VU Dramos teatro spektaklyje ir Punske augusi aktorė
Aušros
Turinį įkėlė

VU Dramos teatro spektaklyje ir Punske augusi aktorė. Šią savaitę Vilniaus universiteto Teatro salėje vėl bus rodomas Felicijos Feiferės spektaklis „Žadėtoji“. Tai pagal Viljamo Šekspyro pjesę „Romeo ir Džuljeta“ pastatytas spektaklis, kuriame vaidina ir punskietė, Punsko lietuvių kultūros namų vaikų ir jaunimo dramos studijos „Kregždutė“ vadovė Monika Valinčiūtė. VU Dramos teatre vaidina daugiausia universiteto studentai, tačiau jie nėra profesionalūs aktoriai. Jie studijuoja pačius įvairiausius dalykus – filosofiją, informatiką, chemiją, žurnalistiką, geografiją, semantiką ir kitus mokslus. Šiam spektakliui Felicija Feiferė, pedagogė, režisierė, scenarijų autorė, turinti didžiulę darbo su jaunimu patirtį, subūrė 26 aktorių komandą ir pakvietė kitų sričių profesionalus: dailininkę Nadeždą Gultiajevą, vaizdo projekcijų autorių Linartą Urniežių, choreografę, pedagogę Agnę Rickevičienę. Teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė savo recenzijoje (www.lrt.lt/naujienos/kultura) apžvelgė kiekvieną aktorių, bendrą vaizdą, projekcijas, muziką ir režisierės darbą. Verta ją paskaityti, kad galima būtų susidaryti bendrą vaizdą. Kita priežastis, kodėl verta ją atsiversti yra ta, kad profesionalių spektaklių, koncertų ir parodų recenzijų šiais laikais labai trūksta. Taip, kiekvienas turi savo nuomonę apie tai, ką pamato ar išgirsta, tačiau profesionalo žvilgsnis visada įžiūri daugiau, mąsto plačiau ir suteikia galimybę kiekvienam tobulėti, plėsti akiratį ir pamatyti tai, ko plika akimi nesimato. Spektaklyje daug paveikslėlių, etiudų, kurie sujungti ir pasakoja daug kam žinomą istoriją. Kiekvienas personažas atidžiai išnagrinėtas, kiekviena eilutė apgalvota, apmąstyta. Teatrologė atkreipė dėmesį į režisierei būdingą plastinį piešinį, kuris leidžia įsivaizduoti scenas ir be personažų tekstų. Išraiškingiems judesiams spektaklyje skiriama daug vietos, o ir jauniesiems aktoriams pavyksta juos įgyvendinti. Režisierė geba dirbti su jaunais aktoriais, nukreipti jų energiją. Kalbėdama apie aktorius, teatrologė išskiria kelis aktorius, kurie jai padarė didelį įspūdį. Ji stebisi, kad Titas Masys (spektaklyje Benvolijus) studijuoja ne aktorinį meistriškumą, atkreipė dėmesį į ryškų Roko Žvirblio Senjorą Kapuletį, išskyrė Monikos Valinčiūtės (Senjora Kapuleti) ypatingą plastiką. Kipro Šivicko Romeo įvardijamas, kaip įdomus aktorius, kuriam nebuvo leista sužibėti šiame spektaklyje. Džuljetos Auklė – Gerda Papartytė – plastika ir manieromis kiek priminė Reginą Varnaitę iš Arūno Žebriūno „Velnio nuotakos“. Mariaus Simonavičiaus Paris tarytum pats išsikovojo vietą „po saule“. Jokūbo Naglinsko Fra Lorencas (vienuolis) – daug spalvingesnis už standartinį vienuolį. Tebaldas, kurį įkūnijo Konradas Pukinskas ir Romeo draugas Merkucijus – Kristupas Sterbavičius, pasak D. Šabasevičienės, šekspyriški, gyvybingi, įtaigūs personažai. Spektaklyje yra ir režisierės sukurtas personažas Mirtis, kurią šoko Imelda Žutautaitė. Ji vis išnyra spektaklio metu, įsiterpia į žmonių santykius. Spektaklio pabaiga neįprasta. Viskas pasibaigia Džuljetos mirtimi. O paskutinėje scenoje Mirtis auksiniu lietumi padabina visą sceną – visi šoka kartu su mirusia Džuljeta. Teatrologė neabejoja, kad teatras šių aktorių gyvenime liks ir jie daug pasieks, jeigu ne teatre, tai bet kur kitur: „Vilniaus universiteto teatro naujoji „Romeo ir Džuljetos“ sceninė interpretacija – rimta teatro mokykla, formuojanti profesionalų požiūrį į scenos meną, ugdanti suvokimą apie teksto ir judesio sceninę raišką, apie aktoriaus-personažo formavimąsi, apie persikūnijimo paslaptis. „Žadėtoji“ – autentiškai suvokta tragedija, įspėjimas, atviras kalbėjimasis apie pasekmes”, – sako teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė. Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė, punskas.pl
Autorius: Aušros
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama