Vytautas TUMĖNAS JUBILIEJINĖ „NIDOS EKSPRESIJA“

Vytautas TUMĖNAS JUBILIEJINĖ „NIDOS EKSPRESIJA“...Vytautas TUMĖNAS JUBILIEJINĖ „NIDOS EKSPRESIJA“ Tapytojo Sauliaus Kruopio iniciatyva nuo 1995-ųjų kasmet rengiami tarptautiniai tapybos plenerai „Nidos ekspresija“ yra tape ne tik reikšmingu kultūros reiškiniu, bet ir gyvu rudeninio Lietuvos pajūrio kūrybinės dvasios simboliu. Šie plenerai tęsia garsiojo ekspresionistų sąjūdžio Brücke (1905–1913) meninę tradiciją, akcentuoja ekologinę kūrybos pajautą, jaudinamo santykio su gamta atspindžius, spalvomis, formomis, linijomis išreikšdami pasaulio groži. Nuolatiniu įkvėpimo šaltiniu tampa Neringos kraštovaizdis – vėjo supustytos ir pustomos kopos, marių mirgėjimas, dinamiškai debesuotas ir nurimęs giedras dangus, akimirkiniu kintanti apšvietimo žaismė... Tapybos kūriniuose susiliejanti gamtos stichija, kultūros fenomenai, praeities pėdsakai dabartyje skatina ieškoti naujų išraiškos formų, kartu išlaikant ryšį su ekspresionizmo tradicija. Nidos pleneras išskirtinis ne tik ilgalaikiškumu, nes gyvuoja jau tris dešimtmečius, bet ir tuo, kad kasmetinis tapytojų sambūris Lietuvoje puoselėja gyvą dialogą tarp būtojo ir esamojo laiko, tarp simbolių, papročių ir asmeninio, savito žvilgsnio. Patrauklus vasaros pabaigos peizažas, gamtos būsenų staigūs pokyčiai nuo ramybės iki audros, liudija Nidos, kaip kūrybos uosto, dvasią. Tai ypatinga erdvė su turtingu pamario kultūros paveldu. Kiekvienas potėpis tampa jautriu nenuspėjamos, tačiau įkvepiančios gamtos atspindžiu. Tapytojai čia gali ne tik atvirai, nuoširdžiai bendrauti su vietos kraštovaizdžiais, įgyvendinti savo kūrybos tikslus, bet ir prisijungia prie neišsenkamų paieškų, kaip originaliai perteikti specifinę Neringos atmosferą. Įsiklausydami į subtilius pokyčius, atranda unikalius kūrybos klodus, kurie leidžia užmegzti gliesnį, intymesnį dialogą su šio krašto tapatybe. Plenerai, atsiradę prieš kelis šimtmečius, aktualūs iki šiol, nes padeda nusistatyti empatišką santykį su gamta, puoselėti būties ir gyvensenos ekologiją, tvarumo nuostatas, šiek tiek bohemišką menininkų savijautą, bendruomeniškumą. Nagrinėti tapymą iš natūros įdomu ir dėl glaudesnių kūrybos sąsajų su natūraliais gamtos ritmais, o savita bendrabūvio aura nejučiomis daro įtaką individualioms dailininkų paieškoms. Plenerinė kūrybos filosofija ir estetika, pasak austrų dailėtyrininko Ernsto Gombricho, amerikietės Lindos Nochlin, iškelia natūralumą, autentiškumą, spontaniškumą, užtikrina artimą ryšį su aplinka, kūrėjo laisvę ir individualumą, atskleidžia vaizduojamos akimirkos gamtinį bei jausminį kontekstą. Klasikiniuose pleneruose puoselėjamos intuityvios, emocinės patirtys, semiamasi įkvėpimo iš natūralaus apšvietimo, spalvų, kraštovaizdžio. Siekiama, kad kūrybos procesas būtų spontaniškas, stebint greitai kintančias gamtos būsenas. Suartėjus su gamta, tarsi tapus jos dalimi, kūrybą praturtina pasinėrimas į meditaciją su ryškiais kontempliacijos požymiais. Kūrybinė laisvė leidžia kūrėjams pasaulį matyti savaip, mąstyti savarankiškai, o tai skatina stilistikos ir išraiškos įvairovę. Plenerizmo filosofija ypač vertina autentišką, gyvą kūrybos santykį su realybe, tos akimirkos ar laiko tarpsnio sąryšį su vieta, su gamtos stichija, atliepia dailininko jaudulį, mintis, fizinius ir dvasinius pojūčius. Šiuolaikiniuose pleneruose jau neapsiribojama vien gamtos stebėjimu ir vaizdavimu – tapyba virsta dvasiniu, intelektualiu procesu, pirminiai gamtos ir natūros vaizdiniai panardinami į kūrybinės refleksijos tėkmę. Dalyviai meniškai, estetiškai, filosofiškai apmąsto, apibendrina, interpretuoja savo įspūdžius per minčių ir emocių prizmę, atvykę iš svetur tapybinėse kompozicijose išreiškia asociacijas su savo gimtojo krašto vaizdinija ir jiems visiškai nauja aplinka. Visi drauge, tačiau skirtingai tapė marių kraštovaizdį su laivais Nidos prieplaukoje, pavienius polisiautojus pajūryje, o pernai, kai buvo švenčiamas švyturio šimtmets, dėmesį patraukė ir šis unikalus statinys ant Urbo kalno. Įprasta ir visiems draugu plaukioti burlaiviu po marias, atidaryti plenero parodas, vakarais rengti asmeninius dailininkų kūrybos vakarus, klausytis besisvečiuojančių muzikantų koncertų, pačių dalyvių muzikavimo. Kiekviename pleneryje pasitaiko ir tik jam vienam būdingų dalykų, antai 2024 m. atidarę plenero kolekcijos Aukso fondo parodą Juodkrantėje, dailininkai, drauge su svečiais išmėgino savo gebėjimus tekstilininkės Silvijos Juozelskytės tradicinio tinklų vijimo dirbtuvėse Lietuvos nacionalinio dailės muziejų Pamario galerijoje. Neringos meras Darius Jasaitis aviacijos šventės Aero Nida 2024 proga pakvietė plenero dalyvius paskraidyti sportiniu lėktuvu virš Kuršių nerijos. Surengė ir reprezentacinį priėmimą Nidos miesto savivaldybėje, jame dalyvavo ir iš Nepalo atvykę Kathmandu meras drauge su jo lydima tapytojų pora. Jubiliejinis 30-asis tarptautinis pleneras „Nidos ekspresija 2024“ kultūrų draugystės tiltu sujungė Nepalo, P. Korėjos, Egipto, Indijos, Persijos (Irano), Ukrainos, Danijos, Vokietijos, Latvijos ir Lietuvos tapytojus. Tai Binita Ejam Yakha ir Dhanu Bahaduras Yakha (Nepalas), Gudrun Petersdorff (Vokietija), Hanne Eble Jacobsen (Danija), Nini Højby Pedersen (Danija), Storkas Majgaardas (Danija), Michailo Dovganijs (Ukraina), Alina Slavgorodskaya (Ukraina), prof. Clemenas Beungkunas Sou (Pietų Korėja), prof. Ibrahimas Mohamedas Ahmedas Ghazala (Egiptas), Arijeet Chanda (Indija), Chen Wong, (Italija / Kinija), Daiva Botten (Danija), Anna Egle (Latvija), dr. Vytautas Tumenas (menotyrininkas), Saulius Krupis (organizatorius), Gintaras Palemonas Janonis, Vilmantas Dambrauskas, Simonas Gelminauskis, Juozas Pranckevičius, prof. Antanas Visockas, Bronius Leonavičius, Rimantas T. Buivydas, Skaidrė Butnoritė, Giedrius Bagdonas, Vija Tarabildienė, Natalija Garškienė, Svajūnas Armonas, Eigirdas S. Krupis, Jurga Sidabrienė, Dmitrijus Baltazaras, Žydrinas Šlajus, Jonas Lenkutis. Plenerą organizavo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras Agila ir menininkų asociacija „Tiltas“. Rėmėjai: Neringos savivaldybė; viešbučiai „Nidos namai“, „Nerija“, „Kastytis“, „Skalva“, „Neringos energija“, kavinė „Nu madam“; Lietuvos dailininkų sąjunga. Partneris: ART city Inn Vilniusviešbutis, Vilniaus „Juozas ART“ galerija. Plenero tapytojų dėmesį traukė Nidos kraštovaizdis: Baltijos jūra ir marios, laivai, marių pakrantės, medžiai, miškai, augalija, miestelio urbanistikos ir architektūros ryšys su skulptūriniais paminklais, smulkios architektūros paveldas... Vieni autoriai plėtoja realistiškesnę, kiti – abstraktesnę stilistiką, vieni labiau siekia dekoratyvumo, kiti spalvingumo, vieni racionalesni, kiti spontaniški, jausmingi. Visiems plenerams būdinga mėgstamiausia tematika orientuojasi į plačią polisiautojų bendruomenę, besimėgaujančią gamtos teikiamais vandens ir saulės malonumais Neringos pajūryje. Sauliaus Kruopio paveikslas „Savaitgalio polisis Nidoje“ spalvomis perteikia gyvenimo džiaugsmą saulės užlietame paplūdimyje. Grafikas Žydrūnas Šlajus lakoniškai išraiškingomis linijomis vaizduoja mėgstamoles supaprastintų jūros ir pajūrio plokštumų, griežto horizonto fone. Hedonistiški judesiai išraiškingai perteikiami ekspresyviomis linijomis. Išskirtinis šio plenero bruožas – tapybiško braižo grafikų (Bronius Leonavičius, Žydrūnas Šlajus, Storkas Majgaardas), grafiškų tapytojų (I. M. Ahmedas Ghazala, Michailas Dovganjis), akvarelininkų (Antanas Visockas, Jurga Sidabrienė) dalyvavimas. Neįprastą romantinę-mitologinę tematiką plėtoja danų komiksų grafikas Majgaardas, nutapęs kompoziciją, vaizduojančią girioje dingstančią merginą, galbūt laumę. Danė Hanne Eble Jacobsen lietuvininkų krikštus nutapė šalia didingo pušyno, liepsnojančio saulės spinduliuose. O egiptiečio I. M. Ahmedo Ghazalos dėmesį prikaustė mitologinės tautosakos paminklai Nidos miestelyje. Netikėtai atrandami tokie įspūdingi motyvai, kaip besitvenkiančios audros stichija apsiaušia jau 100 metų tvirtai stūksantį Nidos švyturį. Neringos pusiasalio, jos kopų ir marių gamtovaizdis apžvelgiamas, skrendant sportiniu lėktuvu (Giedrius Bagdonas). Netikėta ir tapybos stilistika, primenanti sudekoratyvintą naiviąją tapybą – vokiečių dailininkė Gudrun Petersdorff ją pritaikė, vaizduodama Skruzdynės etnografinę architektūrą ant marių kranto. Jonas Lenkutis skambiomis spalvomis meistriškai nutapė naktin grimztančią jachtų prieplauką. O Skaidrė Butnoritė meditavo, gerėdamasi siibuojančių marių mirgesiu ankstyvą rytmetį. Kiti autoriai, tarsi iš paukščio skrydžio vaizduodami Neringos kultūros paveldo (kurėnus, krikštus), kopų smėlį, augaliją, marių, dangaus stichijas, erdvės tolius, gilinasi į jų tarpusavio sąveikos paslaptis, didybę, transcendenciją, kosmologiją. Labai skirtingai tapytojai mato laivus, burlaivius. Vieniems tai natūralus realistiškas „paveikslas“, kitiems – svajingas poetinis įvaizdis, perteikiantis ritmišką spalvų muziką, estetinius virpesius. Ryški takoskyra aiškėja, gretinant plenero dailininkų erdvės sampratas. Vieni į Nidos kraštovaizdį žvelgia iš klasikinės realistinės perspektyvos, ją kuria linijomis, spalvomis. Kitų paveiksluose erdvė dekoratyvesnė, sąlyginė-simbolinė, net abstrakti. Vienų koloritas kontrastingas, ryškių spalvų, skildinas vidudienio ar besileidžiančios saulės šviesos, kitų – artimesnis ryto, vakaro, nakties, tiršto rūko arba darganos vaizdiniams. Neringos miesto savivaldybė yra įsteigusi 3 apdovanojimus, kuriuos šių plenerų dalyviams skiria jos sudaryta vertinimo komisija. Pernai Romualdo Kuncos premija įteikta Sauliu Kruopiui. Grafiko Audriaus Puipos premija – I. M. Ahmedui Ghazalai, o už kūrybišką sąsają su švyturio jubiliejumi įvertintas Giedrius Bagdonas. Plenero dalyvių kūryba buvo eksponuojama Nidos bendruomenės namuose. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro galerijoje, veikė tarptautinio plenero „Nidos ekspresija“ kolekcijos, jau sukaupusios apie 1200 paveikslų, Aukso fondo paroda. Plenero dalyvių drobės pristatytos Tarptautiniame menų festivalyje ART Kaunas’24. Vėliau iškeliavo į sostinę ir buvo eksponuojamos viešbutyje ART city Inn Vilnius. Plenero kūrinius nuspręsta parodyti per Adventą ir neįprastose erdvėse plačiajai visuomenei – tokia socialiai reikšminga vieta tapo Kauno klinikos. Dantų ir burnos ligų klinikos, Akių ligų klinikos koridoriuose bei vestibuliuose atidaryta paroda „Nidos magija“, kurios iniciatorė – gydytoja endodontologė Edita Rumševičienė. Sumanymas eksponuoti paveikslus darbinėje aplinkoje sulaukė teigiamo atgarsio – pacientai ir medikai negalėjo gerų žodžių, akivaizdu, kad paveikslai pozityviai keičia žmonių nuotaiką. ...Gintautas Mažeikis ir Saulius Pilinkus LRT laidoje „Daiktų istorijos“, pavadinę „Buvo net sovietmečiu, o šiandien – vargu: kas suvalgė Lietuvos bohemą?“ (2025-01-06) svarstė, kad Lietuvoje per mažai vertinamas ypatingas, kitoms socialinėms grupėms dažnai nesuvokiamas, visiškai kitoks gyvenimo būdas, susijęs su originaliomis, nestandartinėmis, neretai maištingomis idėjomis. Europoje įprasta vadinti tai bohema. Intelektualai su apmaudu konstatavo, kad bohemos centrų, skirtingai negu Nepriklausomoje Lietuvoje tarpukariu ar net sovietmečiu, dabar, deja, nebeliko, vadinasi, kultūra prarado vieną iš patrauklių savo bruožų – kūrybinį žaismą. Šiame kontekste atkreipčiau dėmesį, kad tokiomis laikinomis, proginėmis, tačiau ypatingą menininkų saviraišką demonstruojančiomis salomis dar išlieka plenerai, tarp jų ir čia aptariamasis, biografiniais asmenybių ryšiais susijęs su jau užgesusios Užupio respublikos bohema. Žinoma, pleneruose menininkų laisvę apriboja projektinis pobūdis, dalyvių atranka, laiko rėmai, tačiau į „Nidos ekspresija“ susirinkę menininkai džiaugiasi galimybe gyventi, bendrauti atsipalaidavus, kurti, dalijantis svaiginančia Neringos atmosfera, todėl jaučia ypatingą padėką daugeliui šio plenero talkininkų, rėmėjų, palaikytojų. „Nidos ekspresija“ tampa ir paskata kolekcionuoti meną – dalis kūrinių atitenka rėmėjams, kita dalis praturtina specialią šio plenero kolekciją, kurios tarptautine sklaida rūpinasi Saulius Kruopis. Tokiu būdu sėkmingai stiprinamas patrauklus Neringos kaip kultūros miesto ir gamtos parko įvaizdis, garsinamas ir šalyje, ir pasaulyje.

Autorius: Kultūros barai

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama