Šiuo įrankiu naudojasi net pradinukai – pedagogai mato ne tik žalą: mūsų laikais taip nebuvo
Inga Laurinaityte Delfi
Turinį įkėlė
Dirbtinis intelektas, sako pedagogė – tai kaip peilis virtuvėje. Su juo galime pasigaminti puikų patiekalą, bet galime ir susižeisti.
„Tai, kad yra toks dalykas kaip „Chat GPT“, žino net pirmokas – dažniausiai dirbtiniu intelektu net ir kasdieniame gyvenime naudojasi tiek jo tėtis, tiek mama. Šis įrankis tapo vaikų aplinkos dalimi – šie netgi puikiai žino, kada yra išpirkta mokama versija ir kitus niuansus, – tikina J. Steponaitienė. – Bet aš labiausiai noriu, kad pradinių klasių mokytojai, mamos, tėčiai, šeimos suvoktų, jog svarbiausia ne uždrausti ar ignoruoti, kaip mes mėgstame daryti. Draudžiamas vaisius visada saldesnis – jis vistiek įrankiu naudosis per melą, apgaules, intrigas. O kam to reikia? Mūsų tikslas – išmokyti vaikus saugiai ir atsakingai naudotis technologijomis.“
Mokytoja sako, kad ugdymo įstaigoje, kurioje ji dirba, apie dirbtinį intelektą vaikams kalbama su pagarba. Pagrindinė mintis – tai yra tik įrankis, o vaikas mąsto ir kuria pats.
„Kažkada kaip įrankis atsirado skaičiuotuvas, vėliau – „Google“, o dabar dirbtinis intelektas. Vis tik nuolat sakau, kad svarbiausia yra išlaikyti balansą. Vaikams naudotis technologijomis būtina, bet šalia turi būti suaugęs žmogus“, – tvirtina J. Steponaitienė.
Pradinukams leidžia naudotis „Chat GPT“
Pedagogė savo pamokose mokiniams leidžia naudotis „Chat GPT“ – tiesa, prieš tai suderina tai tiek su mokyklos atstovais, tiek su vaikų tėvais, taip pat pabrėžia, kad tai daro retai ir tik vedina konkretaus siekio.
„Pavyzdžiui, su ketvirtokais atliekame matematikos užduotį, mokinys turiu puikių gebėjimų. Paprašome, kad „Chat GPT“ sukurtų užduotį – vaikas ją išsprendžia, tada su įrankio pagalba pasitikrina atsakymą. Pasitaiko, kad nutinka neįtikėtinas dalykas – pamatom, kad dirbtinis intelektas klysta. Vėlgi – per naudojimąsi įrankiu parodome, kad pagrindinis mąstytojas ir kūrėjas yra pats vaikas, žmogus“, – tikina J. Steponaitienė.
Dirbtinio intelekto naudą išmatuoti nėra sunku – jis gelbsti atliekant tam tikras užduotis, suteikia neribotą kiekį informacijos, greitai paaiškina sudėtingą temą, sukelia tyrinėjimo impulsą. Bet tada, ypač jei įrankis naudojamas neatsakingai, pastebi mokytoja, imame jausti, kad nebemąstome.
„Labai puikiai veikia eksperimentai – galima kad ir savaitę pasinaudoti „Chat GPT“, pažiūrėti, kaip jis veikia, kur ir kodėl klysta, kaip kinta mūsų gebėjimas mąstyti. Tai galioja ir suaugusiems – kokią savaitę parašyk darbus su įrankio pagalba, žiūrėk, paties kalba ims strigti, – sako mokytoja. – Svarbu įsidėmėti, kad tai nėra aklo nusirašymo įrankis – tai tik asistentas. Kita vertus, studentai dalį darbų rašo, o ir dėstytojai juos taiso su dirbtinio intelekto pagalba. Kas bus ateityje? Sunku pamatuoti – pamatysime po dešimtmečio.“
Kalba, žaidimai, gyvas santykis pradinukų smegenims tiesiog būtini. Tai ugdo ne tik vaizduotę, bet ir socialinius įgūdžius.
„Lygiai taip pat svarbu, kad vaikai augtų apsupti technologijų – juk šio laikmečio tendencijų mes negalime imti ir išjungti. Tai nėra atskiras pasaulis, o jo dalis – kita vertus, šis įrankis dar ir padeda tyrinėti pasaulį. Jeigu mokėtume sąmoningai dozuoti, mokyti ir išmokti pasirinkti, kritiškai mąstyti – bėdų ir grėsmių būtų kur kas mažiau. Čia tas pats, kaip su automobiliu – nesodiname vaiko prie vairo iš karto. Yra taisyklės, susitarimai“, – įsitikinusi J. Steponaitienė.
Mokytis galima ir iš klaidų
Pasiteiravus pašnekovės, ar yra grupė vaikų – prasčiau koncentruojančių dėmesį, turinčių elgesio iššūkių – kuriems derėtų vengti naudotis dirbtiniu intelektu, ši sako, kad ne.
„Jie irgi gyvena šitame pasaulyje. Bet dozuoti ir reguliuoti – būtina, ypač tiems, kurie lengvai praranda dėmesį, turi savireguliacijos sunkumų, yra hiperaktyvūs, linkę kopijuoti, o ne kurti, taip pat nerimastingiems vaikams. Čia svarbi mokytojų, šeimos palyda – viskas turi būti struktūruota, dozuota“, – teigia ji.
Svarbu, kad nesiformuotų paruoštų atsakymų kultūra, pabrėžia pedagogė. Vaikas tada juk ims manyti, kad mąstyti – tiesiog nebūtina.
„Kaip jau minėjau, dirbtinis intelektas vis dar daro daugybę klaidų, dalis faktų – iškraipyti, jis prikuria straipsnių, kurių išties internete net nėra. Be to, vaikai gali ten prasmegti, tad gresia emocinis atsiribojimas – tai tarsi nematomas draugas, kuris dar ir supranta labiau nei gyvas žmogus. Žinoma, svarbios ir saugumo rizikos – netinkamas turinys, neteisingi patarimai. Todėl pokalbio pradžioje ir sakiau, kad galime pasigaminti puikų patiekalą, bet išlieka tikimybė ir stipriai susižaloti, – tikina J. Steponaitienė. – O šiaip, be jokios abejonės, pradinių klasių vaikams linkėčiau kuo daugiau būti lauke, miške, daug judėti, šokti, sportuoti, dainuoti, tapyti, lipdyti, nes augančiam sveikam kūnui ir sielai būtent to pirmiausiai reikia.“
Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
„Delfi“ – tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė. 
Autorius: Reda Barkauskaitė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
