Nuo žuvų vandenyje iki melagysčių internete: kaip Aistė tapo apgavikų košmaru
Inga Laurinaityte Delfi
Turinį įkėlė
Svajonių lydekos gaudymą keitė Kremliaus dezinformacija
Romo Sakadolskio žurnalistikos forume A. Meidutė susirinkusiems savo specialybę pristatė paminėdama jai svarbią progą – dešimtmetį žiniasklaidos srityje. Per šį dešimtmetį, net neabejojame, būta visko, tačiau kol kas vienas svarbiausių momentų – reikšmingi pokyčiai karjeroje. Pastarasis lūžis, forume pasakojo pati A. Meidutė, įvyko 2018 metais.
„Buvo 2018 metai“, – rodydama nuotrauką su Pauliumi Korsaku pasakojo A. Meidutė, – „aš jau trejus metus buvau pramoginės žūklės portalo redaktorė. Rašiau apie žvejybą ir aplinkosaugą. Ir iš tikrųjų, kaip vaikui, kuris užauga pirmiausia rankose laikydamas ne barbę lėlę, bet meškerę, turėti šalia savęs Paulių Korsaką, kuris vedė „Vienam gale kablys“ dar nuo tada, kai aš šliaužtinėse vaikščiojau, jau man atrodė didžiausia garbė. Ir dar ypatingai, kai jis pasakė, kad su manimi galima kaip su rimtu diedu pasikalbėti apie žvejybą. Kaip lygus su lygiu. Tuo metu aš visiškai negalvojau, kad kažkada būsiu faktų patikros kanalo redaktorė“, – pasakojimą pradėjo A. Meidutė.
Tačiau tuo pat metu ji pradėjo domėtis dezinformacija. Dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir vizitas Pointer institute atvėrė naują žurnalistinės praktikos lauką.
„Ir jau tada supratau, kad mes gyvename labai skirtinguose informaciniuose burbuluose ir kad jeigu mes nieko nedarysime, kad priartėtume vienas prie kito, priartėtume per tą empirinės tikrovės suvokimą ir faktus, tai turėsime labai didelių problemų“, – forume sakė ji.
Netrukus „Delfi“ redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė pakvietė A. Meidutę įkurti faktų patikros rubriką portalo skaitytojams.
„Jau metus laiko tuo metu dekonstravau daugiausia Kremliaus dezinformaciją projekte „Demaskuok kartu“ su Vaidu Saldžiūnu. 2018 mes įkuriam „Melo detektorių“, o aš savo karjerą kaip žvejybos redaktorė paleidžiu“, – šyptelėjo A. Meidutė, pažymėdama perėjimą nuo temų apie gamtą prie faktų tikrinimo.
Kuo žurnalistas skiriasi nuo faktų tikrintojo?
A. Meidutė pasakojo, kad žurnalistus jungia Žurnalistų etikos kodeksas, o štai faktų tikrintojų darbą reguliuoja ne vienas dokumentas.
„Faktų tikrintojai tų etikos kodeksų turi bent keletą – tai ir tarptautinių faktų tikrintojų sukurtos metodologijos, ir Europos faktų tikrintojų tinklo sukurtos metodologijos, kaip mes dirbame su šaltiniais, kokią informaciją mes naudojame, kaip mes atskleidžiame faktus, kaip bendradarbiaujame su žmonėmis, kurie mums gali pasiūlyti temas.
Kiekviena faktų tikrintojų organizacija, kuri yra sertifikuota visų šitų tinklų, turi ir savo metodologijas, kaip dirbti, kad pasiektų standartus ir kad kuo mažiau žmonių mūsų klausinėtų – kas tikrina tuos faktų tikrintojus ir kas čia jums leido nusakyti, kas yra tiesa, o kas yra melas?“ – forume pasakojo ji.
Visgi, juokavo A. Meidutė, nuo žvejybos ji toli nenutolo: „Kai tu žvejoji, vis tiek ieškai, kas yra po vandeniu, skirtumas tas, kad dabar po vandeniu yra melagiai ir melagienos – slidesni už žuvį ir mažiau malonūs. Tas jausmas, kai pagavai laimikį, turbūt smagesnis žvejyboje, bet faktų tikrinimas mažai kuo skiriasi – tiesiog tavo muselinėje dėžutėje, vietoje voblerių ir blizgių, atsiranda kiti įrankiai.“
O įrankių čia, išties, begalė – atvirųjų šaltinių žvalgybos įrankiai, atvirkštinės vaizdų paieškos metodika, įvairūs registrai, interneto archyvai... Be to, šis darbas reikalauja ne tik smalsumo, o ir techninių įgūdžių bei tarpdisciplininio požiūrio.
„Faktų tikrintojo specialybė nuo įprastos žurnalistikos, prie kurios mes esame pratę, skiriasi tuo, kad mes esame tarpdisciplininio lauko kariai. Mus sieja ir žiniasklaida, ir informacinės technologijos, nes faktų tikrintojai labai smarkiai kliaunasi atvirųjų šaltinių žvalgyba ir naujovėmis, įrankiais, kurie atsiranda šiame lauke.
Taip pat didele dalimi mes esame ir akademiniame lauke, tai yra, sulaukiame labai daug akademikų užklausų, kurie domisi dezinformacijos problematika, kurie bando suprasti, kaip veikia faktų tikrintojų smegenys, kaip mokyti žmones medijų informacinio raštingumo, kuris dabartiniame pasaulyje turbūt yra vienas svarbiausių gabumų, kurių gali prireikti“, – pastebėjo A. Meidutė.
Be to, šiandien faktų tikrinimas, pabrėžė A. Meidutė, nebėra tik teisingos arba neteisingos informacijos vertinimas – jis tampa edukacine veikla.
„Mes vis dažniau einame į mokyklas, bendruomenes ir aiškiname, kaip atpažinti dezinformaciją, kaip suprasti, kad tavo įsitikinimais manipuliuojama. Mes tampame edukatoriais“, – sakė A. Meidutė.
Sunkų darbą lydi neapykanta
Visgi A. Meidutė nuogąstavo, kad šis darbas ne tik sudėtingas, bet neretai ir nemalonus – faktų tikrintojų darbą dažnai lydi kritika ir neapykanta.
„Jeigu iš Pauliaus Korsako gali gauti labai daug liaupsių už pokalbį apie žvejybą, tai dirbant faktų tikrintoju – jų gerokai mažiau. Mes labai dažnai susiduriame su neapykantos kalba prieš faktų tikrintojus, ypatingai po Marko Zuckerbergo benefico ...>, kad visi faktų tikrintojai yra cenzoriai. Tie patys faktų tikrintojai, su kuriais jis daugybę metų „Facebook“ platformoje bendradarbiavo“, – sakė ji. Tačiau A. Meidutė pabrėžė, kad faktų tikrintojas, priešingai nei bando įrodyti M. Zuckerbergas, visuomet siekia pateikti daugiau informacijos ir platesnį kontekstą, kad žmonės galėtų patys analizuoti situaciją, o tai niekaip nesisieja su cenzūra.
Ji taip pat priminė, kad faktų tikrintojai neretai nepopuliarūs nei tarp dezinformacijos skleidėjų, nei tarp žinių skleidėjų.
„Nemėgsta ir tie, kurie skleidžia dezinformaciją, ir tie, kurie žino daugiau, nes tie, kurie žino daugiau, galvoja: ką, jūs, čia tokius paprastus dalykus mums aiškinat… O tie, kurie skleidžia dezinformaciją, be abejonės, niekam nekliūna tol, kol jų nepatikrina, – žmonės nemėgsta, kai jiems primena, kad klysti yra žmogiška“, – pastebėjo A. Meidutė.
Faktų tikrintojai kol kas laikosi tvirtai
„Melo detektoriaus“ redaktorė pasidžiaugė, kad faktų tikrintojų bendruomenė pasaulyje, nepaisant juos persekiojančių negandų, sparčiai auga, ypač politinių įvykių ir tobulėjančių technologijų kontekste. Kitaip tariant, augant melagienų plėtrai ir potencialioms su tuo susijusioms grėsmėms, padaugėja ir tam kelią užkirsti siekiančių faktų tikrintojų.
„[Pavyzdžiui,] per pirmą Donaldo Trumpo kadenciją ...> žurnalistai buvo susiėmę už galvų, kaip reikia bendrauti su prezidentu, kaip reikia pranešti žinias apie tai, ką jis sako. D. Trumpo pirmos kadencijos pabaigoje „The Washington Post“ suskaičiavo daugiau negu 30 500 melagingų teiginių, kuriuos pasakė ponas Trumpas – vidurkis maždaug būtų 21 melagingas teiginys per dieną.
Taip jau gavosi, kad šie metai buvo ir faktų tikrintojų aukso amžius – faktų tikrinimo organizacijų visame pasaulyje labai padaugėjo – šiuo metu mes jau turime veikiančias 488. 2016 metais šitų organizacijų buvo trigubai mažiau“, – aiškino A. Meidutė.
Panašų faktų tikrintojų bumą, prognozavo A. Meidutė, galime išvysti netrukus, kartu su sparčiai mūsų gyvenimuose įsitvirtinančiu dirbtiniu intelektu.
„Su dirbtinio intelekto revoliucija matome, kad „Google“ vis rečiau reitinguoja faktų tikrintojų patikrintą informaciją paieškos viršuje, o vietoje to pateikia dirbtinio intelekto banalius, dažnai neteisingus apibendrinimus, kurie labai dažnai yra faktiškai neteisingi.
Labai juokinga yra tai, kad dabar socialiniai tinklai sako, jog jie kliausis bendruomenės pastabomis, vadinamais community notes. Mes matysime kaip kitos socialinių tinklų platformos reaguoja į šitą dalyką, bet „X“, buvęs „Twitter“, jau praktikuoja community notes, „Facebook“ eksperimentuoja šiuo metu su JAV auditorija, kad community notes atsirastų ir pas juos.
Viena įtakingiausių faktų tikrinimo organizacijų, „Maldita“, ispanų faktų tikrintojai, kaip tik atliko tyrimą ir tyrinėjo tūkstančius community notes paliktų platformoje „X“. Paaiškėjo, kad absoliuti dauguma šios platformos lankytojų, pateikdami community notes, naudojasi akredituotų faktų tikrintojų pateikta informacija. Vadinasi, jeigu mes neturime pakankamai patikrintų faktų, kad ir kaip faktų tikrintojai yra kritikuojami, mes negalime garantuoti, kad turėsime kokybiškus community notes, tas bendruomenės pastabas, kurios turėtų ištaisyti klaidingus įsitikinimus socialinėse platformose“, – problematiką pristatė ji.
Nepaisant sudėtingos situacijos, A. Meidutė išlieka optimistiška: „II Amerikos prezidentas Johnas Adamsas yra pasakęs, kad faktai yra užsispyrę dalykai ir nepaisant mūsų aistrų ir įsitikinimų, faktai ir įrodymai visada ima viršenybę, tai galiu tik pasakyti, kad faktų tikrintojai irgi yra labai užsispyrę žmonės, turbūt labiausiai užsispyrę ir atsparūs žmonės, kuriuos man yra tekę kada gyvenime sutikti.“
Be to, pastebėjo ji, nepaisant to, kad viena galingiausių pasaulio demokratijų – JAV – kratosi faktų tikrintojų veiklos, Lietuva laikosi kitokios politinės linijos. O tai suteikia vilties.
„Ir „GlobalFact“ – didžiausias pasaulio faktų tikrintojų susibūrimas-konferencija kitais metais įvyks pas mus Vilniuje. Su tuo visus ir sveikinu“, – džiaugėsi ji.
Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
„Delfi“ – tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė. 
Autorius: Akvilė Bružinskaitė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
