Kompromisinei Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarčiai – 30 metų (trečia dalis)

Skaitytojams palieku galimybę patiems sutartį vertinti pasitelkus jos tekstą. Pateikiu keletą sutarties ištraukų smalsumui sukelti.

LIETUVOS RESPUBLIKOS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS DRAUGIŠKŲ SANTYKIŲ IR GERO KAIMYNINIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS

reikšdamos apgailestavimą dėl konfliktų tarp abiejų valstybių po I pasaulinio karo, kai po ilgos nelaisvės lietuviai ir lenkai ėmėsi kurti naują, nepriklausomą gyvenimą, bei smerkdamos smurto naudojimą, buvusį abiejų tautų tarpusavio santykiuose,

apgailestaudamos dėl tragedijų ir didžiulių netekčių, kurios ištiko abi mūsų tautas dėl XX amžiaus totalitarinių sistemų,

iškilmingai abipusiai patvirtindamos viena kitos dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą dabar ir ateityje, nepriklausomai nuo jų sienų formavimosi proceso praeityje,

1 straipsnis

Susitariančiosios Šalys kurs savo santykius tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lygiateisiškumo ir geros kaimynystės dvasia, teikdamos pirmenybę tarptautinei teisei, o ypač pagarbos suverenumo, sienų neliečiamumo, ginkluotos agresijos uždraudimo, teritorinio vientisumo, nesikišimo į vidaus reikalus, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių paisymo principams.

13 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja laikytis tarptautinių tautinių mažumų teisių apsaugos principų ir standartų, apibrėžtų Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje, Tarptautiniuose Žmogaus Teisių Paktuose, atitinkamuose Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentuose, o taip pat Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijoje bei jos Papildomuose Protokoluose, kuriuos yra priėmusios abi Šalys.

2. Asmenys, priklausantys lietuvių tautinei mažumai Lenkijos Respublikoje, tai yra asmenys, turintys Lenkijos pilietybę, kurie yra lietuvių kilmės arba priskiria save lietuvių tautybei, kultūrai ir tradicijoms bei laiko lietuvių kalbą savo gimtąja kalba, o taip pat asmenys, priklausantys lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, tai yra asmenys, turintys Lietuvos pilietybę, kurie yra lenkų kilmės arba priskiria save lenkų tautybei, kultūrai ir tradicijoms bei laiko lenkų kalbą savo gimtąja kalba, turi teisę individualiai arba kartu su kitais savo grupės nariais laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą be jokios diskriminacijos ir visiškos lygybės prieš įstatymus sąlygomis.

3. Šalys patvirtina, kad priklausymas tautinei mažumai yra asmens individualaus pasirinkimo reikalas, negalintis sukelti jam jokių neigiamų pasekmių.

Niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo tautybę ar jos atsižadėti.

14 straipsnis

Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad asmenys, išvardinti 13 straipsnio 2 punkte, taip pat turi teisę:

laisvai vartoti tautinės mažumos kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime;

kad jiems būtų prieinama informacija ta kalba, galimybė ją platinti ir keistis ja bei turėti savo masinės informacijos priemones;

mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos;

vadovaujantis valstybės įstatymais ir kitais teisiniais aktais, steigti ir išlaikyti savo institucijas, organizacijas ar draugijas, ypač kultūrines, religines ir švietimo, taip pat visų lygių mokyklas, kurios gali siekti savanoriškų finansinių ar kitokių dotacijų šalyje ir iš užsienio, taipogi visuomeninės paramos, bei dalyvauti nevalstybinėse tarptautinėse organizacijose;

išpažinti ir praktikuoti savo religiją, taip pat gauti, turėti ir naudotis religine medžiaga bei vykdyti religinio švietimo veiklą tautinės mažumos kalba;

užmegzti ir palaikyti netrukdomus tarpusavio kontaktus savo šalies ribose, taip pat kontaktus per sieną su kitų valstybių piliečiais, su kuriais juos sieja bendra tautinė kilmė;

vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje;

dalyvauti viešajame gyvenime betarpiškai arba per laisvai išrinktus atstovus valstybinės ir vietinės valdžios lygyje, taip pat lygiateisiškai su kitais piliečiais būti viešojoje tarnyboje.

15 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys savo teritorijoje saugos tautinį, kultūrinį, kalbinį ir religinį 13 straipsnio 2 punkte išvardintų asmenų tapatumą ir sudarys sąlygas jam plėtoti.

2. Šalys taip pat:

nustatys tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose, ypatingai tuose administraciniuose-teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma;

užtikrins, kad tautinėms mažumoms būtų prieinamos viešosios masinės informacijos priemonės;

užtikrins reikiamas galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose;

imsis būtinų priemonių, susijusių su tautinių mažumų savitumo apsauga po atitinkamų konsultacijų, įskaitant kontaktus su grupių, išvardintų 13 straipsnio 2 punkte, organizacijomis ir draugijomis;

atsižvelgs į 13 straipsnio 2 punkte išvardintų grupių istoriją ir kultūrą, dėstant istoriją ir kultūrą švietimo įstaigose;

susilaikys nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią, o taip pat, vadovaudamosi tarptautiniais standartais, nesiims veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos.

16 straipsnis

1. Nė viena iš nuostatų, numatytų 14 straipsnyje, negali būti interpretuojama kaip duodanti teisę vykdyti kokią nors veiklą ar atlikti kokius nors veiksmus, prieštaraujančius Jungtinių Tautų Įstatams ir tarptautinės teisės principams, ypač valstybių teritorinio vientisumo principui, o taip pat Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentams.

2. Kiekvienas asmuo, priklausantis lietuvių tautinei mažumai Lenkijos Respublikoje ir lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, privalo būti, kaip ir kiekvienas pilietis, lojalus valstybei, kurioje jis gyvena, ir vadovautis jos įstatymuose numatytomis pareigomis.

17 straipsnis

Susitariančiosios Šalys garantuoja asmenims, nuolat gyvenantiems jų teritorijose, bet turintiems kitos Šalies pilietybę, visas žmogaus teises, kurios suteikiamos tokiems asmenims pagal visuotinai pripažintus principus ir detalias tarptautinės teisės normas bei valstybės, kurioje šie asmenys nuolat gyvena, įstatymus.

18 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys ypač globos esančias jų teritorijose kultūrines vietas ir vertybes, liudijančias apie kitos Šalies istorinius įvykius bei kultūros ir mokslo pasiekimus ir tradicijas, bei imsis veiklos, siekdamos jas įtraukti į kultūros vyksmą bei užtikrinti deramą teisinę, materialinę ir kitą apsaugą, ir užtikrins, kad jos būtų laisvai ir nevaržomai pasiekiamos, taip pat ir tais atvejais, kai rūpinimasis tuo nėra valstybės kompetencijoje.

2. Šalys imsis priemonių, siekdamos rasti, nustatyti ir grąžinti kultūros vertybes, kurios buvo išvežtos iš kitos šalies teritorijos, pažeidžiant tarptautines normas.

3. Šalys paskirs šalių Vyriausybių įgaliotinius, siekiant realizuoti uždavinius, apibrėžtus 1 ir 2 punktuose.

19 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys imsis veiklos, siekdamos plėsti bendradarbiavimą tarp įvairaus pobūdžio mokyklų ir aukštųjų mokyklų bei mokslinių institutų, taip pat mokinių, studentų ir stipendiatų mainus.

2. Šalys pripažins studijų periodus ir įvairaus lygio mokyklų bei aukštųjų mokyklų diplomus bei mokslinius laipsnius.

20 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys patvirtina esančios pasirengusios sudaryti galimybę, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų prieinama kitos Šalies kalba bei kultūra, ir rems atitinkamas valstybines bei privačias iniciatyvas bei institucijas.

2. Šalys rems kitos Šalies literatūros populiarinimą originalo kalba ir vertimais.

3. Šalys pasisako už tai, kad būtų išplėstos galimybės mokytis kitos Šalies kalbą mokyklose, aukštosiose mokyklose bei kitose švietimo institucijose. Be to, jos stengsis plėtoti lituanistines bei polonistines studijas kitos Šalies aukštosiose mokyklose.

4. Šalys bendradarbiaus, komandiruodamos didaktinius ir mokslinius darbuotojus mokymo ir profesinio tobulinimo tikslais bei sudarydamos galimybę tarpusavio mokslinei pagalbai.

5. Šalys rems bendrų komisijų mokyklinių vadovėlių reikalams veiklą.

21 straipsnis

1. Kiekviena iš Susitariančiųjų Šalių sieks palengvinti kitos Šalies spaudos, knygų ir audiovizualinių priemonių platinimą. Šalys plėtos bendradarbiavimą radijo ir televizijos srityse, taip pat tarp spaudos agentūrų, tuo prisidėdamos prie objektyvaus ir išsamaus informavimo apie abiejų Šalių visuomenių gyvenimą. Detalios šio bendradarbiavimo sąlygos bus apibrėžtos atskirose sutartyse.

2. Siekdamos populiarinti savo tautos laimėjimus bei pasiekimus kultūros, mokslo ir švietimo srityse, o taip pat remti bendradarbiavimą šiose srityse, Šalys įsteigs kultūros ir informacijos centrus, atitinkamai Lietuvos Lenkijoje ir Lenkijos Lietuvoje.

3. Šalys padės plėtoti abiejų Šalių piliečių kontaktus bei bendradarbiavimą tarp visuomeninių organizacijų, politinių partijų, profesinių sąjungų, bažnyčios ir religinių susivienijimų, sporto organizacijų, fondų bei kitų visuomeninių organizacijų ir susivienijimų.

4. Atsižvelgdamos į ypatingą jaunimo vaidmenį formuojant tarpusavio santykius bei sutarimą tarp abiejų valstybių tautų, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos vyriausybės pasirašys sutartį dėl bendradarbiavimo ir keitimosi jaunimo grupėmis.

23 straipsnis

1. Kiekviena iš Susitariančiųjų Šalių įsipareigoja saugoti bei suteikti teisinę apsaugą ir prižiūrėti, remiantis tarptautine teise ir tautiniais bei religiniais papročiais, karines ir civilines kapines, kapus, laidojimo vietas kartu su jose esančiais paminklais ir kitas atminties vietas ir objektus, dabar esančius ar būsiančius atrastus ateityje jos teritorijoje, kurie yra kitos Šalies piliečių pagarbos ir atminties objektai.

2. Abiejų Šalių piliečiai galės nekliudomai lankyti bei prižiūrėti kapus, kapines ir tautiečių laidojimo bei atminties vietas, kurios yra kitos Šalies teritorijoje.

3. Šalys bendradarbiaus nustatant ir registruojant kitos Šalies piliečių laidojimo vietas savo teritorijoje.

27 straipsnis

1. Ši Sutartis turi būti ratifikuota ir įsigalios nuo pasikeitimo ratifikaciniais dokumentais dienos.

2. Ši Sutartis sudaroma 15 metų laikotarpiui. Po to jos galiojimas automatiškai pratęsiamas penkerių metų laikotarpiams, jei viena iš Šalių nenutrauks jos notifikavimo būdu ne vėliau kaip prieš metus iki eilinio Sutarties galiojimo termino pabaigos.

Sutartis sudaryta Vilniuje 1994 m. balandžio 26 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir lenkų kalbomis, ir abu šie tekstai turi vienodą galią.

Autorius: Bronius Makauskas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama