„Girdžiu tavo nuomonę“. Skvernelio istorija: teisė žinoti ar teisė nuteisti?
Žinių radijas
Turinį įkėlė
Lietuvoje nekaltumo prezumpcija dažnai minima kaip vienas pamatinių teisės principų – tačiau kiek ji realiai veikia viešojoje erdvėje? Ar visuomenė turi teisę žinoti apie rezonansines bylas dar joms nepasiekus teismo finišo, ar vis dėlto bet koks informacijos viešinimas tampa spaudimu teisėsaugai ir rizika teisingumui?
Kai vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, anksčiau dirbęs Sauliaus Skvernelio komandoje, pradėjo viešinti šaltinių informaciją apie su juo siejamą bylą, tai sukėlė dalies visuomenės kritiką – keliami klausimai, ar tokia informacija yra patikrinama, ar jos viešinimas nesudaro prielaidų iš anksto formuoti kaltės įspūdį ir ar tai nedaro spaudimo teisėsaugos institucijoms.
Kita vertus, vis garsiau klausiama: ar teisinga, kad visuomenė apie svarbias bylas bei detales sužino tik po šešerių ar septynerių metų? Kur yra riba tarp visuomenės teisės žinoti ir asmens teisės į teisingą teismą?
Kur prasideda ir kur baigiasi nekaltumo prezumpcija? Kiek galima viešinti bylos medžiagos? Ar viešumas padeda skaidrumui, ar priešingai – kenkia teisingumui?
Laidoje dalyvauja vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas ir advokatas, teisininkas Gintautas Bartkus.
Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.
Viršelio iliustracija sukurta su ChatGPT.
Autorius: Jonė Sąlygaitė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama