Gestotyros centro stažuotė Danijoje

Gestotyros centro stažuotė Danijoje...Anželika TERESĖ Gedvilė DIRŽIŪTĖ Vilniaus kolegijos Gestotyros centras (GC) visai neseniai grįžo iš stažuotės Danijoje ir dabar dalinasi įspūdžiais ir svarbiais atradimais su bendruomene. Tikslas – susipažinti su GŽ ir tekstyno rengimu Šiuo metu Gestotyros centras vykdo didelės apimties europinį projektą „Gestų kalbos specialistų kompetencijų tobulinimas“. Projekto lėšomis atnaujinamas lietuvių gestų kalbos (LGK) žodynas. Atliepiant projekto tikslus, uždavinius, komandos narių poreikius, vos projektui prasidėjus buvo derinamos stažuotės užsienyje galimybės. Kalbėta su skirtingomis šalimis, iš kurių būtent danai pasirodė „arčiausiai“ Gestotyros centro komandos – jų žodyne daug panašių sprendimų, kaip ir LGK žodyne, jie turi didesnę patirtį – dirba su tekstynais ir tam tikra programa anotuoja tekstus. Tai mums buvo privalumas, nes norėjome ir keistis patirtimi, ir semtis gerosios praktikos iš kolegų. Stažuotė vyko pagal Vilniaus kolegijoje vykdomą ERASMUS+ programą, jos organizatorė – projekto vadovė Anželika Teresė. Vyko beveik visa Gestotyros centro komanda: direktorė A. Teresė, LGK specialistės Ieva Pečiulytė-Silaeva, Nijolė Pivorienė, Loreta Lazauskaitė-Ignatavičienė, Dovilė Matulienė, Gedvilė Diržiūtė, projekto ekspertas–konsultantas Mantrimas Danielius. Dalyvavome Kopenhagoje vykusiuose mokymuose „Gestų kalbos žodyno ir tekstyno rengimas: metodologiniai principai, iššūkiai ir sprendimai“ (angl. „Sign Language Dictionary and Corpus Development: Methodological Principles, Challenges and Solutions“). Danijos kurčiųjų draugija suinteresuota gestotyra Mokymus organizavo Danijos kurčiųjų asociacijos „Danske Døves Landsforbund“ (DDL) danų gestų kalbos komandos projektų vadovas ir kalbos ekspertas Mads Jonathan Pedersen. Paminėtina, kad Danijos kurčiųjų asociacija yra labai įsitraukusi ir rūpinasi danų gestų kalba – rengia projektus žodyno ir tekstyno plėtrai, žodyno atnaujinimui, rūpinasi kitais su kalba ir jos puoselėjimu susijusiais klausimais. Šiuo metu lingvistų komanda dirba prie danų gestų kalbos žodyno atnaujinimo. Programa vyko Taastrup mieste įsikūrusiame Handicaporganisationernes Hus (angl. The House of Disabled People’s Organisations), skėtiniame centre, vienijančiame įvairias neįgaliųjų organizacijas ir nacionaliniu lygmeniu atstovaujančiame žmonių su negalia teisėms bei įtraukčiai. Šiame centre taip pat veikia ir mažiau nei prieš metus čia persikėlusi Danijos kurčiųjų asociacija. Palygintos patirtys, pasikeista profesinėmis žiniomis Mokymai vyko tarptautiniais gestais, todėl Gestotyros centro komanda turėjo galimybę tiesiogiai keistis profesinėmis žiniomis apie gestų kalbų žodynų rengimą. Buvo pristatytas LGK žodynas, jo rengimo principai ir kriterijai, buvo detaliau analizuojami gestų aprašai bei sakinių parinkimo metodika. Taip pat buvo pristatytas naujai kuriamo žodyno prototipas, aptarti paieškos sprendimai, funkcionalumo naujovės ir iššūkiai. Komanda išsamiai susipažino su danų gestų kalbos žodyno rengimo istorija, principais, kriterijais, kylančiais iššūkiais bei taikomais sprendimais. Dėmesys skirtas ir danų gestų kalbos tekstynui – būtent tekstynu grindžiamas jų žodyno rengimas, kitaip nei kol kas yra Lietuvoje. Tačiau būtent šį principą taiko dauguma kitų šalių. Danų tekstynas itin gausus, įrašai renkami iš kurčiųjų gestakalbių, kurių pagrindinė kalba – danų gestų kalba. Įrašų trukmė – 5–12 min. ir medžiaga anotuojama Lietuvoje dar nenaudojama „iLex“ programa. Gestotyros centro komanda turėjo progą susipažinti ir su šia programa, jos galimybėmis, iššūkiais ir privalumais, programa buvo lyginama su Lietuvoje naudojama ELAN. Lietuvoje, projekto metu, nors ir neturima tekstyno, pasitelkiami LGK gimtakalbiai informantai, tačiau įrašai yra kur kas ilgesni – apie 30 min. Jie pasitelkiami panašiems tikslams, kaip ir danų tekstyno medžiaga. Tiesa, Danijoje mokymas (vertėjų rengimas) ir tyrimai vyksta atskirai (ne taip, kaip Lietuvoje, nors Lietuvoje rengiame vertėjus, ne šios kalbos lingvistus) ir matome to trūkumus. Pavyzdžiui, danų gestų kalbos žodyno rengėjai neturi kalbos mokymo patirties, ir žodyną rengiant nėra atsižvelgiama į norminimo aspektus. Gestotyros centro komanda iš savo patirties mato kitokią žodyno rengimo perspektyvą, tad vyravo įdomios ir abiem pusėms vertingos diskusijos. Prieš stažuotę išsikelti tikslai buvo pasiekti su kaupu. „Įdomu tai, kad su danais esame toje pačioje stadijoje – vienu metu atnaujiname gestų kalbos žodynus! Žinoma, jie – atnaujina, mes – kuriame naujai, nes skiriasi mūsų duomenų bazių situacija, tačiau vis tik labai malonus sutapimas, nes tuo pat metu deriname tuos pačius klausimus, patiriame panašius iššūkius, sprendžiame panašius uždavinius. Labai įspūdinga, kokį danai turi danų gestų kalbos tekstyną. Dėl tekstyno ir yra visai kitoks žodyno rengimo kelias, taikomi visai kitokie principai. Tikime, kad netrukus ir Lietuvoje mes tokią gerąją patirtį taip pat perimsime. Nors darbo bus daug, bet labai įdomaus ir naudingo. Susipažinta su darbo procesu Danai pasidalino ir savo darbo procesu: itin smulkiai ir kruopščiai analizuojamas kiekvienas atvejis, kiekvienai glosai (žodžio ar posakio paaiškinimas – red.) kuriamas atskiras dokumentas. Iš tiesų tai labai tapatu su mūsų darbu – dažnai ilgos diskusijos vyksta dėl vieno ar kelių atvejų. Su kolegomis sutikome, kad taip vyksta neišvengiamai norint kokybės, tikslumo. Taip pat sudomino, kaip danų gestų kalbos žodyne pateikiamos proformos jas įvedus paieškoje. Tai sustiprino ir mūsų komandos ilgų diskusijų sprendimus pildyti žodyną kitokio tipo sakiniais. Pirmieji įspūdžiai iš kelionės Pasak specialistų, tai buvo pirmieji tokio pobūdžio mokymai LGK žodyno rengėjams. Loreta Lazauskaitė-Ignatavičienė teigia: „Stažuotė Danijoje buvo išties įspūdinga patirtis. Įgijau dar gilesnį supratimą apie žodyno rengimą bei sakinių anotavimą, itin vertinga buvo praktinė dalis. Nustebino tai, kad danų gestų kalbos žodynas rengiamas kitais principais – jų žodyne mažiau gestų aprašų, tačiau tai lemia kitoks sisteminimo ir atvejų apjungimo modelis.“ „Taip pat didelį įspūdį paliko jų tekstynas. Tikiuosi, kad panaši kryptis ateityje bus plėtojama ir Lietuvoje, nes tai sudarytų galimybes dar išsamiau atspindėti įvairių amžiaus grupių, lyties ir kt. vartotojų LGK. Ypač džiugu, kad tai buvo ne tik mokymasis, bet ir abipusiai žinių mainai – dalinomės savo patirtimi, o kolegų susidomėjimas mūsų darbu dar kartą priminė, kiek daug svarbaus ir reikšmingo darbo Lietuvoje atlikta. Noriu padėkoti už galimybę dalyvauti tokiuose vertinguose mokymuose“ - pasidžiaugė įgyta patirtimi GC darbuotoja. Kolegei pritaria ir Gedvilė Diržiūtė: „Ši stažuotė buvo kupina naujų patirčių! Kiekviena diena buvo produktyvi, pasibaigus mokymams su kolegomis tarpusavyje vis diskutuodavome, ką galėtume tobulinti rengdami LGK žodyną, aptarinėjome LGK ir danų gestų kalbos žodynų rengimo skirtumus, niuansus. Ypač naudinga buvo sužinoti apie gestų kalbų tekstynų rengimo ypatybes, naudojamas anotavimo programas – ELAN ir „iLex“ – jų privalumus ir trūkumus. Tikiuosi, kad ir toliau bendradarbiausime su Danijos bei kitų šalių gestotyrininkais, turinčiais patirties rengiant gestų kalbų tekstynus.“ Dovilės Matulienės teigimu, ji pati Gestotyros centre dirba tik vienerius metus, todėl ši sritis jai dar yra gana nauja. Per šį laiką įsigilino tik į LGK žodyno rengimo principus. O stažuotė Danijoje buvo labai laiku: suteikė galimybę palyginti dviejų skirtingų šalių, Lietuvos ir Danijos, darbą su gestų kalbos žodynu. Nors žodyno kūrimo metodologijos ir taikomi principai skiriasi, anot Dovilės, galima drąsiai teigti ir didžiuotis, kad LGK žodynas yra rengiamas kompetentingai. Kuo užsiima Danų gestų kalbos departamentas? Taigi, užmegzti vertingi profesiniai ryšiai, įgyta naujų teorinių ir praktinių žinių, perimta geroji tarptautinė patirtis. Mokymų metu Lietuvos komanda taip pat susipažino su Elisabeth Holm Hansen, dirbančia Danų gestų kalbos departamente, veikiančiame Danų kalbos taryboje. Į šią instituciją kreipiasi gestakalbiai danai, norėdami pasitikslinti tam tikrų gestų vartojimą. Į tarybą kreipiamasi labai dažnai, o atsakymai rengiami remiantis glaudžiu bendradarbiavimu su danais gestakalbiais – klausiama konkrečių gestų, jų vartojimo konteksto, ir būtent jų įžvalgomis remiantis formuluojami atsakymai. Šis bendruomenės įsitraukimas yra aktyvus ir savanoriškas. Pabrėžiama, kad tokios konsultacijos yra labiau rekomendacinio pobūdžio, pateikiami ir rekomenduojami atvejai nėra norminiai, jų gali ir nebūti žodyne, komandoje nedirba lingvistai, tik kalbos vartotojai. Tai itin vertinga informacija, nes Lietuvoje kol kas tokios institucijos, kuri vykdytų kalbos konsultavimo užduotis, nėra, o poreikis yra jau seniai. Lūkesčiai Stažuotės metu taip pat buvo praplėsti ne tik moksliniai horizontai, bet ir susipažinta su danų gestakalbių, kurčiųjų gyvenimu, kasdiena Kopenhagoje. Pavyzdžiui, aplankytas ankstesnis Danijos kurčiųjų asociacijos pastatas, kur dabar įsikūręs muziejus. Dar susipažinta su kurčiųjų bažnyčios komanda, veikla, kalbėtasi su kurčiąja pastore apie iššūkius, veiklas, kurčiųjų bendruomenės pastoralinius (ganytojiškus) poreikius. Tikimės, kad įgytos žinios prisidės prie kryptingo ir kokybiško LGK žodyno atnaujinimo, padės užtikrintai plėtoti jo tobulinimo procesus ir sustiprinti specialistų kompetencijas. Taip pat tikime, kad ši patirtis sudarys prielaidas Lietuvoje pradėti ir plėtoti LGK tekstyną. Įgytos žinios, tikime, prisidės ir prie vertimo studijų programos turinio plėtros bei būsimų specialistų rengimo kokybės stiprinimo. Gestotyros centro specialistai vyko į mokymus Danijoje. Jie sužinojo, kaip danai rengia gestų kalbos žodyną, kokią kompiuterinę programą tam naudoja ir kaip kaupia tekstyną. Tekstynas – tai surinkti tekstai danų gestų kalba, kuriuos įkalba gestakalbiai. Lietuviai taip pat dalinosi savo gestų kalbos žodyno rengimo patirtimi, patirtis palygino.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama