Nuo impulsyvių pirkinių iki greitųjų kreditų – ar tikrai valdote savo pinigus?

Finansinis nerimas užklumpa kone kiekvieną

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė atkreipia dėmesį, kad nors prieššventinis laikotarpis dažnai paskatina susimąstyti apie pinigus ir planuoti išlaidų biudžetą, apie finansus žmonės galvoja ne tik užklupus šventėms. Pasak jos, finansinis nerimas pamažu tampa nuolatiniu mūsų gyvenimo palydovu.

„Mokslininkai, ekonomistai ir tyrimai rodo, kad žmonės vis atviriau kalba apie tai, kad jie patiria stiprų finansinį nerimą ir socialinį spaudimą – atrodyti, turėti, keliauti ir su tuo susijusius iššūkius, kuriuos jiems tenka spręsti“, – sako J. Cvilikienė.

Paaugliai jaučia aplinkos formuojamą spaudimą „turėti ir atrodyti“, jaunimas nerimauja dėl būsto įsigijimo, įsitvirtinimo darbo rinkoje, finasinio rezervo, o vyresni – dėl darbo vietos stabilumo ar investicijų. Net turintys didesnius finansinius išteklius kartais nežino, kaip juos valdyti saugiai. Taigi visi sukasi tame pačiame nerimo rate. O finansinį spaudimą, sako ji, neretai kuria aplinka, ypač prie šio neigiamo reiškinio prisideda socialinių tinklų įtaka.

„Pačiai taip būna – ilgiau pažiūrėjus ima jausmas, kad aš kažkaip neteisingai gyvenu, kad kiti gyvena geriau, – pripažįsta ji. – Atsiranda spaudimas turėti dar, atrodyti dar gražiau.“

Situaciją apsunkina ir tai, kad nors finansinės problemos mūsų gyvenimuose tikrai nėra retas svečias, daugelis vis dar vengia apie jas kalbėti: „Tai labai tabu tema. Ji nepatogi, nemaloni, ypač susidūrus su iššūkiais ar nežinant, kaip juos išspręsti. Neaišku, į ką galima kreiptis pagalbos, todėl žmogus dažnai lieka vienas.“

Svarbu ne tik asmeninis, bet ir šeimos biudžetas

„Pajamos yra resursas, kuriuo gana greitai galime pasinaudoti, – aiškina J. Cvilikienė. – O turtas ne visuomet yra likvidus. Galbūt sakome: aš esu labai saugus, nes turiu močiutės paliktą sodybą kažkur kaime, bet jeigu man prireiktų tų pinigų, kaip greitai aš galėčiau parduoti? Ar dokumentai yra sutvarkyti? Tai turtas yra labai svarbus, bet nebūtinai jis gali būti panaudojamas labai greitai ir turbūt čia yra pagrindinis dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.“

Todėl svarbu suvokti, kad didelis turimas turtas nebūtinai reiškia finansinį saugumą, jei juo negalima greitai pasinaudoti, ištikus nelaimei ar kitoms aplinkybėms. O ir to „turto“ tikrai turi ne visi. Tad siekiant jaustis saugiai ir sumažinti patiriamą nerimą, finansų ekspertė pataria pradėti nuo asmeninio biudžeto sudarymo. Pasak jos, biudžetas yra esminė finansų higienos priemonė.

„Aš biudžetą prilyginčiau bendrajam kraujo tyrimui: jis parodo, kas gerai, kas blogai, kur vertėtų pasitempti. Jeigu mes norime suprasti, kas vyksta su mano pajamomis, kiek aš turto turiu, kokie mano planai, kokie mano įsipareigojimai, tai [biudžetas] yra bendras vaizdas, kuris padeda įsižeminti, suprasti ir priimti sprendimus, kurie tikrai gali padėti jaustis gerokai saugiau, nei jo neturint“, – sako ji.

Idealiu atveju, aiškina pašnekovė, aiškiai žinoti savo biudžeto situaciją reikėtų kasdien. Visgi, pabrėžia ji, to tikėtis būtų naivu, todėl jį susidėlioti reikėtų bent kartą per savaitę ar mėnesį: „[Tai] jau duotų didžiulį poveikį mūsų finansinei sveikatai.“

Gerai būtų, tęsia ji, jei biudžetas būtų planuojamas iš karto gavus pajamas. Dažnai klaidingai manoma, kad mėnesio gale liks pinigų, kuriuos bus galima skirti taupymui ar kitoms protingoms investicijoms. Realybė neretai parodo, kad mėnesio pabaigoje lėšos jau būna ištirpusios, todėl ji rekomenduoja štai ką: „Gauname pajamas, išdėliojame, kam svarbu, kokie yra įsipareigojimai, ir tada, kas lieka, jau naudojame malonumams.“

J. Cvilikienė taip pat pataria taupymą automatizuoti: „Sakykime, aš gaunu atlyginimą ir nuo mano sąskaitos nusirašo suma X į kažkokią taupomąją sąskaitą. Ir aš nei matau, nei man galvą skauda, o pasižiūriu po metų ir jau visai solidi suma ten sukaupta.“

Lygiai taip, kaip svarbu planuoti asmeninį biudžetą, taip pat pravartu sekti ir šeimos biudžetą. Tokiu atveju pavyks išvengti nesutarimų, bus lengviau įgyvendinti įsipareigojimus ir pasiekti išsikeltus tikslus. J. Cvilikienė pabrėžia, kad šiais laikais šeimos yra labai modernios, jų finansai atskiri, tačiau be galo svarbu suvokti, kad įsipareigojimai vis tiek išlieka bendri. Net jei šeimos nusprendžia sukti skirtingais keliais. Be to, jei šeimoje nekalbama apie finansus, vaikams sunku suprasti, kaip jie valdomi, todėl ateityje gali stigti ir finansinio raštingumo žinių: „Nes kažkokiose mistinėse sąskaitose vyksta mainai ir tėvai galbūt aptaria, bet aš nematau.“

Todėl, pabrėžia ji, šeimoje finansinės temos neturėtų likti paraštėse – apie tai diskutuoti yra būtina. Be to, aiškumas – būtinas net smulkmenose. Ji pateikia pavyzdį: „Jeigu susitariame pirkti simbolines dovanas – man simbolinė yra 10 eurų, o jums gali būti 50. Konkretumas padeda išvengti streso ir kivirčų.“

 

Impulsyvūs pirkiniai – dažnesni, nei tikimės

Dabar šiek tiek padetalizuokime, kaip biudžetą sudėlioti tinkamai. Juk kai kurios išlaidos vienam gali pasirodyti būtinos, kitam – ne itin, trečiam – visiška kvailystė. „72 procentai pirkinių yra impulsyvūs“, – konstatuoja J. Cvilikienė. Vadinasi, planuojant biudžetą reikėtų labai aiškiai atskirti, kokios išlaidos yra būtinosios, o kurios mus patenkina tik emociškai. Tad kaip tai padaryti?

„Mums mažai kas yra tikrai tikrai reikalinga. Tai yra vadinami mūsų būtinieji poreikiai – maistas, būstas, būsto išlaikymo išlaidos, mes nuo jų nepabėgsime. ...> Neretai drabužis, sako, man yra būtinai reikalingas, bet būkime – mes dažnai tiesiog perkame dėl to, kad nuotaika būtų geresnė ar kažkokias emocines problemas su to sprendžiame. Tai kas padėtų atskirti, ar čia yra būtina, ar ne, – laikas. Palikime 24 valandas sprendimui, pergalvokime, grįžkime namo ir ramiai įvertinę priimkime sprendimą“, – pabrėžia ji.

Leidžiant pinigus į kairę ir į dešinę, piniginėje gali imti švilpauti vėjai. Blogai, kai vėjai pradeda švilpauti tada, kai neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, nuo kurių pabėgti nėra galimybių. Tada griebiamasi bene skaudžiausio vaisto – greitųjų kreditų, kurie dažnai tampa paskutiniu šiaudu, bet kartu – itin pavojinga ir gilia duobe.

„Jeigu mes skolinamės iš greitųjų kreditų, tai turbūt, galiu sakyti, situacijos nevaldome. Jau ši situacija valdo mus ir jau mes ieškome kažkokio sprendimo. Kodėl [tai yra] blogai? Todėl, kad, turbūt, pasiskolinę 100 eurų dažniausiai atiduosime 150, jeigu ne daugiau. O esant prastoje situacijoje, kuomet ir taip trūksta lėšų, tai gali būti labai finansiškai sudėtinga“, – pabrėžia Finansų instituto vadovė.

Dar blogiau – greitojo kredito skolinimasis siekiant padengti kitą kreditą: „Įsisukus į šitokį finansinį ratą be galo svarbu garsiai apie tai kalbėti ir ieškoti pagalbos, kaip galima būtų sustoti. Dažniausiai gėda apie tai pasakyti, kaip ir sukčiavimo atveju, nes atrodo, kad aš padariau kažkokią klaidą. Visi esame žmonės, galbūt tokia buvo situacija. Labai svarbu ją sustabdyti ir netęsti, kad neišsivystytų sniego gniūžtės efektas, kuris gali būti labai pražūtingas mūsų finansams.“

Tad geroji ir blogoji paskola: kaip jas atskirti? Svarbiausias kriterijus, sako finansų ekspertė, – ar įsipareigojimas kuria vertę.

„Ekonominiu požiūriu pirkinys arba kažkoks įsipareigojimas turi mums nešti naudą, tai turi būti gera investicija. Jeigu aš turiu būstą, už kurį aš moku mažiau, negu aš mokėčiau už nuomą, man tai suteikia komfortą, aš galiu pritaikyti jį savo poreikiams, kažkokį saugumą ir taip toliau – greičiausiai aš išlošiu.

...> Jeigu man reikalingas automobilis, nes kitaip aš nenuvyksiu į darbą, dar aš pasirenku elektrinį, kuris ir taupus, ir saugus, tai yra investicija. Investicija į mokslą, investicija į būsto renovaciją... Investicija gali būti į daugelį dalykų, kurie pagerins [gyvenimo kokybę] ilgalaikėje perspektyvoje“, – aiškina J. Cvilikienė.

Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt

„Delfi“ – tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė.

Autorius: Akvilė Bružinskaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama