Žemaitijos skautų organizacija: čia auga vaiko drąsa
Santarvės laikraštis
Turinį įkėlė
Žemaitijos skautų organizacija: čia auga vaiko drąsa. Vaikų ir paauglių psichologė A. Zdanė (kairėje) teigia, kad priklausymas bendruomenei kuria saugumo jausmą. Vyriausiosios skautės R. Brazlauskaitės nuomone, ryškiausias skautų bruožas – gebėjimas pastebėti ir padėti šalia esančiam žmogui. Jaunas žmogus geriausiai auga, kai jaučiasi saugus ir priimtas bendruomenėje. Vaikų ir paauglių psichologė Akvilė Zdanė pažymi, kad tokia aplinka skatina drąsą ir padeda atrasti asmenines stiprybes. Žemaitijos skautų organizacija tai paverčia realybe – per praktines veiklas, žygius ir tradicijas jaunimas mokosi bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę ir augti pasitikėdami savimi. Neformali veikla ugdo žmogų Vaikystėje, o ypač paauglystėje, formuojasi asmens tapatybė – ieškoma atsakymo į klausimus: kas aš, koks aš, kur mano vieta? Priklausymas bendruomenei suteikia jausmą, kad esi svarbus, priimtas, o kartu – žinojimą, kur kreiptis pagalbos. Tai sukuria saugumo jausmą, stiprina pasitikėjimą savimi ir kitais. Vaikai ir paaugliai, kurie jaučiasi priimančios ir palaikančios bendruomenės dalimi, dažniau drįsta išreikšti savo nuomonę, labiau pasitiki savimi ir aplinkiniais, yra emociškai atsparesni. Jeigu pasirinkta veikla vaikui ar paaugliui tinkama, ji gali tapti motyvu pažinti save ne vien per pažymius ar kitus akademinius pasiekimus, bet ir per patirtis, santykius, kūrybą. Vaikų psichologė A. Zdanė akcentavo: „Neformali veikla gali būti labai svarbi, ypač kai joje atrandamas ryšys su kitais dalyviais arba vadovais, jaučiama prasmė, vidinis pasitenkinimas ir motyvacija. Neformalus ugdymas gali padėti atrasti tai, kas teikia džiaugsmą, kas sekasi, kur slypi asmeniniai stiprybės taškai. Tokiose veiklose vaikas mokosi bendradarbiauti, spręsti problemas, išdrįsta bandyti ir klysti. Tai svarbūs gyvenimo įgūdžiai, kurių lavinimo tradicinėje mokykloje kartais gali pritrūkti.“ Kita vertus, pasak psichologės, ne kiekviena neformali veikla suteikia tokias galimybes. Svarbu, kaip veikla vykdoma, kokia atmosfera kuriama, kokių vertybių laikomasi. „Tinkama veikla tampa erdve, kurioje augantis žmogus jaučiasi priimtas ir palaikomas“, – kalbėjo psichologė. Svarbus tėvų įsitraukimas ir palaikymas A. Zdanė pažymėjo, jog vien tik dalyvavimas neformaliame ugdyme nesuteikia lyderystės įgūdžių. Neformali veikla gali tapti erdve, kur suaugusieji, tinkamai organizuodami veiklas, skatina vaiką išbandyti naujus vaidmenis, įskaitant ir lyderystę. „Priklausymo jausmas suteikia žmogui saugumo – tai vienas svarbiausių emocinių poreikių. Kai žmogus jaučiasi saugus ir priimtas, jis gali drąsiau bandyti naujas veiklas, leisti sau klysti. Žinojimas, kad bendruomenė bus šalia ir palaikys, padaro klaidas, nesėkmes bei nusivylimus ne tokius baisius“, – pabrėžė psichologė. Tuomet, kai vaikas jaučia, jog turi savo vietą ir yra priimtas toks, koks yra, jo psichologinė gerovė stiprėja – mažėja nerimo, vienišumo, atstūmimo jausmas. Tokie vaikai gali lengviau kurti santykius, drąsiau išreikšti save ir turėti stabilesnę savivertę. Kai vaikas jaučia pasitikėjimą, gauna palaikymo ir patiria sėkmę, jo lyderystės bruožai natūraliai auga. „Vaikai labiau linkę išbandyti naujas veiklas, kai tai gali daryti saugioje, palaikančioje aplinkoje. Todėl, prieš užsirašant į būrelį, verta panašaus pobūdžio veiklas išbandyti namuose ar išėjus į kitą aplinką. Pažįstant vaiko pomėgius, stiprybes ir silpnybes, lengviau pasirinkti veiklą, kuri jam tikrai patiks. Svarbu ne primesti veiklas, kurios patinka tėvams ar yra patogiausiai derinamos su jų darbo grafiku, o kartu ieškoti, kas įkvepia vaiką. Tėvų palaikymas ir nuoširdus domėjimasis dažnai tampa didžiausia motyvacija. Tegul šeimos bendravimas būna ne tik apie rezultatus, o apie patį procesą: pastangas, smalsumą, džiaugsmą, augimą kaip žmogui“, – akcentavo psichologė. Žemaitijos skautai buria bendruomenę ir ugdo vertybes Viena iš rajone ir regione veikiančių nevyriausybinių organizacijų – Žemaitijos skautų organizacija (ŽSO), įkurta 1991 m. kovo 3 d. Mažeikiuose. Organizacijai šiuo metu priklauso 237 nariai, kurie veikia Šiauliuose, Kretingoje, Mažeikiuose ir Sedoje. Narių amžius svyruoja nuo 7 iki daugiau nei 50 metų. ŽSO vadovaujasi pasaulinio skautų judėjimo įkūrėjo Roberto Baden-Povelio suformuota ideologija ir pasauliniu skautų šūkiu „Dievui, Tėvynei, Artimui“. Vyriausioji ŽSO skautininkė Rūta Brazlauskaitė įsitikinusi: „Į šiuos tris žodžius telpa viskas, kas mums, skautams, yra svarbiausia. Visi, pradedant nuo mažo vilko (jaunesniojo skauto), iki suaugusio vyresniojo skauto, kasdien stengiamės padaryti pasaulį gražesnį, stengdamiesi tarnauti Dievui, Tėvynei ir Artimui. Tam įsipareigojome duodami skauto įžodį.“ Ji priminė, kad vertybinį pamatą nusako skautų įstatai, įsakymai ir pošūkis „Budėk!“, reiškiantis, kad skautas visada pasiruošęs. O pasiruošęs kam? Galbūt ištiesti pagalbos ranką prašančiajam, užstoti skriaudžiamą ar tiesiog pirmam reaguoti į situaciją, kuri prašosi aktyvaus ir pilietiško įsitraukimo. Skautų organizacijos veikla yra nuosekli ir trunka ištisus metus. Tradiciniai ŽSO renginiai – pavasario savaitgalinė stovykla „Pabusk“, didžioji vasaros savaitės trukmės stovykla, vasaros žygis iš Mažeikių į Pakutuvėnus ir kalėdiniu laikotarpiu organizuojamas linksmavakaris – teminis renginys, skirtas visai organizacijai. R. Brazlauskaitė sako, kad išvardyti visus renginius sunku, jų vyksta nemažai. Ypač daug organizuojama tradicija tapusių žygių. Spalį skautai klampoja aplink Plinkšių ežerą, lapkritį žygiuoja pagerbdami partizanų atminimą, o Naujuosius pradeda tradiciniu žygiu „Ventos vingiais“. Praktika ir gebėjimas stebėti aplinką Skautų ugdymas paremtas mokymusi per praktiką. Pirmiausia kiekvienam prisijungusiam jaunuoliui suteikiama galimybė atsiskleisti ir išbandyti įvairias veiklas. Taip nariai atranda, kas konkrečiai jiems patinka ir sekasi, o kokius įgūdžius reikia pastiprinti – formuojasi geresnis savęs supratimas, auga savivertė, o tai yra itin svarbu šių dienų jaunimui. „Jaunuoliai skautų organizacijoje išmoksta savarankiškumo, atsakomybės, atjautos. Turbūt viena iš ryškiausių skautų savybių – gebėti pastebėti ir padėti šalia esančiam žmogui, jaunesniam skautui, draugui ar nepažįstamajam. Stovyklose, žygiuose jaunuoliai įgyja praktinių įgūdžių: išgyventi gamtoje, gaminti maistą, pasiruošti žygiui ir rūpintis savimi bei kitais įvairiose situacijose. Stengiamės ugdyti skautą pagal šūkį, pošūkį, įstatus ir įsakymus, todėl skautai dažnai pasižymi sąžiningumu, draugiškumu, paslaugumu, pilietiškumu, pagarba aplinkiniams ir, žinoma, didele meile gamtai bei tėvynei“, – pasakojo R. Brazlauskaitė. Organizacijoje dažnai tyrinėjamas Žemaitijos kraštas – per pažintį su krašto žmonėmis, per žygius, lankant svarbius objektus. Kartais didesnių renginių, pavyzdžiui, vasaros stovyklos, dalys būna dedikuotos Žemaitijai, o veiklos – susijusios su šio krašto tradicijomis, papročiais. Neoficialus organizacijos himnas yra savaip interpretuota daina, susijusi su Žemaitija. Išskiriami pagal patyrimo laipsnius Žemaitijos skautų organizacijoje išskiriami skautų patyrimo laipsniai: jaunesnieji skautai (dar vadinami vilkais), skautai, patyrę skautai ir vyresnieji skautai. Taip pat yra ir skautininkai, kurie hierarchiškai rikiuojasi greta vyresniųjų skautų. Patys mažiausieji – jaunesnieji skautai, maždaug nuo 7 iki 11 metų, vadinami vilkais, nes jų ugdymo pedagogika pagrįsta Radjardo Kiplingo kūriniu „Džiunglių knyga“. Vilkai per žaidimą mokosi svarbiausių vertybių ir veikimo organizacijoje principų. Skauto amžiaus tarpsnyje organizacijos nariai jau mokosi svarbiausių įgūdžių, darbo komandoje, puoselėja skautiškas vertybes. Patyrusių skautų amžiaus tarpsnyje jaunuoliai skatinami prisiimti vis daugiau atsakomybės, ugdoma jų lyderystė. Vyresnieji skautai turi bendrą šūkį „Tarnauti“, nusakantį jų veikimo esmę: individualiai tobulėti ir pirmiausia tarnauti savo bendruomenei, prisidedant prie organizacijos gyvavimo ir plėtros. Skautininkai yra vyresnieji skautai, kurie nusprendė tobulėti kaip organizacijos vadovai. Paprastai jie jau dirba su vaikais ar užima administracines pareigas ir nori toliau gilinti savo vadovo kompetencijas. Vyriausiosios skautininkės teigimu, į šiuos „lygius“ žengiama einant pagal skautų ugdymo programą, kurioje nurodyta, ką skautai turi žinoti ir gebėti atitinkamu tarpsniu. Kai skautas būna pasiruošęs iš įgūdžių ir žinių pusės, taip pat svarbu įvertinti jo motyvaciją tęsti skautišką veiklą bei pasikalbėti, ar visos skautiškos vertybės jam yra priimtinos. Jei taip, tuomet duodamas atitinkamas įžodis (jaunesniojo skauto, skauto ar patyrusio skauto). Sulaukę 18 metų, vyresnieji skautai pateikia prašymą kandidatuoti ir pradeda unikalią ugdymo programą, po kurios duoda įžodį. Skautininkai taip pat savo kelią pradeda pačių apsisprendimu, pateikę prašymą. Skirtingų spalvų kaklaraiščiai Skiriamasis skautų lygių ženklas – skirtingų spalvų kaklaraiščiai, simbolizuojantys duotą įžodį. Jaunesnieji skautai dėvi rudos spalvos kaklaraiščius, primenančius jauno vilko kailio spalvą; skautai – geltonos spalvos su bordo spalvos krašteliu kaklaraištį, kuris simbolizuoja tik pradedamą kelionę siekiant patyrusio skauto įžodžio, nes pastarųjų kaklaraiščiai bordo spalvos, su atitinkamos spalvos krašteliu: broliams – su violetiniu, o sesėms – su tamsiai mėlynu. Skautininkai nešioja tamsiai žalios spalvos kaklaraiščius. Vyresniųjų skautų kaklaraiščiai (tokį ryši ir R. Brazlauskaitė) visoje Lietuvoje yra vienodi. Broliai vyčiai puošiasi violetiniais, o vyresniosios skautės – tamsiai mėlynais. „Skaičiuoju aštuonioliktus metus organizacijoje. Aš čia užaugau, tobulinau įgūdžius, man patikėjo pirmąsias atsakingas užduotis, dariau pirmuosius kūrybinius projektus, atradau artimiausius draugus. Esu dėkinga visiems vadovams, kurie mane augino. Didžiuojuosi, kad dabar pati esu vadovė. Išmokau ir sužinojau labai daug. Pirmiausia apie save, antra – apie kitus, o trečia – apie pasaulį, kuris mane supa. Skautybė ir skautų organizacijoje sutikti žmonės yra tikra dovana. Džiaugiuosi, kad gavau šią dovaną“, – savo istorija dalijosi ilgametė skautė R. Brazlauskaitė.Rugilė BALČIŪNAITĖNuotr. iš asmeninių archyvų
Autorius: Santarvės laikraštis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama