Suvalkų archyvo dokumentai byloja. Lietuvių švietimas 1951–1956 m. (1 dalis)

Suvalkų archyvo dokumentai byloja. Lietuvių švietimas 1951–1956 m. (1 dalis). Gerbiami skaitytojai, šiame straipsnyje norėčiau Jums pristatyti dokumentus, esančius Suvalkų valstybiniame archyve, rašytus 1951–1956 m., bylojančius apie mūsų krašto lietuvių švietimą. Pirmasis iš jų tai Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Edvardo Mereckio (Edward Merecki) sudarytas mokyklų, kuriose mokosi lietuvių tautybės mokiniai, sąrašas, perduotas Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumui. Mokyklų, kuriose mokosi lietuvių tautybės vaikai, sąrašas Suvalkai, 1951 m. liepos 23 d. Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo Švietimo skyriui nr. V-8/15/51 Remiantis Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo Švietimo skyriaus vedėjo žodiniu paliepimu (pavedimu) siunčiame mokyklų, kuriose mokosi lietuvių tautybės vaikai, sąrašą. Suvalkų apskrityje yra 4 lietuvių kalbos mokantys (kvalifikuoti) mokytojai. Daugumoje mokyklų gali mokyti mokytojai visuomenininkai. Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo Švietimo skyrius siūlo tokį lietuvių kalbos pamokų skaičių: • mokykloje, kurioje dirba vienas mokytojas, 4–6 pamokas; • mokykloje, kurioje dirba 2 mokytojai, 6–8 pamokas; • mokykloje, kurioje dirba 3 ir daugiau mokytojų, 8–12 pamokų. Lietuvių vaikų skaičius nėra tikslus, bet sudarytu sąrašu galima pasitikėti. Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas  Edvard Merecki Archiwum Państwowe w Suwałkach (toliau APS Suwałki), zespół 43, sygn. 231, s. 519 1951 m. liepos 23 d. nuo 17 iki 22.30 val. vyko Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdis, vadovaujamas Prezidiumo pirmininko Antoni Roško (Antoni Roszko), kuriame buvo aptartas lietuvių kalbos pamokų mokyklose įvedimo klausimas. Pradžioje Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo pirmininkas Antoni Roško pristatė posėdžio dalyviams lietuvių švietimo klausimą (sprawa problemu litewskiego), kuris iškilo apskrityje. Jis kalbėjo: „Lietuviai reikalauja įvesti lietuvių kalbos pamokas mokyklose ir turėti galimybę skaityti lietuviškas knygas bei laikraščius. Jie gyvena Suvalkų apskrities šiaurinėje ir šiaurės rytų dalyje, tai yra Žabariškių, Seivų, Krasnavo, Berznyko, Krasnapolio valsčiuose. Reikia atsakingai pasakyti, kad lietuviai yra labai prisirišę prie savo kalbos. Jie kategoriškai reikalauja išvardintuose valsčiuose įvesti lietuvių kalbos mokymą. Kadangi reikalas labai pribrendo, negalima toliau būti abejingiems (pasyviems) dėl lietuvių švietimo ir kultūros.“ Prezidiumo pirmininkas pristatė nariams Švietimo skyriaus paruoštą sąrašą tų mokyklų, kuriose mokosi lietuvių tautybės vaikai. Aptarę reikalą pasiūlė balsuoti dėl nutarimo priėmimo. Posėdžio protokolo priedas Suvalkai, 1951 m. liepos 23 d. Protokolo nr. XXXII priedas Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumas Pareiškėjo vardas ir pavardė: Antoni Roško Tarnybinis postas: Apskrities liaudies tarybos prezidiumo pirmininkas Reikalas: Lietuvių kalbos mokymas Suvalkų apskrityje Nutarimo projektas: Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumas, susipažinęs su sąrašu mokyklų, kuriose planuojama nuo naujųjų mokslo metų įvesti lietuvių kalbos pamokas, nutarė duoti Švietimo skyriui nurodymą, kad kreiptųsi į Balstogės vaivadijos liaudies tarybos Švietimo skyrių dėl leidimo mokyti lietuviškai sąraše išvardintose mokyklose. Pagrindimas: Įvedus lietuvių kalbos mokymą ir aprūpinus lietuviška spauda bei knygomis, pakils politinis sąmoningumas ir lietuviai nebus atitrūkę nuo dabartinių problemų (reikalų). 1951 m. liepos 23 d. priimtas nutarimas nr. XXXII/26 Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumas paveda Švietimo skyriui kreiptis į Balstogės vaivadijos liaudies tarybos prezidiumą dėl leidimo mokyti lietuvių kalbos 1951/52 m. m. šiose mokyklose: Vaiponios, Punsko, Šlynakiemio, Vaitakiemio, Valinčių, Žvikelių, Vidugirių, Navinykų, Pristavonių, Paliūnų, Radžiūčių, Bubelių, Krasnavo, Žagarių, Aradnykų, Lumbių, Ramoniškės, Akatnykų.             Suvalkų apskrities liaudies tarybos Švietimo skyrius kreipsis į Balstogės liaudies tarybos prezidiumą dėl pagalbos įvedant lietuvių kalbos pamokas, lėšų kuriamoms bibliotekoms su lietuviškomis knygomis, taip pat lietuviškų knygų pirkimo per Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos organizaciją „Mieždunarodnaja kniga“. APS Suwałki, zespół 43, sygn. 231, s. 513, 517 Nutarimas nr. XXXII/26 dėl gauto leidimo mokyti gimtosios lietuvių kalbos 1951/52 mokslo metais lietuvių kalbos bus pradėta mokyti šiose mokyklose: Vaiponios, Punsko, Šlynakiemio, Vaitakiemio, Valinčių, Žvikelių, Vidugirių, Navinykų, Pristavonių, Paliūnų, Radžiūčių, Bubelių, Krasnavo, Žagarių, Aradnykų, Lumbių, Ramoniškės, Akatnykų. Šiuo metu Švietimo ministerija deda visas pastangas aprūpinti mokinius lietuviškais vadovėliais, o bibliotekas lietuviškomis knygomis. APS Suwałki, zespół 43, sygn. 231, s. 513 Lietuvių kalbos pamokų įvedimas ir lietuviškų mokyklų įkūrimas nebuvo Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo iniciatyva ir parodyta gera valia. Tikriausiai paliepimas atėjo iš centrinės valdžios. Kas priėmė tokį nutarimą, šiandien sunku pasakyti, kadangi neišliko dokumentai. Galėjo tai padaryti Lenkijos Liaudies Respublikos vyriausybė arba Švietimo ministerija. Suvalkų valstybiniame archyve aptikau du komplektus Suvalkų apskrities  pagrindinių mokyklų 1951 m. rudenį užpildytų blankų (lenk. Formularz sprawozdawczo-statystyczny na rok szkolny 1951/52 dla szkół ogólnokształcących stopnia podstawowego). Tuomet pagrindinė mokykla oficialiai buvo vadinama: Bendrojo lavinimo pagrindinio lygio mokykla (Szkoła Ogólnokształcąca Stopnia Podstawowego) ir Viešoji visuotinė mokykla (Publiczna Szkoła Powszechna). Kelių lapų blankuose pateikta įvairių duomenų apie mokyklą, tarp kitko, juose surašyta: dirbusių mokytojų vardai ir pavardės, jų dėstyti dalykai, kiekvienos klasės mokinių skaičius pagal lytį, gimimo metus, nuotolį nuo mokyklos, visos savaitės pamokų planas ir kt. Taip pat pateikti lietuvių kalbos mokytojų vardai ir pavardės. Remdamasis šiais dokumentais sužinojau, kurie mokytojai tuomet pradėjo mokyti lietuvių kalbos. I komplektas 1. Aradnykų pagrindinėje mokykloje Jonas Maksimavičius, 6 pamokas per savaitę (27 p.); 2. Žagarių pagrindinėje mokykloje Jonas Maksimavičius, 5 pamokas per savaitę (37 p.); 3. Krasnavo pagrindinėje mokykloje Bronislava Kliūčininkienė (mokytojo Juozo Vainos sesuo), 6 pamokas per savaitę (112 p.); 4. Vidugirių pagrindinėje mokykloje Bronislava Kliūčininkienė, 4 pamokas per savaitę (117 p.); 5. Bubelių pagrindinėje mokykloje Juozas Kubilis, 4 pamokas per savaitę (122 p.) 6. Navinykų pagrindinėje mokykloje Mikas Sidaris, 2 pamokas per savaitę. Jis buvo mokyklos vedėjas, kilęs iš Klevų kaimo. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje, tačiau jos nebaigė (128 p.). Ūkininkavo Krasnapolio kaime ir kurį laiką buvo jo seniūnu. 7. Paliūnų pagrindinėje mokykloje Albinas Malinauskas, 4 pamokas per savaitę (132 p.); 8. Radžiūčių pagrindinėje mokykloje Juozas Kubilis, 4 pamokas per savaitę (137 p.); 9. Pristavonių pagrindinėje mokykloje Apolonija Briliūtė, 4 pamokas per savaitę (142 p.); 10. Vaiponios pagrindinėje mokykloje Vincentas Puzauskas, 4 pamokas per savaitę (167 p.). Šaltinis: APS Suwałki, zespół 43, sygn. 2233 1951 m. liepos 23 d. Suvalkų apskrities liaudies tarybos posėdžio protokolas. Aptartas lietuvių kalbos pamokų įvedimas mokyklose. II komplektas 1. Akatnykų pagrindinėje mokykloje Antanas Čeplinskas, 4 pamokas per savaitę. Kilęs iš Klevų kaimo. Po Pirmojo pasaulinio karo mokėsi Seinų „Žiburio“ gimnazijoje. Jis dar mokė Lumbiuose, Smalėnuose ir Klevuose. Mane jis mokė 6 metus lietuvių kalbos Lumbių pagrindinėje mokykloje. Buvo labai apsiskaitęs ir gerai mokėjo lietuvių kalbą. Šiam darbui jis buvo atsidavęs. Jo namuose buvo valsčiaus biblioteka, kurią jis pats vedė (187 p.) 2. Lumbių pagrindinėje mokykloje Bronislav Karpovič (Bronisław Karpowicz), 6 pamokas per savaitę. Blanke neparašyta, kas veda lietuvių kalbos pamokas. Jis tik metus mokė lietuvių kalbos (187 p.). Lumbiai, 1951 m. spalio 10 d. 3. Ramoniškės pagrindinėje mokykloje Antanas Čeplinskas, 4 pamokas per savaitę (217 p.); 4. Valinčių pagrindinėje mokykloje Juozas Krivonis, 4 pamokas per savaitę. Jis šioje mokykloje mokė ir kitų dalykų (233 p.); 5. Vaitakiemio pagrindinėje mokykloje Petronėlė Babkauskaitė, 4 pamokas per savaitę (237 p.); 6. Šlynakiemio pagrindinėje mokykloje Anelė Čeponytė, 4 pamokas per savaitę (242 p.); 7. Žvikelių pagrindinėje mokykloje Pranas Vaicekauskas, 4 pamokas per savaitę (247 p.); 8. Punsko pagrindinėje mokykloje buvo 6 pamokos per savaitę. Kas vedė lietuvių kalbos pamokas, neparašyta (266–270 p.) Lietuvių kalbos mokytojai blankuose įrašyti kaip visuomenininkai (nauczyciel społeczny). Už vedamas pamokas jie gaudavo atlyginimą. Įrašyta, kokia buvo jų  mėnesinė alga. Tada kvalifikuotų lietuvių kalbos mokytojų labai mažai buvo. Šaltinis: APS Suwałki, zespół 43, sygn. 2234 Kostas Leončikas, punskas.pl K. Leončiko nuotr.

Autorius: Aušros

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama