Kai įstatymai saugo ne nuomotoją, o nuomininką: vilniečiui metus nepavyko iškraustyti nemokios sekso paslaugų teikėjos
Inga Laurinaityte Delfi
Turinį įkėlė
Būstą išnuomavo „kuklioms“ merginoms
Vilnietis pasakoja nuomojantis du butus. Vienas jam atiteko anapilin išėjus giminaičiui, kitas liko nuomai persikėlus gyventi į nuosavą namą. Nors įvykis, kuriuo jis dalijasi, vyko prieš keletą metų, atmintyje jis vyriškiui įsirėžė ilgam. Dviejų kambarių butą jis išnuomojo dviems, niekuo išvaizda ar kitais bruožais įtarimo nekėlusioms, merginoms.
„Visada yra baimių, kai kam nors nuomoji, bet tos merginos pasirodė kuklios. Ten – dviejų miegamųjų butas. Viena – vienam, kita – kitam miegamajame. Pradžioje kaip ir viskas būdavo gerai. Būdavo netgi keista, kai karts nuo karto reikėdavo ateiti kokių skaitliukų pažiūrėti ar dėl kitų priežasčių, o jos sėdi be makiažo ir mezga virbalais kažkokią kojinytę. Atrodė įspūdingai, kaip jaunam žmogui“, – istorijos pradžia dalijasi Karolis [vardas pakeistas, tikrasis redakcijai yra žinomas, aut. past.]
Karolis mažai tesuprato, kad kuklus įvaizdis ir virbalai rankose tebuvo profesionalus spektaklis. Vėliau prasidėjo problemos – kaimynai ėmė skųstis dėl triukšmo. Iš pradžių vyriškis netikėjo, kad tokios kuklios merginos gali kelti tiek daug problemų.
„Kai pirmą kartą kaimynai pasiskundžia, tu eini aiškintis, o ten jos vėl – makiažo nėra, pasiėmusios virbaliukus, mezga kojinę. Galvoju, Viešpatie, čia turbūt kaimynai išsigalvoja. Čia gi yra vienuolės, nuogo vyro mačiusios, matyt, nėra. Aktorystės talentas greitai išsirišo, nes kai antrą, trečią kartą pasiskundžia… Vieną kartą net nuvažiavau naktį, tai pamačiau, kad tikrai vyksta vakarėlis. Dar tada nežinojau, kokio pobūdžio“, – pasakoja jis.
Kai skundai darėsi rimtesni, jis pamena kaimynų prašęs kreiptis į policijai, nes merginos pradėjo savininko neįleisti į namus, nemokėjo ir nuomos. Įdomiausia dalis ta, kad vėliau, kartu su aplinkinių įsikišimu, paaiškėjo, kad Karolio namuose apsigyveno sekso paslaugų teikėjos. Viena mergina aplinkiniams buvo žinoma anksčiau – dėl savo neteisėto uždarbio šaltinio ji buvo ir bausta.
„Jos iš mano buto padarė viešnamį. Negana to, aš nežinau, ar orgijų metu, ar iš keršto, kirviu perėjo per mano sienas. Ir tada aš ėjau visas tas procedūras – kreipimasis dėl iškeldinimo… Kas yra įdomu, kadangi po to mergina liko viena, tai ji yra pakankamai tvarkingų tėvų dukra, tėvas dirbo tuo metu žinomoje Lietuvos įmonėje vadovu, buvo iš pasiturinčios šeimos, aš bandžiau per juos kontaktuoti.
Tada, kai aš kažkaip šiaip ne taip nuėjau per juos, ji išsikėlė. Tada kreipiausi į teismą dėl žalos, vėliau jau pavargau, neaišku, kiek tie teismai būtų vykę, tai taikos būdu ji sutiko man sumokėti tiesioginę žalą, kiek ji buvo padariusi skolos nemokėdama, spėju, įsikišo tėvai, gavosi apie 4 tūkst. eurų“, – pasakoja jis.
Pašnekovas nuogąstauja, kad tokiose situacijose nuomotojas teisiškai niekaip nėra apsaugotas.
„Silpnoji pusė yra savininkai, nes tu negali nieko padaryti – nei iškelti, nei išjungti elektros, nors tau nemoka. Tu gali siųsti registruotu laišku informaciją, tada praeina X laiko nuo to, ar atsako, ar neatsako, tada kreipiesi į teismą. Ji ten gyvena, tu nieko negali pakeisti. Ir tada tik po ilgo laiko tu gali ją iškeldinti. Ta procedūra gali trukti iki metų. O neduok Dieve, jeigu yra vaikų, tai išvis čia yra mirtis.
Svarbiausia, kad kartais kokie brokeriai aiškina, kaip reikia teisingai sudaryti sutartį, kaip galima ją parengti naudingai. Visa tai yra blefas, nes tos sutartys nieko nereiškia. Civilinis kodeksas yra virš visų sutarčių. Nesvarbu, kad tu gali nusimatyti kažką, kad gali į patalpas patekti, jei nuomininkas nemoka, savininkas turi teisę jį iškeldinti – ne, visa tai yra netiesa. Bent jau tada buvo, nebent kažkas pasikeitė, bet tikrai nemanau. Jeigu Civiliniame kodekse yra numatytos didesnės apsaugos kažkuriai iš pusių, jos ir galioja“, – pasakoja jis.
Merginos iškeldinimas vilniečiui užtruko net metus. Tad paprašytas pasidalinti išmoktomis pamokomis ir patarimais kitiems nuomotojams, Karolis skuba vardyti išmoktų pamokų sąrašą.
„Reikia tikrinti vardą ir pavardą socialiniuose tinkluose. Aš, kai pradėjau tikrinti, pradėjo lįsti, kad aš esu ne pirmas, prieš tai jau buvo ta pati problema pas kažkokią moterį, kuri nuomavo joms butą. Kitas dalykas, bandyti žiūrėti, gal kas gali parekomenduoti [būsimą nuomininką]. Trečias dalykas, domėtis, iš kur yra pinigai, kuriais tie žmonės nuomosis. Aišku, kaip ir nemandagu lįsti į svetimą kišenę, bet žmogus turi turėti darbą.
Jeigu tai yra jauni žmonės, visada primygtinai siūlau kontaktuoti su tėvais iš karto, kad tėvai dalyvautų apžiūroje – formalus ar neformalus, bet visgi garantas yra kontaktas su tėvais. Toliau, kad ir kaip baisiai beskambėtų, jeigu yra nepilnamečiai, tai yra labai rimtas šauktukas – kas bus, jei užsirausi ant blogai nusiteikusių žmonių? Jie nemokės, gyvens ir tu nieko jiems nepadarysi. Tada reikia žiūrėti, ar dar kur nors Lietuvoje jie turi nekilnojamąjį turtą, nes teoriškai – taip, ta pati grandinėlė, kurią aš praėjau, bet tada bent jau tu gali iškraustyti į jų kokį Kazlų rūdoje esantį butelį“, – sako jis.
Taip pat vyriškis dalijasi ir netikėtu atradimu. Jis pasakoja, kad paprasčiau būstą išnuomoti užsieniečiams.
„Gerai yra nuomoti būstą pabėgėliams, ne lietuviams. Jie yra nedrąsūs, nežino savo teisių, jie jaučia kalbos barjerą. Turėjau labai nuostabius pabėgėlius iš Baltarusijos, bet jie dabar patys įsigijo turtą ir po kelių dienų išsikrausto. Tai jie nežino įstatymų, žino, kad jie turi mokėti.
Aš visada naujam nuomininkui sakau, kad man yra kelios pačios svarbiausios taisyklės. Pirma, kaimynai man neturi reikšti jokių pretenzijų dėl jūsų buvimo. Antra, jie turi laiku mokėti visus mokesčius ir įmokas, ką mes esame susitarę. Trečia, turi būti prižiūrimas nekilnojamas turtas. Tik trys taisyklės. Daugiau jokių nėra. Kol jūs man jas vykdote, aš visiškai nesikišu, kaip jūs gyvenate, ką jūs darote ir t. t. Jeigu bent viena iš jų yra pažeista – mes turime atsisveikinti“, – patarimais dalijasi jis.
Skundžiasi ir nuomininkai
Karolio istorija – tik viena medalio pusė. Apstu istorijų, kuriose kenčia ne nuomotojas, o nuomininkas. Vilnietė Aistė pasakoja, kad jos nuomotojas pernelyg kontroliavo jos gyvenimą.
„Su nuomotoju problemų neturėdavau iki tol, kol jis neateidavo kartą per mėnesį nurašyti skaitliukų. Kaskart sutardavome laiką, jis atvykdavo, o tada prasidėdavo kažkokia keista namų inspektacija. Kalbantis su juo matydavau, kad jis vis žvilgčioja man už nugaros, tarsi skenuoja butą. Jei turėdavau svečių, būtinai turėdavo juos apžiūrėti, gal spręsdavo, ar tvarkinugs žmones pasikviečiau. Užeidavo pasižiūrėti kambarių, į vonią, tualetą. Nors tiesiogines žalos man tai nedarė, visada jausdavau psichologinę įtampą. Gal kas ims ir netiks, o manęs paprašys išsikraustyti“, – pasakoja mergina.
Aistė prisimena stengusis išlaikyti draugišką kontaktą, visada pranešti apie gedimus namuose, tačiau išsikraustant kilo problema – nuomotojas staiga „užmiršo“ visas jau anksčiau aptartas problemas ir paprašė susimokėti už tai, ko mergina nesugadino.
„Turėjome įvykį, kai kaimynai užpylė butą. Sugedo signalizacijos sistema, ties lubom matėsi vandens tekėjimo žymės, kai kur jų buvo likę ant sienų. Tai – akivaizdžiai ne mano padaryta žala. Tačiau įtarusis nuomotojas nusprendė man „pripaišyti“ apgadintas sienas. Ilgai susirašinėjome laiškais, kol galiausiai, atkapsčiusi senus susirašinėjimus, radau įrodymus, kad aš to nepadariau, ir jis man grąžino visą depozitą“, – prisimena mergina.
Tad ji pataria nuomininkams kiekvieną kartą kiekvieną gedimą, įbrėžimą ir kitus galimus konfliktinių situacijų objektus nufotografuoti dar prieš pradedant gyventi ir kaskart fiksuoti jiems atsiradus.
„Buvau girdėjusi skaudžių patirčių iš draugų, kai teko atlygint žalas, kurių jie nepadarė, dėl, pavyzdžiui, nudaužto virtuvės spintelių kampo ar kitų baldų. Prieš atsikraustant viską fotografuoju, jei kažką sugadina kaimynai – fotografuoju, iškart pranešu šeimininkams. Juk nuotraukose būna ir datos, o dar jei ir apie tai susirašinėjate, konkrečiai su nuotraukomis, įrodymai yra jūsų pusėje“, – pataria ji.
Konflikto atveju kenčia abi pusės
„Realybė tokia, kad kilus ginčui, problemą vis tiek turi abi šalys, o ne kuri nors viena iš jų“, – sako „Ellex Valiunas“ asocijuotasis teisininkas Giedrius Svidras, paklaustas, kas konfliktų atveju – nuomotojas ar nuomininkas – nukenčia dažniausiai. Išties, tačiau kartais vienam problemos gali kelti daugiau nemalonumų nei kitam.
Grįžtant prie Karolio situacijos, tenka pripažinti, kad net ir aiškiai pažeidžiant būsto nuomos sutarties sąlygas, nuomotojas Lietuvoje dažnai lieka be realių priemonių greitai ir efektyviai apginti savo teises. Situacijos, kai nuomininkas nemoka už būstą, o kartais net naudoja jį neteisėtai veiklai – pavyzdžiui, kaip šiuo atveju – teikia sekso paslaugas – tačiau vis tiek negali būti greitai iškeldintas, nėra retos.
Nors teisininkas nenagrinėjo konkrečios Karolio istorijos, jo pateikiamas pavyzdys sudaro nuomonę, kad Civilinis kodeksas išties yra viršiau nuomos sutarčių, kurias pasirašo nuomoninkas ir nuomotojas. Tai lemia specifinis gyvenamųjų patalpų nuomos reglamentavimas, kuris labiau orientuotas į nuomininko apsaugą. Pavyzdžiui, aiškina teisininkas, „Civilinis kodeksas numato, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį įspėjęs vos prieš mėnesį“. Negana to, „iš gyvenamosios patalpos nuomininko draudžiama reikalauti baudų ar kitokių netesybų, o tik realiai patirtus nuostolius“.
„Tokio pobūdžio nuostatos, kurių tikslas apsaugoti labiau pažeidžiamą sutarties šalį (nuomininką), tikėtina, teismų būtų pripažįstamos imperatyviomis – t. y., būtų taikomos šios kodekso nuostatos, net jei nuomos sutartis ir numatytų kitaip“, – sako jis.
Tad teisininkas sutinka, kad toks teisinis reguliavimas, skirtas apsaugoti pažeidžiamą šalį, šiuo atveju – nuomininką, dažnai tampa ir pastarųjų piktnaudžiavimo priemone.
„Nuomotojui tikrai sudėtinga rasti kitą nuomininką ir paruošti jam patalpas vos per vieną mėnesį, o nustatyti ilgesnių įspėjimo terminų ar taikyti netesybas už išankstinį nutraukimą įstatymas neleidžia. Taip pat ir žalos atvejais ne visus patirtus nuostolius lengva įrodyti.
Dažnai nuomotojui įrodyti pavyksta tik faktiškai kitiems asmenims sumokėtas išlaidas, bet paties nuomotojo laikas ir pastangos ieškant naujų nuomininkų, remontą galinčių atlikti rangovų, sprendžiant klausimus su aplietais kaimynais, nedidelių, bet nepataisomų apgadinimų vertė ir pan., lieka neįvertinta“, – toliau būsto nuomos rinkoje egzistuojančią situaciją konkrečiu pavyzdžiu aiškina teisininkas.
Konfliktų priežastys – dažniausiai tos pačios
Pasiteiravus G. Svidro, dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla su nuoma susiję ginčai, šis aiškina, kad tai vyksta dėl žalos padarymo būstui, buitinės technikos gedimų, mokesčių už bendrojo naudojimo objektus ar netinkamai įvertintos būsto būklės nuomos pradžioje ir noro nutraukti nuomos sutartį anksčiau nuomos termino pabaigos.
„Dažnai naudojamos itin lakoniškos sutartys arba iš kažkur gauti pavyzdžiai, visiškai neįvertinant jų tinkamumo savo konkrečiam nuomos atvejui. Kartais vyrauja klaidingas supratimas, kad visos detalės yra detaliai sureglamentuotos įstatymų ar, kad egzistuoja koks nors „teisingas“ būdas, kaip turėtų būti sprendžiami visi ginčų atvejai.
...> Perimant būstą nuomai svarbus kuo išsamesnis esamos būklės fiksavimas (nuotraukomis, vaizdo medžiaga, būklės, įrangos ir daiktų aprašymais). Atsitikus žalai ar gedimui – vėlgi svarbus įvykio fiksavimas prieinamomis priemonėmis. Sutartyje numatytos aiškios taisyklės, kaip tam tikra situacija turėtų būti sprendžiama, ir įrodymai, kad būtent tokia situacija ir atsitiko, praktiškai eliminuoja ginčo galimybę – nėra prasmės švaistyti laiką ir pinigus ginčams, kai rezultatas iš anksto nuspėjamas“, – pastebi jis.
Dažnai daroma ir klaida, kai dalis nuomotojų, susidūrę su probleminiais nuomininkais, bando spręsti klausimus savarankiškai – pakeisti spynas, išjungti elektrą ar vandenį. Tačiau tokie veiksmai gali tik pabloginti padėtį: „Pasitaiko tokio pobūdžio ginčų, kai vienai šaliai pažeidus savo pareigas, kita šalis vietoje tinkamos savo teisių gynybos ima daryti pažeidimus iš savo pusės. Galų gale abi pusės lieka pralaimėjusios.“
Todėl geriausia prevencija – išsami, realią situaciją atspindinti ir aiškiai abiejų šalių teises bei pareigas apibrėžianti sutartis.
„Kiekvienas žingsnis, kurį atliekame neįsigilinę, yra tam tikras sužaidimas loterijoje. Nei savo antrą būstą siekiantys išnuomoti asmenys, nei jų nuomininkai nėra tokioje padėtyje kaip stambių korporacijų vadovai, kuriems tereikia uždėti parašą ant komandos kruopščiai paruoštos ir sutikrintos sutarties“, – teigia teisininkas.
Pasiteiravus pašnekovo, ko šiandien dar trūksta būsto nuomos rinkoje, kad keblumų tiek vienai, tiek kitai pusei kiltų vis mažiau ir ką jis siūlytų keisti, G. Svidras sako suprantantis, kad „dėl vienkartinio nuomos atvejo rengti išsamią nuomos sutartį gali būti brangoka, todėl kokybiškų sutarčių savo klientams siūlymas galėtų būti NT tarpininkų veiklos siūloma papildoma nauda“.
Vis dėlto ir dabartinis teisinis reguliavimas, pasak teisininko, nebėra tinkamas šiuolaikinės nuomos rinkos realijoms.
„Esamas gyvenamosios patalpos nuomos reglamentavimas jau gerokai atsilieka nuo šiuolaikinių realijų. Tad galbūt ir rinkoje atsirandantys profesionalūs ar instituciniai nuomotojai galėtų nustatyti tam tikrus nuomos rinkos standartus, kurie ilgainiui taptų tam tikru atspirties tašku“, – svarsto G. Svidras.
Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
„Delfi“ – tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė. 
Autorius: Akvilė Bružinskaitė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
