Ekranų spąstuose: lietuviai į telefoną žiūri 150 kartų per dieną – padėti gali tik viena taisyklė

Kaip technologijos keičia mūsų kasdienybę? Ką galime padaryti, kad sąmoningai valdytumėme situaciją? Apie tai „Delfi“ studijoje pasakojo „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė ir psichologė, psichoterapeutė Asta Jakonienė. 

Be telefono – nė iš vietos: kiek kartų per dieną į ekraną pažvelgia lietuviai?

Ekranų naudojimo laikas vis dažniau tampa svarbiu kasdienybės aspektu, kurį išties verta analizuoti. J. Markeliūnė pasakoja, kad jų atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog išmaniaisiais įrenginiais be jokio tikslo dažniau naudojasi suaugę, o ne vaikai.

„Ši tendencija mus nustebino. Juk suaugę dažniausiai yra linkę sakyti, kad vaikai nori beprasmiškai naršyti telefone. Tyrimas parodė, kad vaikai net labiau linkę pastebėti, jog jų tėvai labai daug laiko leidžia telefonuose. Net apie 60 proc. vaikų nurodė, kad mielai patys su tėvais praleistų daugiau produktyvaus laiko, tačiau negauna gyvo dėmesio iš tėvelių“, – aiškina pašnekovė.

Ji dalinasi ir kitu įdomiu faktu. Tyrimo duomenys parodė, kad vidutiniškai naršydamas telefone žmogus praleidžia net penkias valandas per dieną.

„Tačiau mane labiau nustebino nesąmoningo pasižiūrėjimo į išmanųjį statistika. Nustatėme, kad vidutiniškai žmonės per dieną pažvelgia į telefono ekraną net 150 kartų“, – pasakoja įvairovės ir įtraukties vadovė.

Vaikai mokosi matydami pavyzdį

Psichologė, psichoterapeutė A. Jakonienė sako besidžiaugianti, kad visuomenėje šia tema kalbama vis daugiau. Anot jos, laikas telefonuose reikšmingą įtaką daro ne tik vaikams, tačiau ir suaugusiems.

„Kad ir kaip mes norime būti vis sąmoningesni ir elgtis protingai, tačiau apie 80 proc. viso laiko telefonuose mes veikiame autopiloto režimu. Juk tai, ką mūsų smegenys yra išmokusios bei kelis kartus jau atlikusios, jos laiko automatinėmis procedūromis. Tyrimų rezultatai rodo, kad mes esame šiokie tokie įpročių vergai“, – teigia ekspertė.

Anot jos, dėl išmaniųjų ir laiko, leidžiamo su jais rankose, neretai šeimose kyla konfliktų.

„Vaikai kartais jaučiasi dvigubuose standartuose. Tokiose situacijose jiems tampa dar sunkiau laikytis susitarimų, paklusti tam tikriems tėvų prašymams ar reikalavimams. Tėvai vaikams dažnai sako, kad išmanieji kenkia jų sveikatai, tačiau atžalos mato pačius tėvus, kurie nuolat naudojasi telefonais. Todėl mums, suaugusiems, vertėtų atkreipti dėmesį į savo įpročius bei elgesį“, – ragina psichologė.

Per šventes siūlo užmiršti išmaniuosius

Norintiems savo kasdienybėje daugiau realaus bendravimo su pačiais brangiausiais žmonėmis, J. Markeliūnė pataria išbandyti „Ryšio dėžę“, kurioje galima uždaryti savo mobiliuosius. Tai – jų sukurta simbolinė priemonė, primenanti, kad ne visada ir visur išmaniaisiais reikia naudotis.

„Šiemet mes ir vėl kviesime pasinaudoti proga kurti artimesnį ryšį su savo šeimos nariais. Įdėjus telefonus į „Ryšio dėžę“ jie tegul ten ir pabūna, o jūs galėsite kokybiškai leisti laiką prie šventinio stalo. Šioje dėžėje rasite ir 24 palinkėjimus ir pasiūlymus, kuo galima pakeisti laiką, leidžiamą telefonuose“, – dalinasi ekspertė.

Ji ragina šios žiemos šventes praleisti gyvai bendraujant su artimiausiais. Teigiamas šios simbolinės dėžės poveikis lietuvių buvo džiugiai įvertintas ir ankstesniaisiais metais.

„Šias dėžes žmonės mielai pasiima salonuose. Taip pat ankstesniųjų metų patirtis parodė, kad jos aktualios ir mokykloms. Atsirado labai daug mokyklų, kurios mūsų prašė šių dėžių. Lankantis mokyklose vaikai sakė, kad šias dėžes norėtų pasiimti ne sau, o parnešti tėveliams, kurie nesinaudodami išmaniaisiais galėtų skirti daugiau kokybiško laiko jiems“, – pasakoja J. Markeliūnė.

Anot pašnekovės, „Ryšio dėžė“ galėtų tapti puikiu pagalbininku visiems, kurie nesąmoningai vis žvilgčioja į telefoną, nors ir puikiai leidžia laiką su šeimos nariais.

Visiems šeimos nariams – bendros taisyklės

Psichologė, psichoterapeutė A. Jakonienė pritaria, kad tokio tipo dėžė gali tapti puikiu pagalbininku. Jos dėka gali reikšmingai sutrumpėti laikas, leidžiamas išmaniuosiuose įrenginiuose.

„Tai – lyg išorinis įrenginys, kuris gali tapti pirmuoju pagalbininku namuose ar klasės erdvėse, skatinančiu atsigręžti vieniems į kitus, laiką skiriant pokalbiams ir prasmingoms veikloms. Na, o jeigu norėtųsi šeimoje pradėti vadovautis tam tikromis taisyklėmis, susijusiomis su telefonais, patarčiau į tai rimtai žiūrėti visiems. Vaikai taisyklių laikosi žymiai atsakingiau, jei mato, kad jų laikosi ir tėvai“, – sako specialistė.

Pavyzdžiui, jei šeimoje nutarta, kad vakarienės metu telefonais niekas nesinaudoja, taip ir turėtų būti. Susitarimas turi galioti ne tik vaikams, tačiau ir tėvams, kurie neturėtų atsiliepinėti į skambučius ar atrašinėti į gautas žinutes.

„Tuomet ir vaikai paisys taisyklių, mat jos galios visiems. Nesąžiningumo jausmas vaikams kelia natūralų pyktį ir pasipriešinimą“, – aiškina ji.

Psichologė pabrėžia, kad nesinaudojimo telefonais taisykles šeimoje reikėtų pradėti taikyti pamažu. Taip pat puiku, jei išeina nusistatyti labai konkrečias taisykles, pavyzdžiui, valgant nesinaudoti telefonais.

„Gerai būtų visiems sutarti, kad iki miego laiko likus valandai telefonais niekas namuose nesinaudoja, apsibrėžti ir kitas taisykles, pavyzdžiui, kuriuo metu ir ką veikiant išmanieji paliekami ramybėje“, – rekomenduoja A. Jakonienė.

Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.