biudžete numatė gynybai skirti iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – apie 2,5 mlrd. eurų. Tačiau Donaldo Trumpo inauguracijos dieną po Valstybės gynimo tarybos (VGT), kurią sudaro Prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas, posėdžio Gitanas Nausėda ir ministrė Dovilė Šakalienė pribloškė žurnalistus. „Sutarėme, kad 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 procentų BVP, kad per šį laikotarpį būtų išlaikyta maždaug 5,5 proc. BVP finansavimo lygis“, – pareiškė Prezidentas. O tai reiškia kasmet papildomai apie 2,5 mlrd. arba iš viso 5 mlrd. per metus! Suma pritrenkianti. Anot D. Šakalienės, ši suma reikalinga, kad iki 2030-ųjų būtų sukurta nacionalinė divizija. „Dabartinis planas negalvojant apie procentus, bet labai detaliai skaičiuojant ir perskaičiuojant, ką mes būtinai turime turėti, per kokį laikotarpį, ką yra realistiška įsigyti, ir iš sudėlioto biudžeto paskaičiavus ir gaunasi štai šie procentai“, – aiškino ji. Įdomu, kad G. Nausėda akcentavo, jog „labai nenorėčiau ir manau, kad tikrai eisime ne šiuo keliu, kad štai, krašto apsaugos didesnis finansavimas būtų siejamas gyventojų su didėjančia mokesčių našta“.

Ši naujiena buvo netikėta ne tik visuomenei, bet ir koalicijos partneriams, bendrapartiečiams, kurie, pasirodo, nieko nežinojo apie tokius kolegų planus. Dauguma politikų, taip pat verslininkų (bent jau viešai) pritarė tokiam VGT sprendimui, ko negalima pasakyti apie piliečius. LRT radijo laidos apie numatomus milijardus gynybai metu galėjusių balsuoti klausytojų, nepritarusių didinimui, buvo keliais procentais daugiau. Tiesa, naujienų portalų komentaruose nepalaikančiųjų VGT sprendimo buvo jau žymiai daugiau. Kai kas Lietuvos planus vertino kaip norą parodyti pradedančiam eiti pareigas Donaldui Trumpui („mėginimas priklaupus pabučiuoti žiedą inauguruojamam JAV prezidentui“), jog Lietuva jo reikalavimą NATO valstybėms smarkiai padidinti gynybos finansavimą išgirdo. Tiesa, ne visos turtingesnės valstybės tam skiria ir 2 proc.

Nors beveik visi politikai palaikė VGT idėją didinti gynybos finansavimą, vieningai kėlė svarbiausią klausimą: kodėl niekas nesako, iš kur, iš kokių šaltinių tie papildomi milijardai atsiras? Konservatorius Matas Maldeikis G. Nausėdos įvardytą sumą gynybai pavadino pigia reklamine akcija. Pasak portalo lrt.lt, Ingrida Šimonytė sakė, jog kol kas tokie tikslai tėra didelė ambicija. Reikėtų tiesiai pasakyti, iš kokių šaltinių bus surenkami papildomi asignavimai krašto apsaugai. „Bijau, kad paaiškinimas, kad dėl to mokesčiai gyventojams nedidės, yra kiek per populistiškas. Nes reiktų tiesiai sakyti, kuo tai finansuos: gal didins pelno mokestį, gal nedidės jokios kitos išlaidos ar viską skolinsis, rizikuodami pažeisti jau ne tik deficito, bet ir skolos kriterijų“, – nurodė ekspremjerė, netiesiogiai reaguodama į šalies vadovo G. Nausėdos išsakytus žodžius. (lrt.lt)

Vienintelis „eiti“ prieš kolegas išdrįso valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ (NA) vadas Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo, VGT sprendimai yra neracionalūs ir neįgyvendinami, nėra aiškūs papildomo finansavimo šaltiniai. Todėl, nurodė politikas, jo vadovaujama NA frakcija Seime siūlymų dėl finansavimo krašto apsaugai didinimo nepalaikys. „Taip pat reikia nepamiršti, kad VGT yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma nei Seimui, nei Vyriausybei, nei niekam.“ (lrytas.lt) Koalicijos partneris premjeras Gintautas Paluckas tokius R. Žemaitaičio žodžius aptakiai vertino „kaip normalią, nors ir gana aštroką diskusiją“. O kitas koalicijos kolega Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis R. Žemaitaičiui pasiūlė nuvykti į Ukrainą ir iš arčiau susipažinti su kovojančios šalies kasdienybe. Į tai NA lyderis sureagavo savo stiliumi: „Galiu lankytis Ukrainoje, bet neturiu aš ten ko važiuoti. Nebent kyšių, korupcijos ėmimo, ginkluotės pardavimo, valstybės pardavimo atvejų ten tikrai galima išmokti“, – agentūrai Elta sakė R. Žemaitaitis.

O tai sukėlė ir opozicijos, ir Prezidentūros, ir koalicijos partnerių naują pykčio bangą. „Sunku suvokti, kokios šalies valdančioje koalicijoje yra tokius minties „perlus“ žarstantis partneris“ (Prezidentūra). „Tokie koalicijos partnerio pareiškimai yra nepateisinami“ (Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“). „Esame politikai, turime atsakyti už savo žodžius. Aišku, kad tai nedaro garbės visai koalicijai“ (Seimo socialdemokratų seniūnas Remigijus Motuzas).

Bet kur vis dėlto tie finansavimo šaltiniai, idėjos, kurios, anot opozicijos atstovo Mindaugo Lingės, improvizacinės? Naujienų agentūrai BNS G. Nausėda teigė, kad finansuojant gynybos išlaidas galima būtų svarstyti apie 7 mlrd. eurų vertės užsienio valiutos rezervo atsargų panaudojimą, griežtinti PVM surinkimą, didinti procentines kaupiamųjų pensijų fondų investicijas Lietuvoje, o ne užsienyje. Apie mokesčių didinimą neužsiminta. Deja, ekonomistai sako, kad šito valstybei išvengti nepavyks. Kai kurie politikai kalbėjo ir apie pinigus iš Briuselio: vis dėlto Lietuvos rytinė siena kartu yra ir Europos Sąjungos (ES) siena. Tačiau, oponentų nuomone, tokių pinigų ES biudžete nenumatyta, o žinant, kaip priiminėjami sprendimai Briuselyje, pinigai galėtų atsirasti nebent po kelerių metų.

Kita žiniasklaidoje daug dėmesio sulaukusi tema – mūsų šalyje gyvenančių Baltarusijos opozicionierių planas išduoti savo piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje ar kitose Europos šalyse, pasus su Vyčiu. Tiesa, baltarusišku... Mat Baltarusijoje panašus į Vytį simbolis vadinasi Pahonia, o abu simboliai kildinami iš to paties Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais naudoto herbo. Įdomu, kad apie tokius planus Baltarusijos opozicija pranešė dar 2023 m. vasarą. Jau tada buvo kalbama, kad dokumento viršelį puoš Baltarusijos Vytis. „Ką tik gavome pavyzdžius iš pasų centro. <...> kilo didelis užsienio politikų susidomėjimas: jau kalbėjomės su keliais ministrais, dabar turi būti parengtas papildomas teisinis pagrindimas“, – prieš kelias dienas savo feisbuke rašė opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja.

Didžiausias nepasitenkinimas (pirmiausia iš konservatorių) kilo būtent dėl Vyčio atvaizdo ant paso. Dėl to jie kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) ir ragino imtis priemonių dėl esą Lietuvos valstybės simbolio naudojimo. Nors ir Baltarusijos opozicija, ir heraldikos specialistai teigė, kad čia nieko neleistino nėra. „Prašome, kad URM, kaip institucija, kuri yra atsakinga ir už konsulinę veiklą, išanalizavusi šią situaciją dėl naujosios Baltarusijos pasų išdavimo iniciatyvos ir gavusi visą reikalingą informaciją, imtųsi priemonių, kad minimuose naujosios Baltarusijos pasuose nebūtų naudojami Lietuvos Respublikos valstybės simboliai“, – feisbuke rašė konservatorius, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Pasak jo, kreipimąsi pasirašė dar keturi bendrapartiečiai. „Imti kitos valstybės simbolį yra mažų mažiausiai nedraugiškas aktas, primenantis litvinizmo pseudoteoriją, bet jau bandomą įgyvendinti praktikoje. Suprasčiau, jeigu šis dokumento projektas būtų naudojamas asmeninėms naudoms, kaip moralinis atskirumas nuo Lukašenkos režimo. Bet jeigu bus bandoma jį įteisinti, įtvirtinti Lietuvoje ir suteikti kažkokį statusą, tai aiškiai pažeis šį įstatymą“, – portalui lrytas.lt kreipimąsi komentavo A. Ažubalis.

Portalas tv3.lt perteikė leidinyje „Naša Niva“ išspausdintą Baltarusijos viešosios istorijos instituto nario Aliaksandro Paškevičiaus nuomonę apie tai. „Kai skaitai, kad „Pagonios“ herbo naudojimas prieštarauja Lietuvos interesams ir meta lietuviams kažkokį iššūkį, pajunti nuostabą ir apmaudą“, – rašė autorius. Anot istoriko, „Pagonią“ baltarusiai naudojo kaip tautinio atgimimo ir laisvės ­troškimo simbolį nuo pat tautinio judėjimo pradžios. Tuo nesunku įsitikinti, pažvelgus į istorines nuotraukas ir kitus iki mūsų dienų išlikusius artefaktus: „Pagonia“ buvo ant 1918 metais įkurtos Baltarusijos Liaudies Respublikos antspaudų, pasų, pašto ženklų, ji matyti ir daugelyje nuotraukų, kuriose užfiksuoti šimtmečio senumo baltarusių renginiai.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjo Dzianiso Kučynskio nuomone, planuojamas naujosios Baltarusijos pasas nepakeis tokių dokumentų kaip nacionalinis pasas ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje arba ES. „Jis turėtų funkcionuoti kartu su kitais minėtais dokumentais“, – aiškino D. Kučynskis.

„Vyčio klausimas“ svarstytas ir Seimo Užsienio reikalų komitete (URK). „Buvo vieninga nuomonė visų institucijų, kurios išduoda pasus ar registruoja, ar užsiima užsieniečių teisine padėtimi, kad pagal galiojančius Lietuvos teisės aktus, toks pasas ar dokumentas negali būti pripažintas“, – po posėdžio žurnalistams sakė URK pirmininkas R. Motuzas. Jis pabrėžė, kad tiems baltarusiams, kurie čia gyvena ir kurių paso galiojimas baigėsi, Lietuva išduoda dokumentus, su kuriais jie gali keliauti. O tokių nėra net šimto.

Autorius: Gintautas Viltrakas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama