Specialistai – apie dirbtinį intelektą ir moksleivius, studentus: visiems būtina išmokti vieną dalyką

Žodynai ir pratybos – internetinėje erdvėje

„American English School“ (AMES) mokymo dalies vedėjos Marios Kleczkowskos teigimu, DI kalbų mokymo srityje nėra naujiena, nes tam skirtų įrankių buvo jau ir anksčiau: „Kai tarptautiniai egzaminai perėjo nuo popierinių prie nuotolinių, žodynai, kurie buvo popieriniai, tokie kaip Kembridžo, Oksfordo, Macmillano, persikėlė į internetinę erdvę – čia ir buvo tie pirmieji ženklai.

Egzaminai, testai, žodynai, vertėjai, įvairios aplikacijos jau nemažai laiko yra rinkoje ir buvo naudojami. Pasikeitė tai, kad besimokantys ir patys mokytojai gali patys pagal savo poreikius rinktis daugiau tų įrankių.

Kalbant apie tai, kas naujo atsirado, kai visi pradėjo intensyviai naudoti, pastebime, kad vadovėlius leidžiantys pasauliniai leidėjai pamažu pradeda atsisakyti, pavyzdžiui, pratybų. Jos beveik 100 proc. keliasi į internetinę erdvę ir labai dažnai tai jau nebėra tiesiog užduočių bankas, o generuojamos užduotys pagal tam tikrą vadovėlį, žmogaus lygį. Matome, kad šis dalykas gali pasikeisti gana stipriai ir apskritai, jei tai pasiteisins, galbūt ateityje visi kalboms mokyti skirti vadovėliai gali persikelti į DI platformas.“

Kol kas nėra efektyvesnis už mokytoją

Pasak M. Kleczkowskos, dėl DI įrankių žmonių mokymosi procesas tapo greitesnis: „Tarkime, būna atvejų, kai grupėje yra žmonių, kurių gimtoji kalba yra labai reta. Jie, lankydami kursus, labai plačiai naudojasi vertėjais. Pavyzdžiui, anksčiau versdavosi per „Google Translate“, jei versdavo atskirus žodžius ar sakinius, dabar jie gali nufotografuoti vadovėlio puslapį ir gauti vertimą, tam tikrą paaiškinimą daug greičiau. Matome, kad žmonės labai drąsiai tuo naudojasi ir tai jiems tikrai sutaupo laiko.“

Ar galime kalbėti, kad DI padeda mokytis efektyviau nei mokytojas, pašnekovė mano, kad kol kas tikrai ne ir mokytojo jis kol kas nepakeičia: „Pakalbėkime trumpai apie visiems žinomą kalbų mokymosi aplikaciją „Duolingo“. Ji yra labai geras aplikacijos, skirtos savarankiškam mokymuisi, pavyzdys. Aš pati profesiniais sumetimais ir ne tik ją naudoju labai seniai, nes įdomu pasižiūrėti, kaip ji keičiasi. Naudoju mokamą versiją, kur jie vartotojui siūlo viską, ką geriausia turi.

Nuolat bendrauju su žmonėmis, kurie naudoja šią aplikaciją, ir visi sutinka dėl vieno – kalbėti naudodamasis ja nepradėsi. Ir neteko sutikti nė vieno žmogaus, kuris išmoko bendrauti užsienio kalba, naudodamas šią aplikaciją.

Tai yra priemonė, kuri leidžia išmokti atskirus žodžius, kuri tikrai lavina jūsų pasyvias žinias. Prieš 30–40 metų žmonės, kurie lankė kursus ar mokėsi užsienio kalbos su mokytoju, papildomai klausėsi radijo, televizijos laidų. Dabar tai buvo pakeista kitomis priemonėmis ir tiek.

Galite patobulinti tarimą, praplėsti žodyną, bet bendravimo prasme tai nepakeis mokytojo ir nepradėsite kalbėti.

Taip pat yra labai daug įvairių DI įrankių, kurie suskirstyti pagal atskirus įgūdžius. Jie gali jums sukurti avatarą, su kuriuo galite kalbėti, bendrauti, bet vis tiek tie žmonės, kurie intensyviai tai naudojo ir dalijosi savo patirtimi, sutinka, kad tai – ne tas pats. Galite patobulinti tarimą, praplėsti žodyną, bet bendravimo prasme tai nepakeis mokytojo ir nepradėsite kalbėti. Bent kol kas jie nėra tokio lygio. Aš tikrai manau, kad DI greitai mokosi ir tobulėja, ir gali būti, kad ateityje bus kitaip.“

Iš naujo atrado mokymo džiaugsmą

Kaip sakė M. Kleczkowska, DI dar negali pakeisti mokytojo visomis prasmėmis, tačiau jis labai pakeitė pačių mokytojų pasirengimą pamokoms – jis tapo turtingesnis ir įdomesnis:

„Pasiruošimas pamokoms, net ir jau esant „Google“, užimdavo labai daug laiko, kad ta informacija būtų patikima ir atitiktų besimokančiųjų poreikius. Tekdavo peržiūrėti, įvertinti ne vieną šaltinį, suplanuoti visą pamoką. Tas pamokos planavimas buvo labai imlus laikui ir ne visada galėdavome garantuoti, kad informacija, kurią mes naudojame, būdavo pati naujausia, įdomiausia.

O dabar daug kas pasikeitė ir, esant galimybei naudotis DI, daug mokytojų, kurie dirba ir 10 ar 20 metų šioje srityje, iš naujo atrado dėstymo džiaugsmą. DI jiems suteikė prieigą prie šaltinių ir kartais pasiūlo sprendimus, apie kuriuos jie galbūt net nepagalvotų. Žmogus, kuris turi kvalifikaciją ir patirtį, gali labai tiksliai, kritiškai įvertinti, ar tai vertas dėmesio dalykas, ar ne.

Taigi, DI yra be galo geras ir naudingas, tik tiek, kad jis turi eiti ne atskirai. Nėra taip, kad dabar kiekvienas gali dėstyti. Vis tiek turi būti kvalifikacija, žinios ir patirtis. Ir tada, kai šalia atsiranda toks asistentas kaip DI, išeina nuostabi simbiozė – mokytojas savo pamokas gali pakelti į daug aukštesnį lygį.“

Ir iššūkis, ir galimybė

Paklausta, ar DI mokytojams yra labiau iššūkis ar galimybė, pašnekovė teigė, kad abu: „Iššūkis todėl, kad šita sritis taip sparčiai keičiasi, o mokytojai yra tie žmonės, kurie privalo eiti koja kojon su pokyčiais, nesvarbu, jiems baisu ar ne, jie nori ar nenori. Šioje vietoje jiems tai iš tiesų yra didžiulis iššūkis neatsilikti nuo tų dalykų.

O galimybės irgi yra didelės. Manau, mokytojų neprarasime, mokytojo profesija dėl DI neišnyks, bet ji labai stipriai pasikeis. Ir mokytojo vaidmuo bus jau nebe kaip žinių perdavėjo, o daugiau kaip mentoriaus-koordinatoriaus, koučerio, kurio žinios turėtų būti labai plačios, ypač technologijų srityje.

Kaip visi žinome, pagal šiuolaikinius standartus mūsų mokytojai galbūt nėra tie žmonės, kurie labai noriai draugauja su technologijomis. Bet, manau, jie pamatė tiek privalumų ir naudingų dalykų sau, kad DI atsiradimas juos labai užmotyvavo, jog jie pradėtų draugauti su technologijomis.

Taigi, čia yra ir galimybės, ir iššūkiai, bet aš manau, kad mes visi laimėsime, jei mokytojai, esant DI, bus kitokie.“

Reikia valios, laiko ir žinių

Pasiteiravus, kokį patarimą duotų žmogui, norinčiam savarankiškai pasimokyti užsienio kalbos, pasinaudojant DI įrankiais, M. Kleczkowska sakė, kad priemonių tam tikrai yra, bet čia itin svarbūs trys dalykai: stipri valia, reguliarumas, tad būtina planuoti laiką, kurį tam skirsite, ir žinios, ką ir kaip tinkamai naudoti:

„Jeigu norite pamatyti rezultatą mokantis kalbos, turi būti reguliarumas. Jeigu jau nusprendėte tai daryti savarankiškai, turite atsakyti sau į klausimą, kiek tam skirsite laiko – ar kasdien po 15 minučių, ar tris kartus per savaitę bent po pusvalandį ir pan., ir to laikytis.

Ką jūs darysite mokydamiesi, labai priklauso nuo to, kokius įgūdžius norite patobulinti. Be abejo, tokios aplikacijos, kaip mano minėta, ar kitos, yra tinkamos, „ChatGPT“ taip pat tinkamas, jis padarys viską, ko paprašysite, visiškai atliks mokytojo vaidmenį.

Tačiau yra vienas „bet“: jūs irgi turite turėti žinių, kaip mokyti kalbų, nes turite labai aiškiai suformuluoti jam užduotis. Tada jis atitinkamai jums viską paruoš. O, jeigu jūs tų žinių neturite, tiesiog pasakysite „išmokyk mane A2 lygio anglų kalbos“, tikrai negausite rezultato, kokio tikitės.“

Pašnekovės patarimu, geriausias dalykas norint išmokti užsienio kalbą, yra rasti būdų, kaip „save į ją panardinti“: „Pats naudingiausias ir greičiausias būdas yra išvykti į šalį, kur ta kalba kalbama, kad ji jus visur suptų.

Jeigu tokios galimybės neturite, tada turite sudaryti sau tokias sąlygas, kad kuo daugiau tos kalbos vartotumėte. Nesvarbu, ką darysite, ar klausysitės podkasto, ar žiūrėsite dokumentinius filmus, ar naudosite aplikacijas. Svarbu, kad būtų įvairovė. Vienos priemonės, vienos aplikacijos, vieno įrankio, kurį jūs tiesiog užsiprenumeruotumėte, tikrai nėra, bent jau šiandien.

Taigi, jeigu jūs turite valios, laiko ir žinių, ką ir kaip tikslingai naudoti, galite savarankiškai labai gražiai išmokti kalbą. Tik tam tikrai reikia skirtingų dalykų, vieno įrankio čia neužteks.“

Kaip keičia mokymosi procesą universitete

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Skaitmeninių inovacijų laboratorijos vadovas Gediminas Buivydas, paklaustas, kaip, jo vertinimu, DI keičia mokymosi procesą universitete, sakė, kad į tai galima žiūrėti iš dviejų perspektyvų – lektorių ir studentų:

„Lektoriams DI leidžia galvoti, kaip atnaujinti medžiagą, pateikti ją įvairiais formatais, kaip padaryti paskaitas labiau įtraukiančias, atnaujinti informaciją, remiantis naujausiais moksliniais šaltiniais. Gali padėti greituoju būdu suformuluoti pasitikrinimo testų klausimus ir pan., o tai leidžia padidinti paskaitos efektyvumą siekiant, kad studentai labiau įsisavintų mokymosi medžiagą.

Studentams, tai leidžia 24/7 turėti prieigą prie lektoriaus, nes DI gali būti apmokomas to dalyko medžiaga. Didelėse grupėse studentai neretai bijo užduoti klausimus, o naudojantis DI gali gauti atsakymus į tau rūpimus klausimus, paprašyti paaiškinti įvairius konceptus ir pan.

Tam, kad įsimintume, mums reikia suprasti ir taikyti įgytas žinias, DI gali padėti suprasti sudėtingus konceptus ar užkamšyti mokymosi spragas su sąlyga, kad studentai turi atitinkamą DI raštingumo lygį. Tai reiškia, žino, kaip bendrauti su DI įrankiais, žino apie jų keliamas rizikas (šališkumas, haliucinacijos) ir geba pasitikrinti originalius šaltinius.“

Vienas iššūkių – autentiškumo klausimas

G. Buivydas, kalbėdamas apie tai, kaip dėstytojai adaptuojasi prie šių pokyčių, teigė, kad dėstytojai turi akademinę laisvę pasirinkti, kiek leisti ir kiek neleisti naudotis DI:

„Bendra univeriteto politika yra, kad mes nedraudžiame ir skatiname skaidrų ir etišką DI naudojimą. Visi šie pokyčiai didina mokymosi efektyvumą, tačiau tuo pačiu ir sukelia naujų iššūkių, kurie lemia, kad užduočių formatas pradeda kisti. Mes grįžtame vis labiau prie gyvų diskusijų, gyvo gynimo, tarpinių pristatymų ir pan., nes parašyti tampa vis lengviau, o užtikrinti, kad tai yra žmogaus autentiškas darbas tampa vis sudėtingiau.“

Pasiteiravus, koks yra studentų požiūris į DI įrankius, G. Buivydas sakė, kad jie į tai žiūri labai palankiai, bet tuo pačiu jaučia nerimą, kai artėja galutiniai atsiskaitymai:

„Nes priežiūros tvarka yra griežta. Jei darbą parašei ne tu, o DI įrankis, toks darbas nebus įskaitytas. Todėl yra slidi riba, ties kuria ir dirbame, ir edukuojame savo bendruomenę, pateikdami pavyzdžius, kur ir kaip DI galima naudoti ir kaip tai referuoti savo darbe, kad darbas būtų įskaitytas kaip autentiškas ir DI būtų tik pagalbininkas tam tikruose žingsniuose rengiant galutinį darbą.

Tokių studentų, kurie nemąsto kritiškai ir ieško tik lengviausio kelio, nereikės darbo rinkoje, nes tokius studentus greičiausiai pakeis DI agentai.

Dar viena mintis, kad natūraliai studentai linkę eiti trumpiausiu keliu, todėl čia besitęsiantis procesas nuolat apie tai kalbėti ir akcentuoti, kad trumpiausias kelias yra labai ribotas pasirinkimas, nes dažniausiai bus apgaunamas ne universitetas, o studentas apgaus pats save. Tokių studentų, kurie nemąsto kritiškai ir ieško tik lengviausio kelio, nereikės darbo rinkoje, nes tokius studentus greičiausiai pakeis DI agentai.“

Išskirdamas įgūdžius, kurie reikalingi studentams, jis įvardijo gebėjimą analizuoti daug skirtingų šaltinių (pirminių arba oficialių šaltinių), gebėti apdoroti informaciją ir kritiškai ją vertinti: „Jei tu neturi plačios pasaulėžiūros, tau bus sudėtinga sujungti du nesusijusius dalykus ir tavo DI sugeneruotas atsakymas bus labai šabloniškas.

Svarbiausias aspektas yra klausimas, kurį tu nori užduoti, o ne atsakymas. Dažnu atveju atsakymas yra lengvoji dalis, todėl edukatorių tikslas yra skatinti studentus kelti klausimus ir kelti juos teisingus, unikalius, turint platesnį pasaulio ir įvairių disciplinų suvokimą.“

Kokius pavojus ir kada kelia

Paklaustas, kaip mano, kokias sritis ir gebėjimus DI padeda lavinti, o kur jis gali kišti koją, kalbant apie kritinį mąstymą, kūrybiškumą, G. Buivydas sakė, kad iš tiesų DI tas pačias sritis vienodai gali ir lavinti, ir stabdyti:

„Viskas priklauso nuo to, kaip kokybiškai, kokiu tikslu ir kokiais motyvais tu naudoji DI. Pats iš savęs DI naudojimas be jokių gairių turės daugiau žalos nei naudos, nes nauda bus trumparegiška.

Todėl, mano supratimu, svarbiausia kompetencija, kurią privalo įgyti kiekvienas studentas, lektorius ir žmogus, yra DI raštingumas – tai apima, kaip veikia DI įrankiai, kokių jie turi ribojimų, kokie geriausi panaudos atvejai, kaip teisingai su jais bendrauti, kaip vertinti atsakymus, kaip suvaldyti informacijos saugos, etikos ir kitas rizikas.“

Mano supratimu, svarbiausia kompetencija, kurią privalo įgyti kiekvienas studentas, lektorius ir žmogus, yra DI raštingumas.

G. Buivydo teigimu, kiekvienas technologinis proveržis sukelia ir daug pavojų. Ir šiuo atveju, kalbant apie DI, pasak pašnekovo, viskas priklauso nuo mūsų tikslų ir motyvų juo naudojantis:

„Jei universitetai nori išsilaikyti rinkoje kaip reikalinga institucija, dėstytojai privalo įgyti DI raštingumą kaip kompetenciją, o universitetų modelis turi taip parengti studentus darbo rinkai, kad jų dar reikėtų po 3–4 metų.

Tie studentai, kurie simuliuos arba bandys „apgauti“ universitetus, apgaus tik save, nes darbo rinkoje pamatys, kad iš tikrųjų nieko nežino ir nemoka, o gavę bet kokį klausimą, duoda atsakyti DI įrankiui.

Kas nutiks su tokiais žmonėmis? DI tokius žmones darbo rinkoje pakeis pirmiausia, todėl labai svarbu išlaikyti kritinį mąstymą, turėti plačią pasaulėžiūrą, nes užklausa tampa svarbesnė nei atsakymas.“

Pasiteiravus, kaip DI gali koreguoti aukštojo mokslo ateitį, ar universitetas vis dar išliks pagrindine mokymosi erdve, pašnekovas teigė, kad tai priklauso nuo pačių universitetų: „Universitetai paruošia moksleivius darbo rinkai. Šiuo metu pastebima, kad darbo rinkoje jau mažiau samdoma „junior“ vaidmenų. Tai reiškia, jei universitetai nepasiruoš tinkamai jau šiandien ir neparuoš tinkamų darbuotojų, studentai jais nebesinaudos ir darbo rinkoje pasiruoš kitaip.

Kalbant bendrąja prasme, matau daugiau pozityvumo, nes išsigrynins universitetai, kurie savo misiją ir darbą atlieka kokybiškai, o kurie jį tik imituoja.“

Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Indrė Pepcevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama