Šio įpročio švenčių metu atsisakykite – jis kuria atstumą tarp artimųjų
Inga Laurinaityte Delfi
Turinį įkėlė
Dvi stovyklos
Vilnietė Diana pasakoja, kad mobilieji jų šeimoje švenčių metu yra gana griežtai uždrausti. Ypač Kalėdų išvakarėse. Juk Kūčios, sako ji, būtent ir yra tas metas, kuomet reikia susikaupti, nurimti ir skirti laiko šeimai, o ne telefonų ekranams.
„Mūsų šeimoje Kūčių vakarienė yra kur kas svarbesnė už Kalėdų rytą. Kūčių vakarienei mes ilgai ruošiamės, kaupiamės, o prie stalo sėdame tik visi kartu ir visiškoje tyloje. Išjungiame televizorių ar muziką, sukalbame maldą ir pabūname kartu. Net neįsivaizduoju, kad kuris šeimos narys galėtų prie Kūčių stalo atsinešti savo mobilų telefoną, to niekada nebūna. Jau nekalbu apie telefono paėmimą į rankas, jo net šalia lėkštės ant stalo negali būti padėta. Juk Kūčių vakaras yra ypatingas, jis skirtas pabuvimui su šeima, technologijoms čia – ne vieta“, – pasakoja Diana.
Vilnietė Aistė dalijasi kiek kitokiomis tradicijomis. Nors prie stalo telefonais niekas nesinaudoja, toli jų tikrai neslepia. Šventės šeimai yra puiki proga ne tik visiems kartu susirinkti, bet ir pasidalinti įsimintiniausiomis kelionių akimirkomis, o jos ir užfiksuotos mobiliuosiuose įrenginiuose.
„Su platesniu giminės ratu susimatome porą kartų per metus – per didžiąsias šventes. Tad pasėdėję prie stalo krentame ant sofų ir per didelį ekraną dalinamės kelionių akimirkomis – kas į Filipinus nuvykti spėjo, kas po Pietų Ameriką pakeliavo. Šventės yra puiki proga pasivyti tai, ką per tą pusmetį praleidome“, – sako Aistė.
Pasak jos, ši tradicija gimė visai natūraliai – kelionių nuotraukos dažniausiai lieka tik telefonuose, o juk ir patiems pasidalinti įspūdžiais, ir kitų patirčių pasiklausyti smagu. Todėl šventiniu laiku visi išsitraukia mėgstamiausius vaizdus ir prisimena netikėčiausius nuotykius.
„Kadangi turime kituose miestuose ir užsienyje gyvenančių artimųjų, visada susiskambiname vaizdo skambučiu, pasveikiname vieni kitus. Bet jei kas nors nuspręstų tiesiog patyliukais panaršyti telefone, tikrai niekas kreivai nežiūrėtų. Mūsų šeimoje taisyklių šiuo klausimu tikrai nėra“, – sako Aistė.
Technologijos nėra nei priešas, nei draugas
Psichologas Paulius Rakštikas pabrėžia, kad technologijos savaime nėra blogas dalykas – viskas priklauso nuo įpročių ir to, kaip dažnai jos atsiduria mūsų rankose. Telefonas, planšetė ar kompiuteris, sako jis, yra tik įrankiai, kurie suteikia realių naudų: leidžia bendrauti, klausytis muzikos, ieškoti informacijos. O problema atsiranda tuomet, kai naudojimas tampa perteklinis ir nesąmoningas: „Šalutiniai poveikiai paprastai yra dėl perteklinio, nesąmoningo naudojimo ne pagal savo poreikius, bet pagal savo automatizuotus refleksus.“
Šventiniu laikotarpiu šie refleksai ypač sustiprėja. Kai aplink daug žmonių, emocijų ir stimulų, telefonas tampa lengvu būdu trumpam „pabėgti“ – nuo triukšmo, nejaukios tylos ar net nuo vidinių jausmų. Bėda ta, kad telefonas tampa išsigelbėjimu ne tik šventiniu periodu, bet ir kasdienybėje. O pirmuosius ženklus, kad technologijų naudojimas tampa problema, pasak psichologo, dažnai parodo emocinė savijauta.
„Pavyzdžiui, jaučiamės daugiau sudirgę, o tą tikrai galime jausti, jeigu praradę laiko nuovoką sėdime ir suvokiame, kad praėjo pora valandų, o mes nieko nepadarėme, nieko naudingo iš tų technologijų irgi negavome“, – pateikia neigiamos savijautos pavyzdį jis ir pabrėžia, kad norint pastebėti šiuos signalus reikalingas budrumas ir emocinė branda. Anot P. Rakštiko, ne visi žmonės šiuos gebėjimus turi, todėl, pavyzdžiui, vaikai dažnai patys nesuvokia, kokį poveikį jiems daro ekranai.
Vis dėlto neigiamas technologijų poveikis pasireiškia ne tik emocijomis, bet ir elgsena. Psichologas atkreipia dėmesį, kad „nepamatuotas įsitraukimas į technologijų naudojimą kuria atstumą tarp artimųjų“. Todėl šventės, kurios turėtų artinti, tokiu atveju gali tik pabrėžti tylą ir atskirtį.
Kaip brėžti ribas?
Pasiteiravus, kaip išmokti riboti išmaniųjų ekranų naudojimą, P. Rakštikas pirmiausia prisimena vaizdingą paralelę – perteklinį alkoholio vartojimą.
„Yra įspėjimas, kur nuveda perteklinis jo vartojimas. Tai šitą mums kažkaip labai aiškiai pavyksta suvokti. Pavyzdžiui, kad mes negalime vairuoti išgėrę tam tikrą kiekį. Bet kažkaip to paties netaikome telefonui, nors iš esmės galėtume lygiai tokį patį įspėjimą suformuoti“, – svarsto jis.
Per didelis įsitraukimas į telefoną taip pat kuria atskirtį nuo realaus pasaulio, tačiau aiškių taisyklių sau dažnai nesusikuriame. Viena iš paprastų, bet veiksmingų idėjų – pastangos laikyti telefoną atokiau. Psichologo teigimu, telefonas neturėtų gulėti ant stalo ar būti „po ranka“, jis turėtų turėti konkrečią vietą, iš kurios yra paimamas ir padedamas sąmoningai.
„Tai padarius automatizuotai gyvenantis žmogus labai greitai pastebės savo stiprią priklausomybę nuo telefono, nes kai jis yra nuolat šalia, mes net nejuntame, kaip dažnai jį paimame. Eksperimentai rodo, kad mes jį per dieną paimame šimtus kartų, patys to nejausdami“, – sako psichologas ir priduria, kad prie to neprisideda ir nuolat veikiantys iššokantys pranešimai. Sužibęs ekranas, sako jis, verčia žvilgčioti į telefoną net ir tais momentais, kuomet dalyvaujame įdomiuose pokalbiuose su aplinkiniais ar užsiimame kitomis svarbiomis veiklomis. Todėl jis pataria juos išjungti.
Tačiau paaugliai į šiuos patarimus gali paprasčiausiai numoti ranka. Todėl jis atkreipia dėmesį, kad svarbiausia – ne draudimai, o atviri pokalbiai ir bandymas kartu išsigryninti priežastis, kodėl mobilieji įrenginiai neturėtų būti svarbiausi. O ypač – aukščiau buvimo su artimaisiais: „Primestų taisyklių niekas nemėgsta – nei suaugę, nei vaikai“, – sako jis ir siūlo ieškoti sutarimo klausiant, kaip kiekvienas šeimos narys norėtų leisti laiką kartu, kaip pavyktų suderinti buvimą su artimaisiais ir norą būti telefone švenčių metu.
„[Tokie pokalbiai] yra tinkamas formatas ieškoti sutarimo, suprantant, kad visų norai visada kažkiek skiriasi, bet jeigu jūs, kaip žmonės, esate bendroje patalpoje, tai, tikėtina, kad jus kažkas vienija ir jūs galite atrasti kažką bendro. Tai čia tokie paprasti susitarimai, kuriuos ne tik šventiniu laikotarpiu, bet apskritai verta turėti savo šeimoje, kad dėmesys būtų gyviesiems, artimiesiems, tiesioginiame kontekste esančiam, o skaitmeninis pasaulis būtų kaip toks, į kurį mes einame sąmoningai su sąmoningu tikslu“, – šypteli jis.
Skaitmeninis triukšmas šventėms nemažėja
Kad ekranai šventiniu laikotarpiu tikrai „netyla“, patvirtina ir mobiliojo ryšio operatorių duomenys. „Tele2“ Skaitmeninės rinkodaros vadovėJustina Antropik pastebi, kad bendrai interneto duomenų sunaudojimas auga dideliais tempais tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Vien per trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gyventojai ir verslas „Tele2“ tinkle siuntė 16 procentų daugiau duomenų – daugiau kaip 148 tūkst. terabaitų.
Pasauliniu mastu tendencijos dar ryškesnės: „Ericsson“ duomenis, 2025 m. 3‑ojo ketvirčio pabaigoje pasaulinis mobiliojo tinklo duomenų srautas pasiekė apie 188 eksabaitų per mėnesį.“ O, remiantis naujausiais „Statista“ duomenimis, aiškina pašnekovė, apie 62–63 procentai viso pasaulinio interneto srauto sukuriama per mobiliuosius įrenginius.
Šventės čia – ne išimtis. Anot J. Antropik, „natūralu, kad per šventes vartotojai apsukų nemažina – daugiau naršo, nes ieško dovanų, lygina kainas ar apsiperka internetu“. Be to, sako ji, keičiasi ir pats šventimo būdas – sveikinimus žinutėmis ir skambučiais pakeitė virtualūs linkėjimai, todėl duomenų sunaudojama daugiau nei įprastą dieną.
Nors skaitmeninis srautas auga, J. Antropik pabrėžia, kad išmanieji įrenginiai gali tapti ir mūsų sąjungininkais bei padėti atsipalaiduoti – jei naudojami sąmoningai. Vienas pirmųjų žingsnių, kurį jau paminėjo ir psichologas P. Rakštikas, – nereikalingų pranešimų atsisakymas. Pašnekovė pataria išjungti naujienlaiškius ir iššokančius pranešimus toms programėlėms, kurių informacija nėra skubi, primindama, kad „pranešimai veikia kaip „minties uodai“ – maži, bet nuolat trukdo susikaupti“.
Kitas svarbus žingsnis – aiškios ribos. Todėl ji siūlo pasinaudoti „netrukdyti“ režimu, sąmoningai riboti laiką socialiniuose tinkluose ir skirti tam konkretų laiką, o ne naršyti automatiškai ir be aiškių ribų: „Pavyzdžiui, vietoje automatinio naršymo socialiniuose tinkluose „Instagram“ ar „TikTok“ bet kuriuo dienos metu, skirkite tam aiškų laiką, pavyzdžiui, 15 minučių per pietus.“ Taip pat ji pataria išsivalyti srautą ir sekti tik tai, kas iš tiesų informuoja ar įkvepia.
J. Antropik rekomenduoja ir sąmoningai planuoti skaitmeninį poilsį: kelias vakaro valandas be ekranų ar net visą dieną be telefono. Ir galiausiai – susikurti skaitmeninės tvarkos rutiną, kasdien skiriant kelias minutes nereikalingų failų ar nuotraukų šalinimui.
Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
„Delfi“ – tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė. 
Autorius: Akvilė Bružinskaitė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
