Lietuvoje galioja itin svarbi pagalba į azartinius lošimus įnikusiems žmonėms

Registras, anot Lošimų priežiūros tarnybos specialisto, psichologo, yra bene pirmoji priemonė, kurios griebiasi lošiantieji, pajutę, kad hobis jau virsta priklausomybe. Ženklai, kad lošiama per daug, dažniausiai yra finansinės netektys, kontrolės šiam potraukiui stoka, apskritai negebėjimas kontroliuoti asmeninio gyvenimo, kuris didėjant lošimo problematikai ima keistis. Kinta ir žmogaus elgesys bei emocinė būsena. Visgi, svarbu atminti, kad registras nėra gydymo priemonė:

„Tai yra labiau receptas, o ne vaistas. Kartais lošiantieji, kurie turi problemų dėl lošimo, ne visai tinkamai tą registrą išnaudoja. Galvoja „Aš apsiribosiu ir visa problema tikrai pasikeis“. Konsultacijų metu su savo klientais mes vis dėlto peržiūrime visą sistemą, kaip padėti žmogui. Registras yra tikrai puiki priemonė jeigu žmogus eina sveikimo keliu. Tai reiškia, tuo metu, kai jam sukyla impulsyvumas lošti ir jis negali jo suvaldyti – jis atsitrenkia į tai, kad yra neįleidžiamas. Kartu jungiant registrą ir sveikimo kelią, dirbant su specialistais ar dalyvaujant sveikatingumo programose, tai tikrai yra visai gera priemonė“, – kalba psichologas ir ragina nesitikėti scenarijaus, jog vien asmens įtraukimas į registrą atneš jam pasveikimą nuo priklausomybės. Būtina bent jau pasikonsultuoti su specialistais ir ieškoti individualiam žmogui labiausiai sveikti padėsiančių priemonių.

Skaičius milžiniškas ir aktyviai auga toliau

Šiuo metu yra daugiau nei 20 tūkst. unikalių asmenų, savo noru įsitraukusių į registrą, kuriame esantys žmonės neprileidžiami prie azartinių lošimų, o per vieną dieną Lošimų priežiūros tarnyba gauna dar apie 50 naujų prašymų.

„Vadovaujantis sveika nuovoka, jeigu mes neturime tokių problemų – mums ir ribojimai nėra reikalingi. ...>Taigi, keliame prielaidą, kad asmenų, kurie teikia prašymus, lošimas jau turi probleminio lošimo požymių, kad kažkur prarandama kontrolė“, – svarsto pašnekovas. Lošimų organizatoriams šis pakeitimas taip pat palengvino darbą, nes atsirado elektroninė patikros sistema, baigėsi laikai, kuomet tarp šūsnio nuotraukų reikėjo ieškoti, ar kartais nėra to žmogaus, kuris atėjo lošti.

Lošimų organizatoriams, kurie vis dėlto nuspręstų nepaisyti fakto, kad žmogus įtrauktas į registrą, ir jį prileistų prie lošimų, numatyta atsakomybė, o nuo 2025 m. lapkričio baudos dar padidintos. Bauda už įleistą asmenį iki šių metų lapkričio siekė nuo 6 tūkst. iki 25 tūkst. Eur priklausomai nuo pasikartojimo ir pan., o šiuo metu bauda jau skaičiuojama ne sumomis, o procentais – nuo 3 iki 5 proc. nuo bendrųjų metinių lošimų bendrovės pajamų. Tai reiškia, kad suma išauga net ne kelis, o keliasdešimt kartų. Atvejai, kuomet po įstatymo pakeitimo būtų fiksuotas tyčinis į registrą įtraukto lošiančiojo prileidimas prie lošimų – vienetiniai, tačiau pats psichologas pripažįsta, kad ypatingą trauką lošimams juntantis žmogus tampa itin išradingas ir ieško būdų apeiti bet kokią sistemą.

Nusprendus nebelošti, įtraukti save į registrą – itin paprasta. Galima arba atvykti gyvai į Lošimų priežiūros tarnybą Vilniuje, Ukmergės g. 222, ketvirtame aukšte ir su savimi turėti bet kokį asmens dokumentą. Kitas būdas – prašymą pateikti elektroniniu būdu, naudojantis el. valdžios vartų sistema, pakanka naudotis el. bankininkyste ar turėti el. parašą, Paysera sistemą. Vėliausiai kitą darbo dieną prašymas yra patvirtinamas ir galioja visoje Lietuvoje, visose be išimčių bendrovėse, nepriklausomai nuo lošimo rūšies ir būdo – tiek virtualiai, tiek fizinėse lošimų vietose. Gyvenantiems ir lošiantiems užsienio šalyse priklausomiems žmonėms psichologas siūlo kreiptis į ten veikiančias bendroves, kurios dažniausiai atsakingai ir aktyviai dalyvauja atsakingo lošimo programose, turi sukūrę savo sistemas ir jų laikosi.

Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt

„Delfi“ – tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė.