Lietuvoje jau veikia nauja sistema: telefoniniams sukčiams tai – labai liūdnos žinios
Inga Laurinaityte Delfi
Turinį įkėlė
Operatoriai susivienijo svarbiam tikslui
„Skubu pasidžiaugti, kad startavome su vieninga įtartinų skambučių blokavimo sistema, kuria, tikiu, užkardysime šiuo metu populiariausias telefoninių sukčių metodą“, – rimtais lūkesčiais dalinasi L. Marcinkevičius.
Vienas populiariausių telefoninių sukčių naudojimų metodų angliškai vadinamas spoofing: „Tai metodas, kuomet skambinantysis padaro tokias manipuliacijas ir matomas jo numeris yra visiškai netikras, užkeistas. Tai buvo pasidarę labai populiaru ir sukčiai tai intensyviai naudoja. Skambinama iš užsienio, užkeičiama lietuvišku numeriu ir tada prisistatoma svarbia lietuviška įmone ar institucija. Pokalbio metu pradeda sukčiavimo procedūrą, gąsdina ar kažką siūlo“, – itin populiariu apgavystės metodu dalinasi V. Stundžia. Siekiant tai užkardyti, visi trys mobiliojo ryšio operatoriai Lietuvoje susivienijo ir padarė tokią sistemą, kad tas srautas būtų užblokuotas.
L. Marcinkevičius sako, kad dauguma sukčių skambučių vykdoma ne iš Lietuvos ir kalbama dažniausiai ne lietuvių kalba. Be to, sukčiai gali tikinti, kad kažkokioje įmonėje žmogus varnele pažymėjo, jog su juo galima kalbėti rusiškai.
Bando sudominti arba sukelti stresą: kaip atskirti
V. Stundžios teigimu, remiantis statistika, sudėtinga įvertinti, kaip dažnai tokiais apgavikų skambučiais lietuviai patiki, tačiau mastas išties nemažas ir telefoninis sukčiavimas sudaro iki 25 proc. visų sukčiavimo atvejų, kuriais išviliojami pinigai. Ne visi apgautieji linkę apie tai pranešti, nes jaučia gėda ar kaltę, todėl apskaičiuoti, kiek tokių žmonių yra, – sudėtinga.
„Mūsų trims operatoriams įdiegus šią priemonę, 50 proc. visų iš užsienio ateinančių skambučių yra dabar blokuojami. Tai įsivaizduokite, koks poveikis“, – išsižioti verčiančia statistika dalinasi V. Stundžia. Siekiant apgauti, lietuviams sukčiai skambina iš pačių įvairiausių šalių, fiksuojama net skambučių iš Filipinų ar Maroko. Iš tokių šalių sukčiai skambina lietuviams, nes, pasak L. Marcinkevičiaus, kuomet šalių kodai prasideda „68“ skaičiais, kas labai primena lietuvišką numerį. Nors didžiulis kiekis apgavikiškų skambučių iš užsienio šiuo metu yra blokuojami, vienas kitas vis dar gali pasitaikyti. Kaip tokius atpažinti?
„Sukčius pirmiausia bando jums arba pasiūlyti labai naudingą dalyką, tarkime investavus 50 eurų po poros savaičių sąskaitoje turėti keletą tūkstančių eurų, kas iš tikrųjų yra nerealu. Antra taktika, kurią sukčiai naudoja, – streso sukėlimas. Mano žiniomis, kiek tenka susidurti su atvejais, jei yra prisistatoma operatoriaus vardu – sukčius bando pasakyti, kad jūsų numeris šįvakar nustos veikti. Taip tikrai neatsitiktų, jei iš tiesų skambintų operatorius. Bet sukčius taip bando sukelti stresą. Tai pirmas patarimas – pagalvoti, palaukti, galbūt net padėti ragelį. Net jei iš tiesų skambina operatorius – nieko tokio, perskambins arba jūs galėsit perskambinti. Taip pat svarbu dalintis ta informacija, netylėti. Ypač jeigu asmuo nukentėjo nuo sukčių – pranešti policijai tikrai verta“, – ragina „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas L. Marcinkevičius ir priduria, kad svarbu informacija dalintis su artimaisiais.
Ryšių reguliavimo tarnybos Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas Vytautas Stundžia pabrėžia, kad susidūrus su apgaulingu skambučiu, svarbu ne tik neatskleisti savo duomenų, bet ir pranešti apie incidentą atitinkamoms institucijoms. Jo teigimu, kiekvienas toks pranešimas padeda greičiau identifikuoti sukčiavimo tinklus ir užkirsti kelią tolimesniems bandymams apgauti kitus gyventojus.
Pasak eksperto, apie apgaulingą skambutį pirmiausia reikėtų pranešti tai institucijai, kuria buvo apsimetama – pavyzdžiui, bankui, policijai, „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai ar kitai įstaigai. Tai svarbu tam, kad institucijos galėtų perspėti savo klientus ir imtis papildomų saugumo priemonių.
Be to, V. Stundžia primena, kad visus tokius sukčiavimo atvejus galima užfiksuoti ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) interneto svetainėje, kur sukurta speciali forma pranešimams apie kibernetinius incidentus. Ten galima pateikti informaciją ne tik apie melagingus ar įtartinus skambučius, bet ir apie sukčiavimo SMS žinutes, gaunamus el. laiškus su pavojingomis nuorodomis ar kenksmingas svetaines, kurios gali rinkti asmeninius duomenis.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro specialistai, gavę tokius pranešimus, atlieka analizę ir imasi techninių priemonių, kad kenksmingos nuorodos ar svetainės būtų užblokuotos, pašalintos iš tinklo ar taptų nebeaktyvios. Tokiu būdu mažinamas žalos mastas ir saugoma visuomenė nuo pakartotinių apgavysčių.
Ekspertas akcentuoja, kad net ir vienas pranešimas gali būti svarbus – jis padeda kurti bendrą kibernetinio saugumo žemėlapį, leidžia institucijoms stebėti, kuriose srityse sukčiai aktyviausi, ir imtis tikslingų prevencinių veiksmų. Todėl, pasak V. Stundžios, kiekvieno gyventojo sąmoningumas ir įsitraukimas – svarbus žingsnis saugesnio interneto ir telekomunikacijų erdvės kūrimo link.
Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
„Delfi“ – tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė. 
Autorius: Parengė Justina Asakavičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
