Ekspertai įspėja apie naujas dezinformacijos technikas: kovoti bus vis sunkiau

Jis taip pat priduria, kad dezinformacija apie, pavyzdžiui, Vokietijos brigadą dažniausiai grindžiama teiginiais kad ši iniciatyva Lietuvai brangiai kainuoja, vokiečiai yra nepatikimi partneriai, aliuzijomis į Antrąjį pasaulinį karą, informacija, kad mus vėl okupavo ir net aliuzijomis į tariamą naują okupaciją.

„Matyti, kad visas šis informacinis pasakojimas, kurį kuria dezinformacijos skleidėjai, iš esės kyla iš Rusijos erdvės“, – teigia jis.

Tikslas – skleisti sumaištį, abejones ir nepasitikėjimą

Savo ruožtu EK atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega atkreipia dėmesį, kad apie Lietuvą yra nuolat skleidžiami pasikartojantys naratyvai, susiję su istorija, pavyzdžiui, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu.

„1990-ųjų įvykiai bandomi vaizduoti kaip netikėti, kaip spalvotoji revoliucija, nors mes puikiai žinome, kad atgimimas prasidėjo gerokai anksčiau – tai buvo ilgas procesas. Lygiai taip pat skleidžiami dezinformacijos naratyvai apie Molotovo–Ribentropo paktą, bandoma parodyti, esą jis buvo naudingas Lietuvai dėl tam tikrų teritorinių priežasčių, nors,iš tikrųjų, būtent iš šio pakto kilo Lietuvos okupacija“, – įvardija jis.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas taip pat išskiria 2 dezinformacijos skleidimo kryptis.

„Pirma, strateginio lygmens naratyvai apie Lietuvą ir, antra, momentinės reakcijos į konkrečius įvykius, kurių tikslas – skleisti sumaištį, abejones ir nepasitikėjimą“, – įvardija jis.

Kiekviena šalis yra savita platforma tiek dezinformacijos sklaidai, tiek kovai su ja

Buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pažymi, kad kiekvienai šaliai skirtas dezinformacijos srautas yra individualus, skirtingas. Anot jo, skiriasi ir kiekvienos šalies istorijos, dezinformacijos ir jos poveikio supratimas.

„Pavyzdžiui, Italijoje požiūris būtų vienoks, Graikijoje – kitoks. Iš patirties galiu pasakyti, kad jeigu Kipre ar Graikijoje kalbėtumėte apie, pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo įvykius, sulauktumėte kitokios reakcijos nei, tarkime, Briuselyje. Todėl kiekviena šalis yra savita platforma tiek dezinformacijos sklaidai, tiek kovai su ja“, – paaiškina jis.

M. Vaščega antrina A. Anušasukui pabrėždamas, kad skirtingose šalyse skleidžiami dezinformacijos naratyvai nėra vienodi.

„Lietuvos istorija yra Lietuvos istorija, jos puolimas yra jos puolimas. Kitose šalyse pasitelkiami kiti naratyvai, būtent toms valstybėms jautrūs istoriniai momentai, kuriais taip pat manipuliuojama“, – teigia M. Vaščega.

Vis dėlto, anot jo, visos ES mastu pastebimas nuoseklus Europos institucijų puolimas.

„Nežinau, ar tai galima vadinti kažkokiu strateginiu naratyvu, bet akivaizdu, kad priešiškų jėgų nepasitenkinimą kelia tai, kad visos 27 ES šalys geba veikti kartu“, – priduria EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Stebimas suaktyvėjimas įrašais apie tam tikras naujienas

M. Vaščega taip pat pažymi, kad komentarų suaktyvėjimas iš galimai netriktų paskyrų ypač pastebimas po tam tikrais įrašais socialiniuose tinkluose.

„Pavyzdžiui, kai paskelbėme apie Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen apsilankymą Lietuvoje – jos vizitą pasienyje, naujų apsaugos priemonių apžiūrą – šie įrašai iš karto sulaukė daugybės reakcijų. Buvo ištraukiama visiškai su šia tema nesusijusi informacija, bandoma diskredituoti pastangas stiprinti sienos apsaugą, teigiama, kad ES esą nieko verta. Tokiais atvejais prasideda informacijos maišalynė“, – teigia jis.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas patikslina, kad kai įvyksta koks nors teigiamas įvykis ES mastu, – tarkime, paskelbiama apie naujas paskolas, skirtas gynybai stiprinti, dėl kurių greitai susitariama, – beveik iš karto pasipila intensyvus puolimas įvairiais lygmenimis.

„Tuomet pasirodo teiginiai, esą ES kursto karą, o priešiškos jėgos tik ginasi, kad ES nesugeba susitarti, apskritai yra nesvarbi ir kita. Tas pats dalykas gali gali būti puolamas iš skirtingų pusių, naudojant skirtingus argumentus „, – apibendrina jis.

Principas – skaldyk ir valdyk, bet naudokis svetima vėliava

Savo ruožtu Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas įsitikinęs, kad kuo toliau, tuo bus sunkiau kovoti su dezinformacija.

„Taip yra todėl, kad jau susiduriame ir susidursime su svetimos vėliavos naudojimo principu, kai dezinformacija platinama po Lietuvos ar Ukrainos vėliavomis, bet skleidžiami tokie naratyvai, kaip: mes už Ukrainą, prieš Rusiją, bet ne tokią Ukrainą, mes už Europos Sąjungą, bet gal geriau be Ukrainos“, – įvardija jis.

„Tai principas – skaldyk ir valdyk, bet naudokis svetima vėliava, kad tavęs iš karto neatpažintų, nedemaskuotų“, – priduria Seimo narys.

Bet kokie nedemokratiniai režimai negali gyvuoti be dezinformacijos, klaidinimo ir melavimo

A. Anušauskas taip pat pažymi, kad bendras Lietuvos interesas yra ginti informacinę erdvę nuo kremliškų naratyvų, kurie, anot jo, banga po bangos eina ir eis.

„Pavyzdžiui, Rusija dabar kovoja su Ukraina, o Lietuva yra Ukrainos pagalbininkė. Jūs pasižiūrėkite, kiek to kremliško naratyvo dezinformacijos pavidalu plinta apie paramą Ukrainai, kad ji tariamai išvagiama. Taip pat ir apie Ukrainą, kad viskas ten yra gilioje korupcijoje, kad kariai negauna pinigų. Yra daugybė informacinių žinučių, kuriomis mėginama kompromituoti Lietuvos ir kitų Europos valstybių paramą Ukrainai“, – teigia Seimo narys.

„Be abejo, JAV savo laiku vaidino svarbų vaidmenį, bet pasižiūrėkime, kaip buvo pasitraukta nuo to, kad Ukraina yra ir savo, ir Europos šalių laisvės gynėja, agresijos auka, mėginant ją paversti vos ne karo kaltininke. Šis naratyvas, kuris eina iš už Atlanto, iš Vašingtono, yra palankiai sutinkamas Maskvoje, taip pat tose sostinėse, kurios gyvena iš dezinformacijos. Apskritai, totalitariniai, autoritariniai režimai – bet kokie nedemokratiniai režimai – negali gyvuoti be dezinformacijos, klaidinimo ir melavimo“, – apibendrina jis.

Vis dėlto A. Anušauskas taip pat pažymi, kad tam tikri Europos šalių ir JAV principai, nepaisant, kas valdo šias valstybes, yra nekintantys.

„Šios šalys, nors ir turinčios savo vidinių sunkumų, vis tiek išlieka demokratijos, kurių vertybės – laisvė ir nepriklausomybė – yra ginamos. Manau, kad ilgesnėje perspektyvoje didelių pasikeitimų neįvyks. Trumpesnėje perspektyvoje, be abejo, yra tam tikrų perturbacijų, kurios dabar vyksta ir kurios mums ne visada palankios. Turime išlaukti, turime patys stiprėti. Tiesą sakant, tas stiprėjimas vyksta. Nors ES nėra karinė, o ekonominė ir politinė organizacija, vis dėlto apie karinius reikalus ji dabar yra priversta kalbėti dešimtis, net šimtus kartų daugiau, nei kalbėjo prieš dešimtmetį“, – įžvalgomis dalijasi jis.

 

Kritinis mąstymas visada turi būti įjungtas

A. Anušauskas taip pat pabrėžia, kad kova su dezinformacija turi būti nuolatinis procesas.

„Kartais mums atrodo, kad jau padarėme daug gerų darbų, kad galima sustoti, pailsėti. Vis dėlto ne – šioje srityje sustoti negalima. Jei nori demaskuoti dezinformaciją, kritinis mąstymas visada turi būti įjungtas. Tai nuolatinis procesas. Kol egzistuoja Putino režimas – net ir jam žlugus – dezinformacija vis tiek išliks“, – aiškina jis.

A. Anušauskas taip pat pažymi, kad norintiems išlaikyti kritinį mąstymą, svarbiausia yra tikrinti informacijos šaltinį.

„Šaltinių atranka yra labai svarbi. (…). Galime naudotis oficialiais šaltiniais – juose mažiau galimybių dezinformacijos sklaidai. Galime rinktis ir neoficialius, tačiau atsirinkti šaltinius vis dėlto gali gebėti kiekvienas“, – pabrėžia jis.

„O kokie niuansai gali pasitaikyti? Menkinimas, juodinimas, melavimas, faktų klastojimas ar tariamų faktų kūrimas. Tai yra nuolatinis reiškinys, su kuriuo gali susidurti skaitytojas, klausytojas ar žiūrovas. Su tuo susidursime vis dažniau. Be to, Dezinformacija, kaip jau buvo minėta, vis dažniau bus slepiama po „svetima vėliava“, t. y. po ta pačia, kuria naudojamės ir mes patys“, – apibendrina jis.

 

Ne viskas yra žiniasklaida, kas ja vadinama

Savo ruožtu EK atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega atkreipia dėmesį, kad Lietuva buvo viena iš pirmųjų šalių, pradėjusių kalbėti apie dezinformaciją.

„Atsiminkime, kad dar iki Krymo aneksijos viešojoje erdvėje buvo nemažai kalbama apie tai, kas yra dezinformacija ir kodėl pavojinga aklai tikėti informacija, sklindančia iš įvairių kanalų, transliuojamų rusų kalba“, – sako jis.

„Pirmieji pradėjusieji kalbėti apie problemą, greičiau pajunta jos esmę. Dezinformacijos atpažinimas yra tam tikras procesas – žmogus turi jį pereiti ir pradėti kitaip vertinti gaunamą informaciją“ , – priduria EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Anot jo, nors kitose ES šalyse į šią temą, tikėtina, pradėta gilintis vėliau, visoje Bendrijoje situacija yra panaši.

„Po 2022 m. vasario 24 d. būtent kai kurie vadinamieji Rusijos žiniasklaidos kanalai buvo uždrausti visos ES lygmeniu. Iš to kilo ir supratimas, kad ne viskas yra žiniasklaida, kas ja vadinama. Jeigu kažkokie kanalai skleidžia jau minėtus strateginius naratyvus, akivaizdžiai neatitinkančius istorijos, faktų, jie negali būti laikomi žiniasklaidos priemonėmis. Yra ir daugiau įrodymų, kodėl tokie kanalai kaip „Russia Today“ ir panašūs negali būti laikomi žiniasklaida, todėl jie ir buvo uždrausti visoje ES. Matyti, kad visi judame didesnio dezinformacijos suvokimo link“, – įžvalgomis dalijasi ekspertas.

 

ES imasi veiksmų

M. Vaščega išskiria ir keletą lygmenų, kuriuose, kovojant su dezinformacija, veikiama visos ES mastu.

„Pradėsiu nuo naujesnio – socialinių medijų – lygmens. Jei pažvelgtume į dezinformacijos plitimą, matytume, kad dėl algoritmų veikimo skandalingos žinutės sklinda gerokai lengviau. Algoritmai iškelia tokią informaciją, kuri sulaukia daug pasidalijimų, komentarų, reakcijų, todėl dažnai dezinformacija sąmoningai kuriama taip, kad atrodytų skandalinga – ji paleidžiama ir ima gyventi savo gyvenimą“, – teigia jis.

„Pirmąjį žingsnį šioje srityje ES žengė dar 2018 m., kai buvo sukurtas Elgesio kodeksas, prie kurio savanoriškai prisijungė visos didžiosios socialinių tinklų bendrovės. Jo tikslas – ieškoti būdų, kaip užkardyti dezinformacijos sklaidą ir nepalikti šios problemos savieigai“, – priduria EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Jis taip pat pažymi, kad vėliau būtent Elgesio kodeksas buvo integruotas į Skaitmeninių rinkų aktą.

„Pagal Skaitmeninių rinkų aktą socialinių tinklų bendrovėms nustatyta prievolė atlikti rizikų vertinimą ir imtis priemonių toms rizikoms mažinti. Siekiama rasti pusiausvyrą – kad nebūtų trikdoma informacijos sklaida ir visuomenės informavimas, bet kartu būtų apribotas visiškai nieko bendra su tikrove neturinčių žinučių sklidimas“, – paaiškina jis.

„Šis aktas taip pat nustato skaidrumo reikalavimus, susijusius su pačių algoritmų veikimu. Jis neseniai įsigaliojo – jau maždaug metus palaipsniui yra taikomas, numatant skirtingus įsigaliojimo terminus. Manau, kad tai padės geriau valdyti situaciją socialiniuose tinkluose“, – priduria EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

 

ES fokusas – demokratijos apsauga

M. Vaščega taip pat pabrėžia, kad EK pirmininkės Ursulos von der Leyen šių metų metiniame pranešime itin daug dėmesio skirta demokratijos apsaugai, kuri, anot jo, yra susijusi ir su patikimos informacijos gavimu bei atsparumu dezinformacijai.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas patikslina, kad per dezinformaciją bandoma veikti demokratiją. Dėl to, anot jo, EK pirmininkė labai aiškiai išdėstė, kas artimiausiu laikotarpiu bus daroma, siekiant stiprinti demokratiją.

„Tai susiję su Demokratijos apsaugos centro sukūrimu ES lygmeniu. Taip pat netrukus bus pristatytos naujos iniciatyvos, skirtos demokratijos apsaugai, įskaitant priemones, padėsiančias apsaugoti nepriklausomą žiniasklaidą“, – teigia jis.

„Yra įvairių iniciatyvų, susijusių su faktų tikrinimu. Ne viena žiniasklaidos priemonė pateikia informaciją, kurią skaitytojai ir klausytojai gali peržiūrėti bei kritiškiau vertinti gaunamą turinį. Todėl visas šias iniciatyvas norime palaikyti, remti ir skatinti ES lygmeniu, kad jų būtų dar daugiau“, – priduria M. Vaščega.

Šis turinys yra projekto „Faktų galia“ dalis.
Tai informacinis-edukacinis projektas, stiprinantis visuomenės medijų raštingumą – aiškinantis žurnalistikos misiją, skatinantis pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais, padedantis atpažinti dezinformaciją bei analizuojantis priklausomybių poveikį žmogui ir visuomenei.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt

„Delfi“ – tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė.