Kūno kalbos ekspertė išdavė ženklus, kurie parodo, kad žmogus meluoja – įsidėmėkite tai

– Kodėl mūsų kūnas reaguoja į tai, kad meluojame?

– Mes gimstame nemokėdami meluoti – tai nėra mūsų prigimtyje. Augdami suprantame, kad kartais reikia kažką nuslėpti, išsisukti, nes jaučiame gėdą. Todėl maži vaikai tampa puikiais mokytojais – jie daro tuos pačius gestus, kuriuos daro ir suaugusieji, tik paprasčiau, kai bando sakyti netiesą. Melas – tai vidinė būsena, kuri kelia stresą. O streso metu pasireiškia fiziologiniai pokyčiai: karščio pylimas, padažnėjęs pulsas. Organizmas reaguoja automatiškai.

– Kokie kūno kalbos signalai dažniausiai pasirodo pirmiausia, kai žmogus pradeda meluoti?

– Pirmas požymis – jaudulys ir nerimas. Dažnai po užduoto klausimo žmogus, kuris ruošiasi meluoti, penkis kartus greitai sumirksi, o tada mirksėjimas grįžta į normalų ritmą. Tai pasimetimo ženklas. Kitas ankstyvas signalas – horizontaliai pasitrinta panosė. Tai pirminiai ženklai, po kurių verta stebėti, kas bus toliau.

– Ar egzistuoja universalūs kūno ženklai, rodantys melą, ar tai priklauso nuo žmogaus individualumo?

– Mūsų nervinė sistema ir neuronai išdėstyti vienodai, tačiau reakcijos gali skirtis priklausomai nuo temperamento. Pavyzdžiui, sangvinikas, jausdamas kaltę, dažnai delną deda už sprando ir trina, palenkia galvą. Tuo tarpu cholerikas į tą patį jausmą reaguoja ekspresyviau: gali trenkti sau per kaktą, iškelti galvą.

– Ar vyrai ir moterys meluodami demonstruoja skirtingus kūno kalbos ženklus?

– Taip, šiek tiek skiriasi. Moterys, pradėjusios fantazuoti, dažniau kelia akis į viršų – į vieną pusę žiūrint atsiranda kūryba, į kitą – loginis sugalvojimas. Vyrai dažniau nuleidžia akis žemyn, todėl ne visada aišku, į kurią pusę jie žiūri. Analitikams tai apsunkina vertinimą.

– Ar galima apgauti savo kūną ir suvaldyti melą išduodančius kūno kalbos ženklus?

– Yra signalų, kuriuos galima kontroliuoti, ir tokių, kurių suvaldyti neįmanoma. Daugelis mano, kad jei nejudės, nemosuos rankomis ar žiūrės tiesiai – tų signalų išvengs. Tačiau jei suvaldysi rankų refleksus, įtampa vis tiek pasireikš veide: sukąstas žandikaulis, įtempti raumenys. Yra gestų, kurių paslėpti neįmanoma – pavyzdžiui, jei aš prieisiu prie jūsų ir staigia suplosiu, jūs natūraliai sumirksėsite, to nesuvaldyti. Taip ir meluojant – mirksėjimas, vyzdžių pokyčiai, pulsas, karščio pylimas. Todėl ir egzistuoja melo detektoriai – jie fiksuoja nekontroliuojamus refleksus.

– Kaip atskirti nervingumą nuo sąmoningo melavimo?

– Abiem atvejais matoma įtampa, todėl tai sudėtinga. Rekomenduoju laikytis dviejų principų:

– Kiek patikima akių kontakto analizė? Ar meluojantis žmogus vengia žiūrėti į akis?

– Jei žmogus ištreniruotas, jis gali „atidirbti“ žvilgsnį. Tačiau natūraliai meluojant žvilgsnį laikyti yra sunku. Visgi viskas priklauso nuo konteksto ir asmenybės.

– Kokie mikroišraiškų pokyčiai dažniausiai išduoda netiesą?

– Yra mikroimpulsai, kuriuos galima atpažinti. Vienas nuoširdumo ženklų – atviri delnai.Tačiau jei žmogus tik bando vaidinti nuoširdumą, kilsteli vieną antakį ar pakyla jo vienas lūpų kampas, tai gali būti melo signalas.

– Ar kūno orientacija ir atstumo keitimas gali signalizuoti melą?

– Dažniau tai rodo ne melą, o nepritarimą, diskomfortą ar norą atsitraukti. Jei klausimas nepatinka, žmogus gali atsitraukti, net jei sako tiesą.

– Kokie rankų gestai dažniausi meluojant?

– Yra „šventoji trijulė“:

Taip pat dažnas ženklas – rankų slėpimas.

– Ar balso pokyčiai ir pauzės gali būti laikomi kūno kalbos dalimi analizuojant melą?

– Taip, bet jie vertinami kartu su kitais gestais. Jei žmogus slepia rankas, atsilošia, žiūri į viršų ir pakelia balso tembrą – tai jau derinys. Pauzės gali reikšti laiko paiešką sugalvoti atsakymą.Jei žmogus tik bando prisiminti – tai normalu, bet jei jis mykdamas žvilgteli į viršų ir prisidengia – galima įtarti melą.

 

– Ar per vaizdo skambutį įmanoma atpažinti melą?

 

– Sunku, jei matomas tik veidas. Rankų nesimato, todėl ženklų mažiau. Tuomet pagrindinis dėmesys tenka akims, antakiams, lūpoms.

 

– Kaip melą išduoda neatitikimas tarp žodinės ir kūno kalbos?

 

– Svarbu vertinti, ar tekstą atitinka gestai. Jei žmogus kalbėdamas, pavyzdžiui, kilsteli tik vieną petį ar slepia rankas, bet tvirtina esąs 100 proc. tikras, kyla įtarimų. Kitas pavyzdys – manipuliacija: „Pažiūrėk, kaip gali manimi nepatikėti, kai žiūriu tau tiesiai į akis.“

 

– Kokie kūno kalbos signalai padeda atskirti impulsyvų melą nuo surepetuotos netiesos?

 

– Surepetuotas melas sunkiau atpažįstamas – žmogus būna ramesnis, streso lygis mažesnis, mažiau impulsų. Be to, ruošdamasis melui žmogus nesąmoningai renkasi laisvesnius drabužius, nes meluojant didėja kvėpavimas. Paruošto melo atveju jis gali net būti pasidomėjęs, kaip nesusimauti.Tačiau yra signalų, kurių nuslėpti neįmanoma – todėl svarbiausia stebėti pokyčius.

Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt

„Delfi“ – tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė.

Autorius: Agnė Keizikienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama