Kasdieniai taupymo įpročiai: kaip mažiau išleisti neprarandant gyvenimo kokybės
Naujosios medijos grupė
Turinį įkėlė
Skaitykite daugiau MadeinVilnius.lt
Taupymas dažnai tapatinamas su asketišku gyvenimu ir malonumų atsisakymu. Realiai jis reiškia ką kita — sąmoningesnį vartojimą: ne mažiau gyventi, o atidžiau pasirinkti, kur keliauja pinigai. Drastiškų pokyčių nereikia. Kur kas daugiau duoda smulkūs įpročiai, kurių laikaisi nuosekliai. Toliau — kelios sritys, kuriose paprastai slypi didžiausias rezervas.
Maistas ir kasdienės prekės dažnai yra viena didžiausių biudžeto eilučių, todėl ir taupyti čia lengviausia. Geriausiai veikia paprastas dalykas — planas. Sudaręs bent apytikslį savaitės valgiaraštį ir nusipirkęs tik tai, kas sąraše, išvengi ne tik perteklinių pirkinių, bet ir maisto, kuris supūva šaldytuve.
Verta žinoti porą triukų. Pirma, nevažiuok apsipirkti alkanas — tyrimai rodo, kad tuščiu skrandžiu į krepšelį keliauja daugiau kaloringų ir brangių, bet menkaverčių produktų. Antra, apsipirkimas internetu padeda matyti krepšelio sumą realiu laiku, o kvapai ir gražiai sudėliotos lentynos nebespaudžia pirkti. Ilgai negendančias prekes — makaronus, konservus, buitinę chemiją — apsimoka kaupti, kai jos nukainotos ar veikia lojalumo programa.
Būstas ir energija
Komunaliniai mokesčiai atrodo fiksuoti, bet dalį jų gali pajudinti vien įpročiais. LED lemputės, iš rozetės ištraukti nenaudojami prietaisai, protingiau nustatytas šildymas — paprasta, bet veikia.
Brangesnė aukštos energinės klasės (A ar aukštesnės) technika atsiperka per eksploataciją: per kelerius metus sutaupyta elektra padengia kainų skirtumą. Skalbyklę ir indaplovę verta jungti tik pilnai pakrautas ir rinktis ekonominį režimą. Jei namuose įrengtas išmanusis skaitiklis (ESO juos diegia visoje Lietuvoje) ir taikomas naktinis tarifas, daugiausiai energijos ryjančius prietaisus pravartu jungti naktį. Net užsuktas vanduo valantis dantis per metus susideda į apčiuopiamą sumą.
Kaip suvaldyti impulsyvius pirkinius
Emocinis pirkimas — bene didžiausia kliūtis. Reklama pasiekia kone kiekviename ekrane, tad atsispirti norui „turėti dabar” nelengva.
Paprasčiausias stabdis — 24 valandų taisyklė: panorėjęs nebūtino daikto, palauk parą. Per tą laiką pirminis užsidegimas atslūgsta, ir dažnai pasirodo, kad daiktas nebuvo toks reikalingas. Pravartu pastebėti ir savo „gaidukus” — kada perki neplanuotai: pavargęs, įsitempęs po darbo ar paskrolinęs socialinius tinklus, kur visi gyvena tobulą gyvenimą. Dar vienas būdas — kainą paversti darbo valandomis. Suskaičiavęs, kiek valandų teks dirbti už tą pirkinį (idėją išpopuliarino knyga „Your Money or Your Life”), nesunkiai persvarstai, ar verta.
Taisyti, pirkti dėvėtą, nuomotis
Naujas daiktas — ne vienintelė išeitis. Drabužį, baldą ar techniką dažnai pigiau pataisyti ar atnaujinti nei pirkti iš naujo. Dėvėtų daiktų platformos — kad ir lietuviškoji „Vinted” — bei sendaikčių turgūs jau seniai nebėra vien taupymo reikalas: kokybiškas daiktas iš antrų rankų neretai ir stilingesnis, ir savitesnis už masinį naują.
Tas pats su dalijimosi ekonomika. Statybinį įrankį, kilimų plovyklę ar net automobilį, kuriuo naudojiesi retai, dažnai protingiau išsinuomoti nei pirkti. Taip ne tik sutaupai, bet ir neprikrauni namų daiktų, kuriems reikia vietos ir priežiūros.
Pigesnis laisvalaikis ir automatinis taupymas
Įdomus laisvalaikis nebūtinai brangus. Miestuose pilna nemokamų renginių, parodų, bendruomenės iniciatyvų; pasivaikščiojimas parke ar stalo žaidimų vakaras su draugais duoda ne mažiau nei brangi pramoga. Dažnai paaiškėja, kad gerą laiką lemia ne išleista suma, o įsitraukimas.
O tikriausiai veiksmingiausias triukas — taupymą automatizuoti. Psichologiškai daug lengviau atidėti dalį pinigų iškart gavus algą nei gaudyti, kas liko mėnesio gale. Nusistatyk automatinį pavedimą į taupomąją sąskaitą algos dieną — ir taupysi net negalvodamas. Panašiai veikia ir „apvalinimas”: kai kiekvienas mokėjimas kortele suapvalinamas iki euro, o skirtumas keliauja į atskirą sąskaitą (tokią funkciją siūlo, pavyzdžiui, „Revolut”). Taupai nepastebimai — puikus startas pradedantiesiems.
Galų gale viskas susiveda į vieną dalyką: kuo geriau matai, kur eina pinigai, tuo mažiau jie tave valdo. Po truputį prigijus keliems įpročiams ir paleidus automatinius pavedimus, asmeniniai finansai iš streso šaltinio virsta tiesiog dar vienu dalyku, kurį valdai pats.
Autorius: Aneta Kurowska
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
