Finansinių sukčių strategijos keičiasi: kur jie taikosi šiandien

Anot jos, būtent taip prasideda aukos jaukinimas. O tada, kai žmogui pradeda atrodyti, kad jis tiesiog didina populiarumą, prasideda kitokio pobūdžio prašymai. Pavyzdžiui, nusipirkti daiktą netikrose internetinėse svetainėse, kur dažniausiai atskleidžiami visi bankinio prisijungimo duomenys, arba nusiperkamas daiktas, kurio žmogus niekad negaus.

„Iš pradžių pripratinama, kad yra galimybė uždirbti ir štai, deja, baigiasi liūdnai“, – pabrėžė V. Nausėdaitė.

Pasak jos, žmogus anksčiau ar vėliau pastebi, kad jis yra apgaudinėjamas.

„Mes turime ir susirašinėjimo pavyzdžių bei matome, kaip tai vyksta. Netgi yra sukuriamos tam tikros grupės. Mūsų nuomone, yra naudojamas dirbtinis intelektas, kad būtų pasiektos kuo didesnės grupės, įtaigiau formuluojamos mintys. Taigi pasitelkiamos pačios išmaniausios technologijos“, – sakė laidos pašnekovė.

Dirbtinis intelektas pagelbėja sukčiams

„ESET Lietuva“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius Ramūnas Liubertas plačiau papasakojo, kaip žmonės patenka į bendras socialinių tinklų susirašinėjimo grupes ir kaip prie to prisideda dirbtinis intelektas.

„Aišku, dirbtinis intelektas turi galimybę paieškoti elektroninių paštų, telefono numerių ir visam internete sulyginti, ar žmonės turi „WhatApp“, „Facebook“ paskyras. Tuos sąrašus turint iš viešų duomenų tamsiajame internete galima matyti, kiek asmeniui yra metų, iš kokios šalies jis yra, kuo domisi. Taigi galima susidaryti jo paveikslą“, – sakė laidos pašnekovas.

Anot jo, sužinojus kuo žmogus domisi, tokią temą su juo toliau galima ir vystyti.

„Dažniausiai prisijungimas prie paskyros, pavyzdžiui, „Facebook“ ar „WhatApp“, būna pašto adresas. Pagal elektroninio pašto adresą galime sužinoti, ką apie mus žino internetas. Tam yra ir nemokamų svetainių. Jeigu asmuo yra internautas, kuris aktyviai veikia internete, tai jis turi 70, 80, 150 įvairiausių paskyrų ir iš tų paskyrų ne visi svetainių šeimininkai atsižvelgia į kibernetinę saugą“, – kalbėjo R. Liubertas.

Jo tikinimu, tokiu atveju labai lengva ištraukti asmens prisijungimo duomenis, kuris, kaip jau minėta, dažniausiai yra elektroninio pašto adresas.

„Iš tokių svetainių, pavyzdžiui, susivedus pašto adresą galima matyti, kokie asmens duomenys yra nutekinti. […] Pamačius jo profilį, galima bandyti užmegzti su juo kontaktą“, – pabrėžė ekspertas.

Pasak jo, dažniausiai jauni žmonės laisvai dalinasi savo duomenimis, pavyzdžiui, pateikdami savo gimimo datą ar gyvenamosios vietos adresą, neįvertindami to, kad tai yra informacija, kurią reikėtų saugoti.

„Turint tokią informaciją ir aukų paveikslą, gali kurti kategorijas ir atitinkamai jiems tokį turinį siųsti. Mesti jauką, sudominti, kad vėliau tuo žmogumi būtų galima pasinaudoti“, – tvirtino R. Liubertas.

Jo tikinimu, internete finansiniams sukčiams labai lengva paslėpti savo asmenybę. Pavyzdžiui, 35 metų turintis vyras gali apsimesti 13 metų mergaite.

„Ypač kai jaunesnio amžiaus žmonės „susidraugauja“ su neva bendraamžiu, jais galima manipuliuoti. Jaunimas, 10-12 metų, bando prasimanyti bet kokių papildomų pajamų. 2, 3, 4, 5 eurus. Tai jiems yra pinigas. Jie už kelių eurų suma gali atskleisti savo asmens duomenis“, – sakė laidos pašnekovas.

Anot jo, sukčiai reketuodami jauną žmogų dėl tam tikrų priežasčių, gali jį priversti mokėti kažkokią duoklę.

Sukčiai gyvena internete

„SEB“ banko valdybos narė V. Nausėdaitė pabrėžė, kad finansiniai sukčiai šiuo metu labiausiai gyvena socialiniuose tinkluose.

„Turbūt kiekvienas matome labai daug komercinių pasiūlymų. […] Aš esu pati mačiusi tokį, kad užsidaro šeimos parduotuvėlė ir vyksta išpardavimas. Tos parduotuvėlės tinklapis gali atrodyti neįtikėtinai gražiai, kainos bus labai geros, akcijos. „Black Friday“ sezono metu užtikti tą netikrą parduotuvę tikimybė yra labai didelė“, – sakė laidos pašnekovė.

Prieš kelias savaites nutekėjo ir pasaulį sudrebino informacija, kad daugiausiai „Metos“ pajamų sudarė netikras turinys.

„Mūsų apsipirkimo įpročiai gerokai skiriasi nei realiame gyvenime. Jeigu realiame gyvenime eini pro kažkokią pašiūrę, kuri skelbia, kad „Iphone“ yra nauji ir patikimi, tik sumokėk pinigus ir atsiųsime, tai tu ten niekad neisi. Bet internete labai lengva pasislėpti po gražiais paveiksliukais ir dėl to internete mums dažnai pritrūksta budrumo“, – pabrėžė V. Nausėdaitė.

Ji pasinaudojusi savo patirtimi sako, kad kartais nereikėtų pabijoti pasinaudoti dirbtinio intelekto pagalba, norint sužinoti, ar tam tikros internetinės parduotuvės yra tikros. Tačiau, pasak ekspertės, finansiniams sukčiams jau darosi nelengva, nes naujausi statistikos duomenys rodo, kad 75 proc. bankiniai sukčiavimo atvejai nepavyko.

V. Nausėdaitė paklausta, ar daug finansinių sukčių pavyksta sugauti, sakė, kad tikslesnę statistiką galėtų pateikti policija, tačiau, jos manymu, kad tas skaičius yra mažas. Anot jos, tai yra nusikaltimas, kuris neturi sienų.

Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.