Investiciniai sukčiai kasdien taikosi į jūsų pinigus: naudoja vieną patiklų metodą

Žinomų žmonių atvaizdai, pažadai praturtėti ir profesionaliai suklastoti straipsniai

L. Marcinkevičius pastebi, kad šiuo metu viena populiariausių sukčiavimo schemų yra investiciniai pasiūlymai. Čia apgavikai apsimeta investavimo platformomis, energetikos bendrovėmis, mobilaus ryšio operatorių atstovais arba kriptovaliutų ekspertais.

„Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį investicinis sukčiavimas buvo trečia dažniausiai naudojama sukčių veikimo schema – tokių atvejų užfiksuota daugiau kaip 400, tad gyventojai ieškantys investavimo galimybių turėtų būti itin atsargūs“, – priduria Ž. Augonė.

Ji taip pat pastebi, kad investicinio sukčiavimo reklamos socialiniuose tinkluose šiandien atrodo profesionaliau nei bet kada anksčiau.

„Socialiniuose tinkluose dažnai pasirodo reklama, kurioje naudojamos žinomų Lietuvos verslininkų, politikų ar populiarių asmenybių nuotraukos. Melagingai teigiama, kad šie asmenys atrado „stebuklingą“ būdą praturtėti investuojant į tam tikrą platformą ar prekybos sistemą (pvz., nafta, dujomis, retaisiais metalais ar kripto valiuta)“, – pastebi pašnekovė.

Paspaudus tokią reklamą, vartotojas nukreipiamas į suklastotą straipsnį, kuriame įžymybė neva dalijasi savo sėkmės istorija ir ragina kitus išbandyti tą pačią investicinę galimybę: „Straipsnio pabaigoje prašoma palikti kontaktus, o vėliau susisiekia sukčiai.“

Taigi tokio tipo apgaulėse dažniausiai galima pastebėti tris pavojų slepiančius požymius: žymaus žmogaus atvaizdo naudojimas, žadama itin didelė grąža be rizikos, prastesnis dizainas arba, retais atvejais, itin profesionaliai padaryta klastotė.

L. Marcinkevičius priduria, kad investiciniai sukčiai naudoja ir kitas schemas.

„Labai dažni ir skambučiai iš tariamų bankų ar policijos, kai žmonėms teigiama, kad jų sąskaita bus užblokuota, aptikta įtartina veikla ar būtina „apsaugoti pinigus“, taip siekiant juos įvilioti į netikras investavimo platformas. Sukčiai taip pat naudoja siuntų, muitų ar skolų temomis paremtas SMS, vedančias į netikrus paštomatų ar kurjerių puslapius, o populiarėjanti schema – melagingi darbo pasiūlymai „Telegram“ ir „Messenger“, kurie vėliau perkelia žmogų į investicines apgaules“, – sako jis.

Sukčius išduoda jų kalba ir tonas

Anot Ž. Augonės, daugumą sukčiavimo atvejų šiandien galima atpažinti gana paprastai.

„Pirmiausia juos išduoda pokalbyje naudojama rusų kalba. Dažna situacija, kad pasisveikina laužyta lietuvių kalba ir iškart pereina į rusų kalbą. Jeigu sulaukėte tokio skambučio, tiesiog nutraukite pokalbį“, – pabrėžia ji.

Kiti dažni požymiai: istorijos apie neva per jūsų sąskaitą plaunamus pinigus, grasinimai, pašnekovo skubinimas, sujungimai su „banku“ ar „policijos pareigūnu“.

Tačiau investicinio sukčiavimo atveju viskas sudėtingiau – ten komunikacija gali būti profesionali, angliška, be akcento, išduodančio besislepiančius apgavikus: „Todėl patariame labai kritiškai ir nuodugniai vertinti kiekvieną investicinį pasiūlymą, ir jei vis vien nusprendžiate investuoti, siūlome su Lietuvos banko pagalba patikrinti investicinės bendrovės patikimumą.“

Ką daryti, jei jau paspaudėte nuorodą ar pervedėte pinigus?

Nors mobiliojo ryšio operatoriai, aiškina L. Marcinkevičius, stengiasi užkirsti kelią apgavystėms ir taiko įvairias priemones sukčiavimui riboti, žmonės turėtų išlikti budrūs.

„Naudojame automatinį tarptautinių skambučių filtravimą, kuris sumažina numerių klastojimo atvejus, ir blokuojame žinomus kenkėjiškus siuntėjo ID, masines kenkėjiškas SMS iš užsienio bei netipinius numerių diapazonus.

Vis dėlto dėl nuolat besikeičiančių sukčių taktikų techniškai neįmanoma identifikuoti visiškai visų atvejų, o dalis numerio klastojimo iš užsienio tinklų išlieka sudėtingai aptinkama. Šį rudenį Lietuvoje pradėjo veikti vieninga sistema, kai pagrindiniai operatoriai dar operatyviau gali blokuoti sukčių skambučius, taip pat kas mėnesį blokuojami šimtai tūkstančių pavojingų SMS“, – pasakoja pašnekovas.

Vis dėlto, jei supratote, kad pakliuvote į sukčių pinkles, Ž. Augonė pataria nedelsiant nutraukti ryšį ir kuo greičiau kreiptis pagalbos: „Bet kokie bandymai susitarti dėl lėšų grąžinimo bus nesėkmingi. Nors gali atrodyti, kad sukčiai yra linkę į dialogą, bet tolimesni pokalbiai dažniausiai baigiasi papildomais prašymais pervesti pinigų „baudoms“, „užstatui“, „komisiniams“ ir didina patirtų nuostolių sumą.“

Baigus pokalbį, reikėtų imtis šių veiksmų:

„Greitas ir tikslus veikimas bei banko informavimas gali padėti išvengti tolimesnių nuostolių“, – patikina Ž. Augonė.

L. Marcinkevičius taip pat pataria apie galimą sukčiavimo atvejį pranešti ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centrui. Tai padaryti galite čia.

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad apgavikų naudojamos technologijos sparčiai tobulėja. Taigi ateityje susidursime su dar didesnėmis rizikomis.

„Dirbtinio intelekto panaudojimas, pavyzdžiui, tiesioginiam vertimui į lietuvių kalbą arba kitų asmenų balsų imitavimas vykdant sukčiavimą, kol kas nėra labai paplitęs. Vis dėlto manau, kad tai tik laiko klausimas, kada sukčiai pradės aktyviai naudoti šias technologijas“, – nuogąstauja jis.

Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Akvilė Bružinskaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama