Vis jaunesni – vis labiau priklausomi: medikai įspėja apie naują bangą

Kodėl ši riba peržengiama vis ankstesniame amžiuje? Kokios priemonės, siekiant apsaugoti vaikus nuo svaiginimosi ir priklausomybių, yra pačios efektyviausios? Apie tai „Delfi dienoje“, rubrikoje „Priklausomybių kaina“, diskutuota su Klinikinės toksikologijos gydytoja Laima Žėkiene.

Priklausomybių karta: kodėl pavojingas medžiagas vartoja vis jaunesni?

„SOS vaikų kaimai“ organizacijos Multidimensinės šeimos terapijos specialistė Roberta Butkevičiūtė sako, kad dalis paauglių su priklausomybę keliančiomis medžiagomis susiduria būdami vos dvylikos metų amžiaus. Mokslininkai antrina, kad pavojingas medžiagas vartojančių vaikų amžius tik jaunėja.

„Priklausomybę sukeliančių medžiagų yra apstu. Mūsų rinka yra pripildyta nelegalių medžiagų. Esmė ta, kad labai daug šių medžiagų yra atsiradusios naujai. Jeigu prieš 10 metų nelegalias psichoaktyvias medžiagas galėjome suskaičiuoti ant rankų pirštų, šiandien jų yra daug daugiau – virš tūkstančio“, – pasakoja Klinikinės toksikologijos gydytoja L. Žėkienė.

Anot jos, pavojingos medžiagos plinta ne tik suaugusiųjų gretose. Paaugliai ir net vaikai – jokia ne išimtis.

„Elektroninių cigarečių įtaisai prie to reikšmingai prisidėjo. Juk tai – labai patogi priemonė nelegaliai medžiagai vartoti. Žinoma, įtaką daro ir vyresni draugai, kurie jaunuolius paskatina tam tikras medžiagas išbandyti vis ankstesniame amžiuje“, – liūdinančia realybe dalinasi medikė.

Gydytoja aiškina, kad šiais laikais psichoaktyvias medžiagas jaunuoliai išbando nė nesulaukę paauglystės. Tam labai didelę įtaką daro vis paprastėjantis nelegalių medžiagų prieinamumas.

Keičiasi laikai, keičiasi ir svaiginimosi būdai

L. Žėkienė nurodo, kad anksčiau paaugliai išbandydavo cigaretes, tačiau retas jas „prisijaukindavo“ dėl skonio bei kvapo. Tačiau šiandien dienai viskas kardinaliai pasikeitę.

„Juk elektroninės cigaretės yra žymiai patrauklesnės – galima rinktis iš įvairių jų skonių, vartojimo būdų. Tai padarė įtaką tam, kad priklausomi tampa vis jaunesni žmonės“, – įsitikinusi Klinikinės toksikologijos gydytoja.

Prie vis blogėjančios situacijos, anot medikės, prisideda ir vaikų bei paauglių tėvai, kurie neretai taip pat vartoja kenksmingas medžiagas.

„Tėvų pavyzdys – etalonas vaikui. Galime daug kalbėti apie prevenciją, daug mokyti vaiką, tačiau jis, tikėtina, elgsis pagal matomą realų pavyzdį. Praktiškai neįmanoma, kad vaikas nesusigundys rūkyti elektroninių cigarečių, jei matys, kad tėvai tą daro“, – įsitikinusi kalbinama gydytoja.

Ji pabrėžia – suaugusiųjų kenksmingų medžiagų vartojimas tarsi „diktuoja“ tam tikrą madą ir vaikų tarpe.

Paprastų cigarečių era baigėsi: kaip jaunimas svaiginasi šiandien?

Klinikinės toksikologijos gydytoja aiškina, kad pagrindinė medžiaga, kuria dažniausiai apsinuodija vaikai bei paaugliai, išlieka alkoholis.

„Taip yra todėl, kad alkoholis lengviausiai visiems prieinamas. Tačiau, jei kalbame apie nelegalias psichoaktyvias medžiagas, pagrindiniai šaltiniai yra kanabinoidai (kanapių sintetiniai pakaitalai) ir sintetiniai katinonai. Žinoma, senosios medžiagos, kuriomis svaigindavosi ankstesnės kartos, niekur nedingo. Tačiau apsinuodijimai jomis yra ženkliai sumažėję“, – paaiškina L. Žėkienė.

Taip pat, ji pamini, kad jauni žmonės neretai apsinuodija ir nikotinu. Apsinuodijimo juo problema tampa vis gilesnė, tačiau jaunimas nebesirenka paprastų cigarečių, mat jos jiems neskanios. Didžiausia problema – elektroninės cigaretės bei vis atsirandančios naujos nikotino „formos“.

„Pavyzdžiui, atsirado nikotino pakeliai, kurie yra lyg saldainiai. Vaikams ir paaugliams, norint apsvaigti, nebereikia įtraukti kartaus dūmo, kuris dusina“, – nurodo medikė.

Medžiagos, kurių vartojimas gali pasibaigti net mirtimi

L. Žėkienė supažindina, kad pačios pavojingiausios jaunimo vartojamos medžiagos nebūtinai yra nelegalios. Visos jos anksčiau jau paminėtos medžiagos – savaip pavojingos.

„Neretai alkoholio mes nepriskiriame prie didelių blogybių. Tačiau net ir alkoholis, pradėtas vartoti labai jauname amžiuje, gali sukelti labai reikšmingų padarinių. Vadovaujantis statistika, alkoholis – viena iš medžiagų, daranti itin didelę žalą. O juk alkoholis yra legalus, lengvai prieinamas tiek suaugusiems, tiek ir vaikams“, – aiškina pašnekovė.

Anot jos, didžiausi pavojai kyla tuomet, kai vartojant nelegalias medžiagas pasirenkami sintetiniai kanabinoidai bei katinonai. Šių medžiagų – nepaprastai daug, o tai apsunkina ir diagnostiką.

„Nėra galimybių net identifikuoti, kas tiksliai yra mūsų rinkoje. Pasakyti, kaip šios medžiagos mūsų paauglius veiks ilgalaikėje perspektyvoje yra neįmanoma. Jau nebekalbu apie trumpalaikę perspektyvą, kuri taip pat labai svarbi. Visos šios medžiagos, net ir nedideliais kiekiais, gali būti labai pavojingos“, – akcentuoja L. Žėkienė.

Tačiau, anot jos, net ir nikotinas, kuris gali pasirodyti kaip mažiausiai pavojinga medžiaga, dažniausiai tampa priežastimi, kodėl vaikas ar paauglys tampa priklausomu.

Nikotinas dažniausiai tampa pradžių pradžia

Klinikinės toksikologijos gydytoja pabrėžia – visas medžiagas jauni žmonės vartoti pradeda tam, kad pasijustų laimingi. Tačiau, vartojant nikotiną, greitai pradeda reikėti stipresnės medžiagos, taip įklimpstama į sudėtingą priklausomybių liūną.

„Pradžioje vaikus ir paauglius intriguoja smalsumas, o vėliau pavojingos medžiagos vartojamos tam, kad pavyktų pasijausti geriau. Jauni žmonės įpranta, kad norint pajusti laimę, reikia kažką išgerti, parūkyti ar panašiai“, – sako L. Žėkienė.

Medikė pabrėžia, kad pasąmonės priklausomybės modelis formuojasi pamažu, o pirmoji išbandyta pavojinga medžiaga dažniausiai tampa nikotinas.

Tą žinoti turėtų visi tėvai: kaip pastebėti, kad vaikas darosi priklausomas?

Vis dažniau specialistai pabrėžia, kad pirmieji priklausomybės ženklai išryškėja ne staiga, o per kasdienius, iš pirmo žvilgsnio nieko bendra neturinčius vaiko elgesio pokyčius. Klinikinės toksikologijos gydytoja sako, kad būtent šiuos subtilius signalus tėvai dažnai pražiūri – juos lengva supainioti su natūraliais augimo tarpsniais ar paauglystės nuotaikų kaita.

„Pagrindiniai ilgalaikiai kenksmingų medžiagų poveikiai tyrinėjami jau daugelį metų. Pagrindinės problemos – psichikos ir nuotaikos sutrikimai. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, jei jų atžalos miego ir būdravimo ciklas tapo keistas. Pavyzdžiui, vaikas ar paauglys tapo mieguistas dienos metu, nemiega naktį. Nerimą kelti turėtų ir labai ženklūs nuotaikų svyravimai. Stebėti savo atžalą vertėtų ir tada, jei jam nuolat trūksta pinigų, jis susiduria su pykčio priepuoliais“, – itin naudinga informacija dalinasi pašnekovė.

L. Žėkienė aiškina, kad įtartina turėtų tapti ir tada, jei vaikas ar paauglys labai staigiai netenka arba priauga daug svorio, o medicininės priežasties tam nėra. Priklausomybę išduoti gali ir tai, jei atžala staigiai nebenori užsiimti jokia užklasine veikla, nors prieš tai buvo akademiškai atsakingas, tačiau dabar mokytis visai nebenori.

„Ir nors kai kurie iš mano išvardytų požymių yra tiesiog apie tipinę paauglystę, vis tik siūlyčiau visuomet atkreipti dėmesį į tam tikrus pasikeitimus, juos vertinti kritiškai. Priklausomybės visuomet atsispindi pakitusiame elgesyje“, – akcentuoja Klinikinės toksikologijos gydytoja

Bereikalingas vaistų vartojimas – dar viena neraminanti tendencija

Praėjusiais metais atlikto Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų Lietuvos mokyklose tyrimo rezultatai parodė, kad mūsų šalyje didėja vaistus be gydytojo paskyrimo vartojančių jaunuolių skaičius. Paaiškėjo, kad pirmą kartą raminamuosius ir migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo net 10 proc. jaunuolių išbando būdami vos trylikos metų amžiaus ar net dar anksčiau. 2003 metais šis rodiklis siekė vos 3 proc., tad augimas – akivaizdus. Sukrečia ir tai, kad net 20 proc. vaistus vartojančių jaunuolių teigė, kad juos jiems duoda tėvai.

„Ši tendencija – labai bloga. Receptiniai vaistai, kuriuos žmonės vartoja be gydytojo paskyrimo, yra didžiulė problema. Jai kontroliuoti imtasi pakankamai rimtų priemonių. Priklausomybę sukeliančių vaistų prieinamumas yra gerokai sumažintas. Tačiau šie vaistai, nors ir sunkesniu keliu, atsiranda mūsų gyventojų aplinkoje nelegaliais būdais“, – aiškina L. Žėkienė.

Ji sako, kad ši tendencija – labai bloga ir grėsminga.

„Mes ir mūsų tėvai seniau visą sukauptą energiją išliedavome lauke ir fiziniuose darbuose. Šiuo metu vaikai didelę dalį savo laiko praleidžia prie ekranų. Jie mažai fiziškai juda. Dėl šių priežasčių atsiranda įvairūs dėmesio sutrikimai, nerimas ar net hiperaktyvumas. Susidūrus su tokiomis problemomis nei pats vaikas, nei jo tėvai nebežino ką daryti. O juk mes gyvename laikais, kuomet daugelį savo problemų norime išspręsti labai paprastai“, – teigia gydytoja.

Anot L. Žėkienės, neretai tėvai bando padėti vaikui duodami vaistų, tačiau negalvoja apie pasekmes.

Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Izabelė Bočkienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama