Kibernetinio saugumo ekspertas – apie itin pavojingą tendenciją: į tai įveliami mūsų vaikai

Kaip atskirti, kad azartinio lošimo svetainė yra nelegali

M. Pereščiaus įsitikinimu, pusė Lietuvoje azartiniais lošimais užsiimančių aistruolių tai daro legaliose, mokesčius mokančiose bendrovėse, o kita dalis ko gero lošia užsienyje registruotose bendrovėse su savo licencijomis tose šalyse arba net visiškai nelegaliose lošimų vietose.

„Mes turime visiškai skirtingas sąvokas Lietuvoje legalių ir nelegalių svetainių. Legali svetainė yra ta, kuri buvo įkurta Lietuvoje arba užsienyje, Lietuvoje ji yra licencijuota, t.y. patikrintas jos veikimas, patikrintos ir prižiūrimos jų lošimo išmokos, t.y. kad žmogus lošdamas gautų tai, ką išlošė. Lietuvoje mokami mokesčiai – tiek pačios licencijos savininko, kuris organizuoja lošimą, tiek nuo vartotojų, kurie išlošia, taip pat yra sumokami mokesčiai. Nelegali svetainė bus registruota kažkur arba išvis neregistruota, o išmokų niekas nekontroliuoja, kartais jos yra didesnės, kartais mažesnės. Išmokant žmogui laimėjimą, mokesčiai mokami toje šalyje, kurioje registruota įmonė ir pavieniais atvejais žmogus, pinigus gavęs į savo lietuvišką sąskaitą, taip pat susimoka mokesčius už savo išlošimą.

Jei tai yra svetainė ar programėlė, ar kitoks būdas lošti – vartotojai nemoka dalies mokesčių. Dažnai vartotojai stengiasi, kad jiems išmoka būtų išmokėta kriptovaliuta ir Lietuvos mokesčių sistema šitų išmokų nemato. Gavus laimėjimą kriptovaliuta, tavo pinigai, kol jie nėra išgryninti į eurus, niekur nefigūruoja, valstybė negauna savo mokesčių dalies, o mūsų tėvai ir seneliai – savo pensijų dalies“, – aiškina M. Pereščius.

Į itin pavojingą liūną įtraukia net vaikus

Tik labai maža dalis vartotojų, pasak pašnekovo, nelegaliose lošimų svetainėse atsiduria netyčia. Tokių atvejų kiekis gali siekti vos 5 proc. nelegalių lošimo aplinkų vartotojų. Diduma atvejų šis sprendimas – sąmoningas, tikintis išlošti daugiau, apeiti sistemą, atsilošti, taip pat nelegalias svetaines renkasi lietuviškų lošimų svetainių „juoduose sąrašuose“ esantys lošėjai.

„Pats turiu asmeninę patirtį su bičiuliu, kuris prieš metus nusižudė. Jis įsitraukė į azartinių lošimų liūną, prarado daug pinigų, nematė kitos išeities ir nusižudė. Jo sūnui tuo metu buvo keturi mėnesiai“, – skaudžia artimojo netektimi dalinasi M. Pereščius.

Prie nelegalių lošimų prisideda ir daugelio kompiuteriuose esanti VPM paslauga, kuri, pasak pašnekovo, leidžia vartotojui apeinant vietinio ryšio paslaugų tiekėjo blokavimus, apeiti ir reguliavimus, veiklos stebėjimą. Šiuo metu, anot M. Pereščiaus, baisiausia ne dėl suaugusių lošėjų, o dėl nepilnamečių, pilna koja brendančių į šį pavojingą liūną. Kai kurios azartinių lošimų organizavimo įmonės savo reklamas skelbia net vaikiškų žaidimų svetainėse.

„Jie įvedinėja savo duomenis, tik nurodo neteisingą savo gimimo datą. Tose svetainėse kartais nėra vartotojo tikrinimo procedūros, nieks neprašo parodyti nei dokumento, nei gyvo žmogaus. Nieks nežiūri, kas tu esi. Tave tik priregistruoja ir paima tavo pinigėlius. Dažniausiai bėda atsitinka tada, kai jau reikia išmokėti pinigus. Jei tai yra visai nelegali svetainė – jinai šią procedūrą tiesiog ignoruoja ir išmoka pinigus ten, kur tu nurodysi – į vaiko asmeninę sąskaitą, į tėvų sąskaitą, į vaiko draugo sąskaitą ar net į kriptovaliutų sąskaitą. Kai kuriais atvejais yra net mini biržos, kur tau leidžia iš kriptobūdu pinigus iš azartinio lošimo sąskaitos pervesti į pvz. į paprasto žaidimo sąskaitą, virtualaus žaidimo valiutą, pvz. virtualų auksą kokioj nors fermoj, tankų valiuta ir pan. Vyksta žaidimas ir į tai įveliami mūsų vaikai“, – nuogąstauja pašnekovas.

Priimant įstatymą pastebėjo keistus susitarimus

Tėvų intervencija čia, anot M. Pereščiaus – itin svarbi: tėvai turi riboti vaikų prieinamas svetaines, galimas naudoti aplikacijas, ekrano laiką. Lietuvoje turime labai nedaug legalių azartinių lošimų svetainių, visų jų sąrašą galima rasti Azartinių lošimų priežiūros komisijos skelbiamoje informacijoje. Visa kita stengiamasi įtraukti į juodąjį sąrašą. Visgi, noro efektyviai reguliuoti azartinius lošimus M. Pereščius sako pasigendantis jau įstatymo priėmimo lygmenyje.

„Man teko dalyvauti įstatymo priėmime ir tai, ką aš mačiau, man priminė vaikų žaidimą. Kai tu kaip ekspertas pasakoji, kad galima sureguliuoti, kad yra įrankiai, net įvardiji sumas, kiek kainuos tokių įrankių įdiegimas. Vienas iš politinių žaidėjų, kuris tuo metu reguliavo visą įstatymo priėmimą, savo komandos nariams pasakė, kad kai jūs eisite į sekantį politinį raundą – jūs gausit rėmimą iš vienos iš kompanijų, kuri remia šito įstatymo priėmimą. Ir visi prabalsavo. Tą partiją mes dabar turim kaip valdančiąją“, – užuominomis kalba M. Pereščius.

Visą pokalbį su M. Pereščiumi apie nelegalius azartinius lošimus ir azartinių lošimų priežiūrą Lietuvoje peržiūrėkite straipsnio viršuje.

Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Parengė Justina Asakavičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama