Apsigauna net protingiausi: psichologas paaiškino, kaip atskirti sąmokslo teoriją nuo tiesos
Inga Laurinaityte Delfi
Turinį įkėlė
– Kaip manote, ar propaganda šiandien labiau veikia nei anksčiau? Kodėl?
– Mano galva, propaganda yra gana amžinas dalykas. Nuo tada, kai atsirado masinė komunikacija (tai yra, buvo galima vienu ar kitu būdu, pavyzdžiui, užrašius ant sienos siųsti žinutes didelėms žmonių grupėms), atsirado ir propaganda. Šiais laikais propagandos poveikį didina socialiniai tinklai, kurie orientuojasi į žinutes, keliančias emocijas. O propagandinės žinutės yra dažnai tokios.
– Kokius propagandos pavyzdžius pastebite kasdienybėje, socialiniuose tinkluose?
– Kai kurie teoretikai mano, kad visos įtikinimo žinutės gali būti laikomos propaganda. Kai kas taip ir sako, pavyzdžiui, jei yra kampanija, skatinanti valgyti daugiau daržovių – tai sveikatos propaganda. Žinoma, mes dažniausiai labiausiai dėmesį kreipiame į politines žinutes, ypač tas, kurios siunčiamos mums nedraugiškų valstybių.
– Kodėl, jūsų nuomone, žmonės kartais mieliau tiki melu nei faktais?
– Liūdna pripažinti, kad tikrovė yra dažnai sudėtinga. Įvykiai turi daugelį priežasčių, daugelis sprendimų yra nei labai geri, nei labai blogi, o poelgiai būna vieniems teisingi, kitiems nevisai. Tad dažnai patraukliai atrodo sąmoningai sukuriamas melas, kuris tikrovę supaprastina, kur egzistuoja paprasti sprendimai sudėtingoms problemoms.
– Kokią emocinę įtaką turi sąmokslo teorijos – ar jos suteikia kontrolės jausmą, bendrumą, ar atvirkščiai – kelia baimę?
– Sąmokslo teorijos dažniausiai padeda mums paaiškinti (o tuo pačiu ir tarsi kontroliuoti) pasaulį. Sąmokslo teorija turi būtiną elementą – ji labai aiškiai pasako, kad yra grupė galingųjų, kurie surengė sąmokslą ir dėl tam tikrų dalykų jie yra kalti.
– Ar galima sakyti, kad žmonės kartais pasirenka tikėti tuo, kas labiau atitinka jų pasaulėžiūrą ar įsitikinimus?
– Taip, žmonės turi tendenciją ieškoti informacijos, kuri patvirtina jų turimus įsitikinimus. Tačiau to nereiktų suabsoliutinti – žmonės geba ir keisti įsitikinimus. Daug kas priklauso tiek nuo žmogaus, tiek nuo situacijos.
– Kiek socialiniai tinklai prisideda prie melagingos informacijos sklaidos ir sustiprina sąmokslo teorijų poveikį?
– Socialiniai tinklai yra labai svarbūs. Bent jau dėl dviejų priežasčių – pirmiausia, socialinių tinklų algoritmai išryškina emocijų užtaisą turinčią medžiagą, o su sąmokslo teorijomis susijusi ar kita melaginga informacija dažnai būna emociškai įkrauta. Kitas svarbus dalykas – socialiniai tinklai formuoja vadinamuosius „aido kambarius“ – bendraminčių grupeles, kuriose labai greitai nuomonė ima ekstremalėti, įsivyrauja emocijos.
– Ar mūsų visuomenėje pakankamai ugdomas kritinis mąstymas? Ir kaip tą galima būtų daryti savarankiškai?
– Kadangi realybė (tiek socialinių tinklų veikimas, tiek dirbtinio intelekto galimybės, tiek geopolitinė situacija) keičiasi labai greitai, kiekvienas žmogus turėtų nuolat turėti omeny, kad gali atsirasti naujos manipuliacijos formos, naujos temos ir nauji veikėjai.
– Kokie įgūdžiai padėtų žmogui lengviau atskirti tiesą nuo manipuliacijos?
– Sakyčiau, kad trys pagrindiniai – a) svarbiausias – mokėjimas sustoti ir nereaguoti greitai. Nes veikdami greitai, dažnai esame pagauti emocijų poveikio ir nepakankamai kritiškai vertiname situaciją; b) – žinios, kaip veikia socialiniai tinklai, žiniasklaida; c) žinios apie turinį, kuris dažnai būna melagingas – ypač politinį, susijusį su sveikata, finansais.
– Ar Jums pačiam kada nors teko patikėti klaidinga informacija? Kaip tai supratote?
– Yra buvę tokių atvejų. Juokingiausias iš jų, kai du metus studentams rodžiau humoristinį Kanados filmuką, manydamas, kas jis tikras. Kol studentai man pasakė, kad tai humoras. Taigi, visi mes esame pažeidžiami.
– Kaip manote, ar įmanoma šiuolaikiniame informacijos sraute visiškai išvengti propagandos poveikio?
– Ne, tai nėra realu, nes propagandines technikas taiko visi – nuo verslų iki politikų, nuo nuomonės formuotojų iki sveikos gyvensenos propaguotojų. Ir, kas yra labai svarbu – net ir tie nuomonės šaltiniai, kurie „yra mūsų pusėje“, pavyzdžiui, mums patinkančios partijos atstovai.
– Kaip atskirti sąmoningą propagandą nuo paprasto informacijos klaidų ar nuomonių skirtumų?
– Dažniausiai reikia suprasti jos skleidėjo intencijas. Kartais tai tikrai gali būti sudėtinga, nes žmogus gali tikrai tikėti tuo, ką skleidžia. Tačiau, iš kitos pusės, tai gal ir nėra ypač svarbu, nes kokia bebūtų melagingos informacijos skleidimo motyvacija, melaginga informacija geriau nepatikėti.
– Jei galėtumėte duoti vieną patarimą visuomenei dėl kovos su melu – koks jis būtų?
– Jei kažkokia žinutė sukelia labai stiprią emociją – būtina nuo jos atsitraukti, nurimti, o tik tada pradėti kažką daryti – pasakoti draugams, dalintis ar rašyti komentarą. Reaguodami emocionaliai esame daug labiau pažeidžiami.
Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
„Delfi“ – tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė. 
Autorius: Agnė Keizikienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
