Kūrybinio įkvėpimo savaitę – pažintys su profesionaliais kūrėjais

Kūrybinio įkvėpimo savaitę – pažintys su profesionaliais kūrėjais. „ARTSTART“ dalyviai turėjo galimybę labiau pažinti kraštietę juvelyrę Vaidą Stankuvienę bei jos kūrinius. Mažeikių dailės mokykloje lapkričio 13–20 dienomis vyko kūrybinio įkvėpimo savaitė „ARTSTART“. Ne tik mokyklą lankantys vaikai ir jaunuoliai, bet ir miesto gyventojai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su šešiais profesionaliais vizualiojo meno kūrėjais ir jų darbais, pasisemti patirties bei įkvėpimo saviems kūrybiniams sumanymams. Antroji tokia savaitė Tokią kūrybinio įkvėpimo savaitę, kurios renginiai lankytojams – nemokami, Mažeikių dailės mokykla organizavo antrą kartą. Pirmoji vyko 2023 metų rudenį. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių rajono savivaldybė. Šių metų kūrybinės savaitės dalyviai – įvairaus amžiaus žmonės – turėjo galimybę artimiau susipažinti su profesionaliuoju menu, prisiliesti prie šiuolaikinių Lietuvos menininkų kūrybos ištakų bei stebėti jų kelią – nuo pirmųjų eskizų iki galutinio kūrinio. Dailės mokyklos mokinių pažintis su menininke Auste Jurgelionyte-Varne. Viena iš „ARTSTART“ sumanytojų ir organizatorių – dailininkė ir pedagogė Giedrė Bernotavičienė  teigė, kad galimybė mokiniams matyti, prisiliesti prie profesionalių menininkų kūrybos ištakų skatina gebėjimą analizuoti, suprasti ir interpretuoti meno kūrinius, pasitelkti reikalingus analizės įrankius. Stebint kitus, pasisemiama įkvėpimo „Santarvės“ pašnekovė pasakojo, kaip per įvairias veiklas: kūrybos pristatymus, diskusijas, mini parodas ir dirbtuves – „ARTSTART“ dalyviai buvo vedami prie gilesnio meno supratimo. Jie matė, kaip gimsta idėjos, sužinojo, kokie motyvai pasirenkami joms išreikšti, kaip įkvėpimo šaltiniu tampa mus supanti aplinka, kasdieniai objektai bei visiems atpažįstami išgyvenimai. Kūrybinio įkvėpimo savaitės dalyviai apžiūrėjo jaunosios kartos kūrėjų Jokūbo Naudžiūno ir Adomo Petrausko kūrinius. „Mokiniai, padedami profesionalių kūrėjų, turėjo unikalią galimybę stebėti save ir aplinką, atrasti naujų įkvėpimo šaltinių bei įgyvendinti savo idėjas įvairiomis meninės raiškos formomis – nuo performanso ir tapybos iki tekstilės ar tarpdisciplininių menų“, – apie vaikų kūrybinio potencialo atskleidimo būdus pasakojo G. Bernotavičienė. Ateityje ketinama Mažeikių muziejuje surengti mokinių, kurie dalyvavo kūrybinio įkvėpimo savaitėje ir kūrė padedami profesionalių menininkų, darbų parodą. Susitikimai, pokalbiai, bendra kūryba Kūrybinio įkvėpimo savaitėje Mažeikiuose dalyvavo profesionalūs menininkai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Telšių apskrities. Renginių ciklas prasidėjo susitikimu su metalo menininkais Jokūbu Naudžiūnu ir Adomu Petrausku. Menininkė Agnė Jonkutė jauniesiems kūrėjams dovanojo atradimo džiaugsmo, spalvų kupiną susitikimą. Mažeikiškiai susipažino ir kūrė drauge su eksperimentinės tekstilinės animacijos pradininke Lietuvoje Auste Jurgelionyte-Varne, tarpdisciplininio meno kūrėja, tapytoja, dėstytoja Agne Jonkute, multimedijos menininku Augustinu Našlėnu ir Mažeikių dailės mokyklos mokytoja, autorinės juvelyrikos kūrėja Vaida Stankuviene. Menininkai apie save ir kūrybą Metalo menininkas Jokūbas NAUDŽIŪNAS: Kuriu kinetinius objektus, kuriuose inžineriniai sprendimai virsta apčiuopiamu, suprantamu judesiu. Baigiau industrinio dizaino inžinerijos studijas Nyderlanduose, Hagoje, o šiuo metu studijuoju Vilniaus dailės akademijoje (VDA). Kūrimą traktuoju kaip nuoseklų procesą. Pirmiausia apibrėžiu temą ir sudarau idėjų žemėlapį. Eskizuoju alternatyvas, nusistatau atrankos kriterijus (judesio aiškumas, įgyvendinamumas, medžiagų elgsena) ir pasirenku kryptį. Toliau kuriu 3D modelius, atlieku bazinius kinematikos patikrinimus ir gaminu prototipus masteliui, tolerancijoms ir jungtims įvertinti. Koreguoju tarpelius, balansuoju mases, parenku medžiagas, kol judesys tampa aiškus ir patikimas. Galutiniame surinkime svarbiausia meistrystė ir amato išmanymas. Tai nėra metafora apie judėjimą – kūrinys iš tiesų juda. Kūryba yra mano mąstymo būdas, o judesys – įrodymas, kad idėja įgyvendinta. Metalo menininkas Adomas PETRAUSKAS: Po ketverių metų taikomosios skulptūros studijų, įpusėjus antram magistro kursui, įžengiu į meno pasaulį su dar tik atsiskleidžiančiu individualiu kūrybiniu identitetu. Prasidedančiame kūrybiniame kelyje siekiu reflektuoti man aktualius klausimus, kurie neretai siejasi su individualaus, kūrybinio pobūdžio analizės motyvais. Tikiu, kad kiekvienas sukuriamas objektas atsiskleidžia unikalios kūrybinės vizijos pavidale. Esu skatinamas smalsumo tyrinėti skulptūrinės kalbos, išraiškos galimybes ir kurti objektus, metančius iššūkį mano, galbūt ir kitų būvio suvokimui. Tekstilininkė Austė JURGELIONYTĖ-VARNĖ:   Aš ne tik audžiu, pinu, veliu, bet ir konceptualizuoju, animuoju, technologizuoju tekstilę. Šių dienų kūrėjus į priekį veda noras išmėginti tai, kas dar nepatirta: šiuolaikinė tekstilė yra įvairi, sunkiai apibūdinama, tačiau atvira naujoms idėjoms, technologijoms. Kita vertus, neprarasti savitumo šiai sričiai padeda jos atstovų pagarba savajai profesijai, archajinei tradicijai. Kai esi arti gamtos, puoselėji tvarų gyvenimo būdą, sieki natūralumo savo aplinkoje, tuomet savęs natūraliai klausi: ką galėčiau padaryti, kad išvengčiau taršos, besaikio ir betikslio gamtos išteklių vartojimo? Multimedijos menininkas Augustinas NAŠLĖNAS: Mano praktiką sudaro multimedijos instaliacijos ir performansai. Tai audiovizualinės patirtys, plečiančios aplinkosauginį, istorinį ir dvasinį suvokimą ir skatinančios tobulėti ir keistis. Įkvėpimo semiuosi iš krašto istorijos, įvairių kultūrų dvasinių ir magiškųjų tradicijų, o taip pat šiuolaikinės psichologijos ir sąmonės studijų. Tapytoja, dėstytoja Agnė JONKUTĖ: Kūryboje man įdomūs pastebėjimas ir ieškojimas: temos, spalvos, santykio, pojūčio. Kadangi esu baigusi tapybos studijas, tai priklausomybė nuo dažo, prisilietimo teptuku prie paviršiaus visuomet išlieka, bet šalia visada įdomu atrasti ką nors naujo: paviršių, medžiagą, procesą. Man įdomu žmogaus kaip stebėtojo ir tuščios erdvės, šiuo atveju fiziškai neapkrautos ir išvalytos architektūrinės, santykis, kuomet, nurimus informaciniam triukšmui, stebėtojui atsiveria kasdienybėje „pasimetęs“ šviesos grožis. Man ypač įdomus šviesos kelias paviršiumi, jos pasirodymas bei išnykimas. Nuotr. iš Mažeikių dailės mokyklos archyvo

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama