Kai vaikui skauda tyliai: apie patyčias, smurtą ir pagalbą, kurios nereikia bijoti su J. S. Jasiulione „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“

Patyčios, smurtas, žeminimas, atstūmimas – temos, apie kurias kalbėti nėra lengva. Tačiau būtent todėl apie jas kalbėti būtina. FM99 laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ apie vaikų ir paauglių patiriamus sunkumus kalbėjomės su Vaikų linijos savanorių mokytoja, psichologe dr. Jurgita Smilte Jasiulione.

Pasak specialistės, smurtas ir patyčios – vienos dažniausių temų, dėl kurių vaikai ir paaugliai kreipiasi pagalbos. Kartais tai būna akivaizdus fizinis smurtas – pastūmimas, spyris, smūgis ar kitoks skaudinantis veiksmas. Tačiau neretai smurtas būna daug sunkiau pastebimas: kandžios pastabos, pravardės, ignoravimas, atstūmimas, žeminimas ar nuolatinis menkinimas. „Patyčios gali būti nuo labai aiškiai matomo fizinio veiksmo iki labai netiesioginių, sunkiai pastebimų formų. Kartais net patiems vaikams kyla klausimas – ar čia tikrai kažkas netinkamo, ar tiesiog juokas“, – pasakoja psichologė ir pabrėžia, kad labai svarbu nepalikti vaiko vieno su patiriamu skausmu. Ypač tada, kai netinkamas elgesys kartojasi, kai prieš vaiką stoja ne vienas, o keli bendraamžiai. Tokiose situacijose vienam vaikui apsiginti beveik neįmanoma: „Kai elgesys tampa piktybiškas ir kartojasi, vaikas negali likti vienas. Suaugusieji turi žinoti, kas vyksta, ir reaguoti“.

Svarbu suprasti ir tai, kad pagalbos reikia ne tik tam, kuris patiria patyčias, bet ir tam, kuris pats elgiasi agresyviai. Pasak psichologės, vaikas, skriaudžiantis kitą, dažnai taip elgiasi ne be priežasties. Už tokio elgesio gali slypėti noras būti pastebėtam, pajusti galią, sulaukti dėmesio arba paties vaiko patirtas skausmas. Tai nereiškia, kad agresyvus elgesys turi būti pateisinamas. Ribos turi būti aiškios. Tačiau kartu svarbu bandyti suprasti, kas vyksta vaiko viduje: „Reikia ir sustabdyti netinkamą elgesį, ir suprasti, kodėl jis atsirado. Dažnai agresyviai besielgiančiam vaikui taip pat labai reikia pagalbos“, – akcentuoja specialistė.

Laidoje aptarta ir tai, ką vaikas gali daryti pats, kai susiduria su netinkamu elgesiu. Jaunesniems vaikams psichologė siūlo vadinamąją penkių pirštų taisyklę. Pirmiausia – atsitraukti ir įvertinti, ar veiksmas buvo tyčinis. Jei elgesys kartojasi – aiškiai pasakyti „baik“ arba „stop“. Jei tai nepadeda – pakartoti: „baik, man nepatinka“. Ketvirtas žingsnis – įspėti, kad bus kreipiamasi į mokytoją ar kitą suaugusįjį. Penktas – iš tiesų nueiti ir pasakyti.

Vis dėlto paauglių situacijos dažnai būna sudėtingesnės. Jie gali bijoti būti pavadinti skundikais, bijoti, kad po kreipimosi pagalbos bus dar blogiau, arba jausti gėdą, kad patys nesusitvarko. Todėl labai svarbu, kad šalia būtų bent vienas patikimas žmogus – tėvai, mokytojas, klasės vadovas, mokyklos specialistas ar kitas suaugusysis: „Pagalbos prašymas nėra silpnumas. Vaikų pasaulyje taip pat turi būti suaugusieji, kurie gali apginti“, – primena J. S. Jasiulionė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad patyčias patiriantys vaikai dažnai ima užsisklęsti. Jie gali tapti tylesni, vengti pokalbių, atsakyti trumpai – „gerai“, „normaliai“, „nieko“. Kiti, priešingai, gali tapti piktesni, jautresni, agresyvesni. Abi reakcijos gali būti ženklas, kad vaikui sunku. Tokiais atvejais suaugusiesiems svarbiausia – neskubinti, nespausti ir nesitikėti, kad vaikas viską papasakos iš karto. Reikia kantrybės, nuoširdaus domėjimosi ir bendro laiko kartu: „Jeigu vaikas užsidaro, jo iš tos tylos neištrauksime per vieną pokalbį. Reikia laiko, kantrybės ir tikro rūpesčio“, – sako psichologė.

Kartais pokalbis prasideda ne nuo tiesioginių klausimų, o nuo buvimo kartu: bendro pasivaikščiojimo, maisto ruošimo, pasivažinėjimo, pokalbio apie filmą ar mėgstamą laidą. Vaikui svarbu jausti, kad suaugusysis yra šalia ne tik tada, kai reikia patikrinti pažymius ar namų darbus, bet ir tada, kai norisi tiesiog būti išgirstam. Ne mažiau svarbus ir suaugusiųjų pavyzdys. Jei tėvai patys nekalba apie jausmus, slepia pyktį, nuovargį ar nerimą, vaikui taip pat gali būti sunku atsiverti. Todėl kalbėjimas apie savo dieną, sunkumus ir emocijas gali tapti tiltu į atviresnį ryšį.

Nereikėtų pamiršti ir stebėtojų atsakomybės. Patyčios dažnai vyksta kitų vaikų akivaizdoje. Tie, kurie mato netinkamą elgesį, gali labai daug pakeisti – palaikyti skriaudžiamą vaiką, pasakyti, kad toks elgesys netinkamas, arba pranešti suaugusiajam.

Pasak psichologės, kartais visuomenei lengviau užsimerkti. Nes pamatyti reiškia prisiimti atsakomybę. Tačiau pokytis prasideda nuo kiekvieno iš mūsų – nuo klausimo, ar praeiname pro šalį, ar sustojame: „Jeigu matau, kad šalia vyksta neteisybė, svarbu savęs paklausti – ar sureaguoju? O jei nežinau, kas vyksta, galiu bent paklausti žmogaus, kaip jis jaučiasi“, – sako J. S. Jasiulionė.

Savo mintimis dalijasi ir AJC Jaunųjų žurnalistų kursų narys Gustas Stepanovas: „Smurtas visada buvo, yra ir, ko gero, bus. Tai yra lyg įrašyta mūsų genuose. Smurtas gali būti fizinis ir psichologinis. Fizinis smurtas yra lengvai pastebimas, dažniausiai pasireiškia kumščiais, kitais sužalojimais. Psichologinis smurtas gan skirtingas. Jis kyla dėl įžeidimų, patyčių ir neigiamų kalbų. Abu smurto tipai dabar yra dažni, fizinis smurtas gali atsirasti dėl konfliktų, neigiamų komentarų, o psichologinis dažniausiai dėl patyčių. Niekas nenori įsivelti į bet kurį smurtą ir nedaug kas išdrįsta padėti tiems, kurie kenčia. Aš manau, kad tai yra didelė problema įprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, mokykloje, lauke ar viešojoje vietoje. Ši problema yra per sunki, kad būtų išspręsta, ir manau, jog ji dar ilgai egzistuos tarp visų“.

Svarbiausia žinia vaikams ir paaugliams, nuskambėjusi laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“: su jumis nėra nieko blogo, jei prieš jus smurtaujama ar iš jūsų tyčiojamasi. Dėl patyčių kaltas ne tas, kuris jas patiria. Kiekvienas vaikas ir paauglys yra vertas pagalbos, saugumo ir pagarbos. Na, o jeigu reikia pagalbos, pokalbio, išsikalbėjimo ir išklausymo, visada yra žmonių, kurie pasirengę padėti.

Su Vaikų linija galima susisiekti telefonu 116 111. Taip pat galima rašyti pokalbių lange svetainėje vaikulinija.lt – pagalba teikiama kasdien nuo 11 iki 23 val.