Rašytojos koplyčią aplanko vis daugiau žmonių

Rašytojos koplyčią aplanko vis daugiau žmonių. Koplyčios lankytojus pasitinka skulptūra „Angelas su trimitu“. Rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos palaikai koplyčioje ilsisi nuo 1942 metų. Prieš 50 metų lankytojams duris atvėrė pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą atnaujinta Židikų Šv. Onos koplyčia su rūsyje palaidotais rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos ir jos „mamatės“ palaikais.Šios koplyčios simbolis pavaizduotas ir Židikų herbe, patvirtintame 2007 m. Veikla pažymėta ordinu Rašytoja Marija Pečkauskaitė gimė 1877 m. bajorų šeimoje Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, 1891 m. persikėlė į Užvenčio dvarą. Mokėsi pas rašytoją Povilą Višinskį, kurio paveikta įsijungė į patriotinį sąjūdį ir Šatrijos Raganos slapyvardžiu ėmėsi literatūrinio darbo. Iš pradžių ji rašė lenkų kalba, vėliau pradėjo rašyti lietuviškai, jaunos rašytojos kūriniai buvo spausdinami įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose.1905–1907 m. M. Pečkauskaitė mokėsi Šveicarijoje, po dvejų metų išlaikė mokytojos egzaminus ir pradėjo dirbti Marijampolės „Žiburio“ mergaičių progimnazijoje.Į Židikus M. Pečkauskaitė persikėlė 1915 m., čia ji tęsė pedagoginį darbą, rašė straipsnius į laikraščius, dalyvavo įvairių draugijų ir organizacijų veikloje. Už nuopelnus Lietuvos pedagogikai Lietuvos universitete M. Pečkauskaitei 1928 m. buvo suteiktas garbės daktaro laipsnis, ji apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. Perkėlė į koplyčią M. Pečkauskaitė mirė 1930 m. ir buvo palaidota Židikų kapinėse (Liūliškių kaime), prie senos medinės Šv. Onos koplyčios. Po 11 metų vietoje medinės koplyčios iš išardytų seno pastato plytų buvo pastatyta mūrinė raudonų plytų neogotikinio stiliaus koplyčia. Po metų į ją buvo perkelti rašytojos palaikai.Šv. Onos koplyčia buvo atnaujinta du kartus. Atsižvelgus į vis blogėjančią koplyčios būklę, ją buvo nutarta rekonstruoti. 1970–1975 m. vyko koplyčios atnaujinimo darbai pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio parengtą projektą (šis architektas suprojektavo ir Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią). Lankytojams Šv. Onos koplyčia ir rūsys buvo atverti 1975 m. lapkričio viduryje.Minint Šatrijos Raganos 125-ąsias gimimo metines, buvo sudaryta valstybinė komisija, kuri ne tik numatė įvairius jubiliejinius renginius, bet ir konstatavo, kad Šv. Onos koplyčia yra avarinės būklės: kiauras stogas, kapo duobę nuolat apsemia vanduo, antkapio plokštės suskilusios. Lėšų skyrė Vyriausybė 2002 m. iš Vyriausybės rezervo restauravimo darbams buvo skirti 60 tūkst. litų, po to – dar 120 tūkst. litų, 10 tūkst. litų pervedė Mažeikių rajono savivaldybė. Šv. Onos koplyčios interjeras bei kapavietė buvo restauruojami pagal architekto Lino Jurgaičio projektą, darbams vadovavo skulptorius Arūnas Sakalauskas. Sienoje įmūryta stačiakampio formos juodo granito memorialinė plokštė su įrašu, iš marmuro padarytas altorius ir buvusi medinė Nukryžiuotojo skulptūra, koplyčios pietvakarių pusėje ant marmurinio postamento pastatyta Švč. Mergelės Marijos su vaikeliu skulptūra.2004 m. kovo 6 d. koplyčią pašventino Telšių vyskupas Jonas Boruta. Gegužę koplyčios kriptoje ant postamento pastatyta balto marmuro skulptūra. A. Sakalauskas Šatrijos Raganos atvaizdą kūrė pagal rašytojos studijų laikų Šveicarijoje nuotrauką. Viena lankomiausių vietų 2011 m. koplyčiai oficialiai grąžintas šv. Onos vardas. Kasmet, paskutinį liepos sekmadienį, čia vyksta Šv. Onos atlaidai, Visų šventųjų dienos ir Vėlinių dienomis aukojamos šv. Mišios. Koplyčioje amžinojo poilsio atgulė ir rašytojos mama Stanislava Pečkauskienė, šalia koplyčios yra M. Pečkauskaitės sesers Sofijos ir šeimos bičiulio, kunigo Kazimiero Bukanto kapai. Šatrijos Raganos memorialinio muziejaus ekskursijų vadovė Erika Skeivienė sakė, kad šiuo metu koplyčios būklė gana gera. Kaip ir visiems ilgamečiams pastatams, jai galbūt reikalingas tik kosmetinis remontas. „Kiekviena ekskursija, kuri atvažiuoja į Šatrijos Raganos muziejų, būtinai nori aplankyti ir koplyčią, nueina iki Židikų bažnyčios, senosios klebonijos pastato. Šiemet priėmėme ekskursijas iš Telšių, Klaipėdos, Radviliškio, Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos miestų. Praėjusį trečiadienį lankėsi svečias iš Škotijos, tad koplyčia yra ir dar ilgai bus viena lankomiausių Židikų vietų. Kaip ir rašytojos muziejus“, – kalbėjo ekskursijų vadovė.Nuotraukos iš redakcijos archyvo

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama