Emocinis vartojimas: kaip atpažinti impulsyvius pirkinius ir suvaldyti išlaidas
Naujosios medijos grupė
Turinį įkėlė
Skaitykite daugiau MadeinVilnius.lt
Apsipirkimas seniai nebėra vien poreikių tenkinimas. Daugeliui jis tapo būdu nusiraminti, apdovanoti save po sunkios dienos ar nuvyti šalin stresą. Kai pirkimo sprendimą lemia ne poreikis, o emocija, tai ir vadinama emociniu vartojimu. Bėda tokia: naujas daiktas pradžiugina trumpam, o sąskaitą už tą džiaugsmą biudžetas moka ilgai. Geroji žinia — emocinį pirkimą galima išmokti atpažinti ir suvaldyti, ir tam nereikia atsisakyti visų malonumų.
Prekybos tinklai ir internetinės parduotuvės nemažus pinigus skiria tirti, kaip elgiasi pirkėjai. Fizinėje parduotuvėje viskas — prekių išdėstymas, apšvietimas, muzika, net kvapas — sudėliota taip, kad užtruktum ilgiau ir pirktum spontaniškiau. Internete tie patys triukai veikia dar taikliau: reklama, pritaikyta pagal tavo naršymą, riboto laiko pasiūlymai, „liko tik 2 vnt.” užrašai ir tiksinčios laikmačio sekundės.
Visa tai maitina vieną jausmą — baimę praleisti progą (FOMO). Tokie sąmoningai kuriami skubos triukai (angl. dark patterns) yra bene stipriausias impulsyvaus pirkimo variklis: žmogus perka ne todėl, kad reikia, o todėl, kad bijo, jog rytoj bus per vėlu. Vien pastebėti, kad esi taip stumdomas, jau labai padeda atsilaikyti.
Asmeniniai „dirgikliai” ir vidinės būsenos
Atsispirti išorės spaudimui lengviau, kai pažįsti savo „dirgikliai” — vidines būsenas, kuriose lengviausiai pasiduodi. Dažniausiai tai nuovargis, įtampa darbe, vienatvė arba, atvirkščiai, pakili nuotaika ir noras kažką atšvęsti.
Čia praverčia akronimas HALT — angliški Hungry, Angry, Lonely, Tired (alkanas, piktas, vienišas, pavargęs). Iš pradžių jis atsirado priklausomybių gydyme, bet puikiai tinka ir pinigams: pajutęs bent vieną iš šių būsenų, atidėk bet kokį pirkimo sprendimą. O pačią įtampą veiksmingiau numalšina ne krepšelis, o judėjimas, pokalbis su artimu žmogumi, knyga ar tiesiog išsimiegojimas.
Internetinė prekyba atsiskaitymą padarė tokį paprastą, kad pinigai išleidžiami beveik nejaučiant. Vieno paspaudimo mokėjimai, naršyklėje išsaugoti kortelės duomenys, automatiniai prisijungimai — tarp noro ir pirkinio nebelieka jokios kliūties. Todėl pravartu tą kliūtį grąžinti dirbtinai: ištrink išsaugotus kortelių duomenis iš parduotuvių. Kai numerius kaskart tenka suvesti ranka, atsiranda kelios sekundės pagalvoti, ar tikrai to nori.
Atskira tema — socialiniai tinklai. Kruopščiai atrinkti kadrai su naujausiais drabužiais ir egzotiškomis kelionėmis kuria vaizdą, kad visi gyvena geriau už tave, ir paleidžia lyginimosi mašiną. Kartais verta tiesiog susitvarkyti savo srautą: atsisakyti nereikalingų prekybininkų naujienlaiškių ir nustoti sekti tuos kūrėjus, po kurių turinio vis kažko užsinori.
Pauzės taisyklė ir kiti vertinimo būdai
Bene paprasčiausia ir veiksmingiausia priemonė — 24 valandų pauzė. Panorėjęs daikto, atidėk sprendimą parai. Per tą laiką emocija nuslūgsta, įsijungia šaltas protas, ir nemaža dalis „būtinų” pirkinių staiga nebeatrodo būtini. Brangesniems daiktams tą laiką galima ilginti iki savaitės ar mėnesio.
Padeda ir keli skaičiavimo triukai. Vienas — paversti kainą savo darbo valandomis: padalyk prekės kainą iš valandinio uždarbio ir pamatysi, kiek valandų teks dirbti vien dėl jos. Kitas — kaina už vieną panaudojimą: brangaus daikto kainą padalyk iš to, kiek kartų realiai juo naudosies. Šis būdas dažnai parodo, kad pigus, bet greitai sulūžtantis daiktas išeina brangiau už kokybišką, ir apsaugo nuo „taupymo”, kai perki nereikalingą daiktą vien todėl, kad jis nukainotas.
Vieta emocijoms biudžete
Visiškai uždrausti sau išlaidauti retai pavyksta. Per griežti rėmai anksčiau ar vėliau baigiasi lūžiu, po kurio, kompensuodamas stresą, išleidi dar daugiau. Todėl sveikame biudžete turi likti vietos ir žmogiškoms silpnybėms.
Paprasčiausias sprendimas — iš anksto numatyti konkrečią sumą malonumams, kuriuos gali leisti be jokio sąžinės graužimo. Kol telpi į tą eilutę, perki ramia sąžine, o vienas impulsyvus pirkinys nebegriauna viso mėnesio plano.
Galiausiai viskas susiveda į du dalykus: pažinti save ir sutvarkyti aplinką, kurioje priimi sprendimus. Kai žinai savo silpnąsias valandas, laikaisi pauzės ir nesileidi stumdomas reklamos, pinigai nustoja tekėti pro pirštus dėl akimirkos nuotaikos — ir pradeda tarnauti tam, ko iš tikrųjų nori.
Autorius: Donatas Andrijauskas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
