12 elgesio taktikų, kurias naudoja manipuliatoriai: pasitikrinkite, ar patys taip nesielgiate

– Kaip psichologijos požiūriu apibrėžtumėte manipuliatorių ar sukčiautoją?

– Psichologijos požiūriu manipuliatorius ar sukčiautojas yra asmuo, kuris sąmoningai pažeidžia socialines normas ir kitų žmonių teises, siekdamas naudos sau. Tai asocialus elgesys – nes tokie žmonės ignoruoja empatiją, atsakomybę ir bendrąsias moralines taisykles, o santykius mato kaip įrankį, o ne kaip lygiavertį bendravimą. Kažkuria prasme, tai silpnumo išraiška, tokiam asmeniui trūksta informacijos ir impulsų kontrolės, kad savo tikslų siektų visuomenei priimtinu būdu.

– Ar manipuliacija – natūrali žmogaus elgesio dalis, ar tai jau sutrikimo požymis?

– Tai dažnas elgesys, kurio esmėje glūdi savanaudiškumas ir empatijos stoka, t. y. nebrandumas, infantilumas. Kitaip tariant, tai matymas kito kaip daikto, objekto, kažkuria prasme, tai vartotojiškos psichologijos pasekmė.

– Kokie požymiai padeda atpažinti manipuliuojantį žmogų kasdienėje aplinkoje?

– Kokie asmenybės bruožai ar sutrikimai dažniausiai slypi už manipuliacinio elgesio?

– Emocinis kurtumas, empatijos stoka, savanaudiškumas, narcistiški, antisocialūs asmenybės bruožai, makiaveliškumas. Paprastai sakant – tai neįgalumas veikti, jausti ir galvoti socialiai.

– Ar manipuliatoriai visada suvokia, kad jie manipuliuoja, ar tai gali vykti nesąmoningai?

– Tikrai dažnai manipuliuojama nesąmoningai, atkartojant artimoje aplinkoje nusižiūrėtus elgesio modelius. Tai gali vykti tarsi automatiškai, it pagal programinį kompiuterio kodą. Kartais sąmoningai, bandant išsisukti iš keblios padėties, kas ilgainiui tiesiog virsta įpročiu. Nuoširdžiai tikiu, kad niekas savo noru nėra blogas, už to visada slypi tam tikra negalia. Viskas gali prasidėti nuo patyčių mokykloje, nedarnios šeimos ar agresyvios, toksiškos kaiminystės. Be profesijos, su prastais pažymiais ir žema saviverte nėra didelis pasirinkimas, ką toliau veikti gyvenime. Dažniausiai, tai pašalpinio gyvenimas arba nusikalstama veikla ar kažkoks hibridas abiejų variantų.

– Kokią įtaką vaikystės patirtys ar emocinės traumos turi manipuliatyviam elgesiui?

– Vaikai kurie augo be palaikymo, pastiprinimo, paskatinimo formuoti reikiamus savarankiškam gyvenimui įgūdžius, dažniausiai ir eina klystkeliais. Lepinimas, kritikavimas arba abejingumas yra dažniausiais vaiką traumuojantis elgesys, nekalbant apie fizinį smurtą, kurį vaikas mato ar patiria pats.

– Kaip atpažinti, kad esi santykyje su manipuliatoriumi – kokie būna pirmieji signalai?

– Pokalbiai palieka kaltės ar skolingumo pojūtį – tarsi kažką turi „įrodyti“, „pataisyti“ ar „išpirkti“. Jis geba iškreipti situacijas taip, kad galiausiai pasijunti atsakingas už jo emocijas, nuotaikas ar problemas. Laikas su tokiu žmogumi išsekina: po bendravimo jautiesi ne sustiprintas, o ištuštėjęs. Dažnai pastebima, kad dingsta aiškumas – pradedi teisintis, aiškintis, atsiprašinėti už dalykus, kurie net nebuvo tavo kaltė.

Santykyje ima rastis nelygybė: tavo ribos nuolat stumiamos, o jo poreikiai tampa svarbiausi. Toks žmogus gali „skolintis“ tavo laiką, emocinį dėmesį, energiją ar net finansinius išteklius, tačiau tarsi niekada nepripažįsta, kad tai vyksta. Jei pabandai iškelti problemą, jis ją neigia, sumenkina, paverčia pokštų ar kaltina tave perdėtu jautrumu. Pamažu esi įtraukiamas į ratą, kuriame turi vis daugiau duoti ir vis mažiau gali pasakyti „ne“. Jei pastebi, kad santykis tave nuolat silpnina, o žmogus geba gražiai pateisinti savo elgesį, tai dažniausiai ir yra pirmieji manipuliacijos pėdsakai.

– Kokias taktikas ar psichologinius triukus manipuliatoriai dažniausiai naudoja?

– Štai kelios dažnai pasitaikančios manipuliacinės taktikos, pateiktos aiškiai ir atpažįstamai:

1. „Koja tarpduryje“ (foot-in-the-door). Prašoma labai mažos, beveik nereikšmingos paslaugos, kad vėliau būtų lengviau gauti didesnę. Pirmas „taip“ tampa įpročiu, o ribos – slenka.

2. „Durys į veidą“ (door-in-the-face). Iš pradžių pateikiamas neįmanomas, labai didelis prašymas, tikintis, kad žmogus jį atmes. Tada pateikiamas mažesnis – atrodantis „protingas“ ir todėl lengviau priimamas.

3. Skolos jausmo sukėlimas. Manipuliatorius „kažką padaro“ tavo labui, bet vėliau pareikalauja grąžos, net jei pagalba buvo nereikšminga ar net nepageidauta. Kaltės jausmas tampa jų svertu.

4. Emocinis šantažas. „Jei mane mylėtum…“, „Tu esi vienintelis, kuris gali man padėti“. Sukuriamas įspūdis, kad atsakomybė už jų jausmus – tavo rankose.

5. Gaslighting. Faktų neigimas, situacijų iškraipymas, kad pradėtum abejoti savimi, savo atmintimi ar suvokimu, psichologiniu adekvatumu. Tikslas – prarasti pasitikėjimą savo realybe. „Tau paranoja, amžinai vaidenasi…“

6. Meilikavimas su paslėpta intencija. Perteklinis žavėjimasis, komplimentai, „Tu toks ypatingas“, siekiant pririšti ir gauti palankumą.

7. Skubos spaudimas. „Spręsk dabar“, „kitaip bus per vėlu“. Skubos emocija mažina kritinį mąstymą ir leidžia greitai daryti klaidas.

8. Trianguliacija. Į konfliktą įtraukiamas trečias asmuo: „Visi kiti irgi taip mano“, „Aš kalbėjau su X – jis sutinka su manimi“. Tikslas – silpninti tavo poziciją ir kurti priklausomybę.

9. Aukos vaidmuo. „Man visi kenkia“, „niekas manęs nesupranta“, „aš juk tik padėti norėjau“. Taip manipuliatorius išvengia atsakomybės ir perkelia kaltę tau.

10. Perteklinis slapukavimas. Kitos pusės nežinojimas tampa įrankiu. Kuo mažiau žinai – tuo lengviau tave valdyti.

11. Tikslo keitimas (moving the goalposts). Kai padarai tai, ko prašoma, staiga atsiranda naujos sąlygos. Tikslas – nuolat laikyti tave įsitempusį ir stengtis labiau.

12. „Labai greitas artumas“. Skubus ryšio kūrimas – intensyvios žinutės, komplimentai, planai ateičiai. Tai sukuria emocinę priklausomybę, kad vėliau būtų lengviau kontroliuoti.

– Kodėl kai kurie žmonės yra labiau linkę tapti manipuliatorių taikiniais?

– Dažniausiai dėl menkos savivertės, t. y. perdėto savęs nuvertinimo, abejojimo savimi, atstūmimo baimės, vienatvės.

– Ar galima išsiugdyti tam tikrą „emocinio atsparumo“ imunitetą manipuliacijai?

– Tikrai taip, geriau pažinę save, savo poreikius, traumas, įsitikinimus ir jausmus, tampame atsparesni manipuliacijoms, lavindami emocinį intelektą bei kritinį mąstymą. Verta paklausti savęs, kokia gali būti visame tame užslėpta nauda, išsiugdyt detektyvą savyje.

– Kaip nustatyti sveikas ribas bendraujant su žmogumi, kuris linkęs manipuliuoti?

– Trumpi, aiškūs kas man tinka, o kas ne, jokio teisimosi ar moralizavimo. Vengimas atvirauti, atsisakymas dalintis perteklinėmis emocijomis. Sprendimų priėmimas tik be spaudimo, aiškus „ne“ ir atsitraukimo planas. „Aš pagalvosiu“, „dar nenusprendžiau“, „noriu pasitarti“, „atsiprašau, bet turiu kitų planų“ ir t. t.

– Ar psichoterapija gali padėti pačiam manipuliatoriui keisti savo elgesį?

– Nors psichopatiški asmenybės bruožai tikrai nėra tai, ką galima lengvai pakeisti, bet taip, jei asmuo prisiima atsakomybę ir suvokia problemą – įmanomas pagerėjimas. Terapijoje jis mokosi empatijos, tiesaus bendravimo, baimės būti silpnu ir pažeidžiamu priėmimo ar atstūmimo valdymo. Kartais užtenka tiesiog apgydyti vaikystėje patirtus skausmingus išgyvenimus, kai vaikas buvo žeminamas, laužomas, kaip asmenybė, ir panašiai. Mano praktikoje yra buvę „užkietėjusių“ nusikaltėlių, kurie tiesiog vaikystėje patyrė daug skausmo ir suaugę nesąmoningai nuo jo bėgo, asocialiai elgėsi visai su tuo nesusijusiose situacijose, tarsi kovojo su vėjo malūnais, mėgino kažkam kažką įrodyti, todėl būdavo šalti, žiaurūs, ciniški, piktybiški ar konfliktiški su namiškiais ar kitais žmonėmis. Kas lemdavo vienatvę ir polinkį į priklausomybes, tam prireikdavo pinigų ir ratas užsisukdavo.

– Ar šiuolaikinė visuomenė – socialiniai tinklai, konkurencinis spaudimas – skatina manipuliacinį elgesį?

– Technogeninė terpė, didėjančio greičio visame kame kultūra lemia neįgalumo pojūtį. Mes tarsi nuolat ir visur vėluojame. Vagys, anot tyrimų, dažniausiai vagia reklamuojamas prekes, taip ir socialiniai tinklai, jie reklamuoja naujas tapatybes, kurios mums nepasiekiamos, neįperkamos, tad pradedame gudrauti, sukčiauti, kad įveiktume dirbtinai mumyse sukurtą menkavertiškumą.

– Koks būtų jūsų pagrindinis patarimas žmogui, kuris įtaria, kad bendrauja su manipuliatoriumi?

– Stebėkite ne žodžius, o pasekmes: jeigu santykiai jus silpnina, painioja, išsekina – įspėjamoji lemputė. Neabejokite savo intuicija ir drąsiai nustatykite ribas.

– Ir galiausiai – kokį klausimą kiekvienas galėtume sau užduoti, kad suprastume, ar patys kartais nemanipuliuojame kitais?

– „Jei negaučiau to, ko noriu ar vistiek gerbčiau kito pasirinkimą?“ Akivaizdu, kad pagarba kitam yra visa ko matas ir rodiklis. Pagarba kitam, prasideda nuo pagarbos sau. Pagarbą sau formuojame per etiškus veiksmus, dorą elgesį. Kartais padeda gerų darbų dienoraštis, vakare trumpai aprašyti pozityvius pasiekimus. Kad taptume Žmonėmis, tenka dirbti su savimi, dėti pastangas. O geriausias pradžios taškas, man atrodo yra stoikų išmintis, kuri sako, kad ir kaip būtų blogai, visada galima daryti gerus darbus.

Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Agnė Keizikienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama