Noras pasakoti istorijas vaizdais gimė iš meilės knygoms

Ant stalo – pieštukai, eskizai ir atverstas knygos rankraštis. Taip dažniausiai prasideda iliustratorės Kornelijos Žalpytės darbas, kuriame tekstas pamažu virsta vaizdais, o vaizdai – istorijomis vaikams. Tačiau merginos kasdienybė neapsiriboja vien iliustracijų kūrimu – ji dirba darželyje, veda įvairias veiklas, o tarp gausybės darbų svarbiausia rasti laiko atsikvėpti. Ramybę Kornelija atranda namuose, gamtos apsuptyje Pajevonio krašte.

Atrado iliustraciją kaip savo kelią

Iliustratorė Kornelija Žalpytė šiandien gali džiaugtis solidžia kūrybine patirtimi – bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio rašytojais, jos darbai pristatomi tarptautiniuose renginiuose, o iliustracijos sulaukia įvertinimų. Už šių pasiekimų slypi jautri, detalėms atidi kūryba ir gebėjimas kurti įtraukiančias vizualines istorijas.

Kaip ji tapo tokia kūrėja? Pasak pačios, atsakymų reikėtų ieškoti dar vaikystėje. Nuo mažens Kornelija jautė artimųjų, mamos bei senelių, palaikymą bei skatinimą domėtis kūryba. Dailė ir piešimas nebuvo vienintelės sritys, kurios ją traukė, – dar domėjosi šokiu ir muzika.

Kūrybiniai gebėjimai buvo nuosekliai lavinami: Vilniuje ji lankė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, vėliau studijavo grafiką Vilniaus dailės akademijoje. Būtent čia Kornelija atrado iliustraciją kaip savo kelią. Ši sritis ją patraukė neatsitiktinai – nuo vaikystės mėgusi skaityti, ji natūraliai pajuto norą pasakoti istorijas vaizdais.

Dirba ne tik su šalies rašytojais

Kornelija atvira – šiais laikais, norint būti pastebėtam, svarbu viešinti savo darbus ir veiklas, o tam labai tinka socialiniai tinklai. Anot kūrėjos, būtent ten galima sulaukti didžiausio dėmesio, o kartu atsiranda ir naujų užsakymų bei projektų pasiūlymų.

Būtent taip jos kūryba buvo pastebėta ir įvertinta. Prieš keletą metų Kornelija pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos rašytojais. Iliustruoti vaikišką knygelę pirmoji ją pakvietė rašytoja Monika Kalinauskaitė, vėliau sekė darbai su Tomu Dirgėla, Jurga Vile bei įvairiomis leidyklomis. Beje, pernai Kornelija pelnė „Metų iliustracijos“ apdovanojimą už magišką povandeninį pasaulį minėtos autorės J. Vilės knygoje „Mano draugas Hipokampas Unikornas“.

Pasak pašnekovės, pirmieji užsakymai jai atnešė daug džiaugsmo, tačiau euforijai nuslūgus atslinko nerimas – ar pavyks pateisinti lūkesčius. Iliustratorė pripažįsta, kad atsakomybė yra didžiulė, nes išleistos knygos neįmanoma pakeisti.

Svarbu bendradarbiauti su autoriais

Pradėdama kurti iliustracijas Kornelija pirmiausia perskaito rankraštį – taip siekia pajusti būsimos knygos nuotaiką ir suprasti, kokia turėtų būti jos vizualinė kalba: piešimo stilius, spalvų tonai. Vis dėlto, ji pabrėžė, svarbiausia įsivertinti, ar knyga pačiai yra artima. Iliustratorės teigimu, darbas „iš pareigos“ retai būna sėkmingas – tuomet neatsiskleidžia nei pats kūrinys, nei kūrėjos braižas.

Ne mažiau svarbus ir bendravimas su autoriumi – kai rašytojas įsitraukia, dalijasi savo mintimis ir vyksta abipusis dialogas, kūrybinis procesas tampa kur kas sklandesnis.

Vienas svarbiausių etapų – knygos kadruotės sudarymas: kuriama maža eskizų knygelė, kurioje numatoma, kaip iliustracijos bus išdėstytos puslapiuose. Šį planą patvirtinus su autoriumi ir leidykla prasideda galutinių piešinių kūrimas.

Knygos iliustravimas dažniausiai trunka apie 2–3 mėnesius, nors kartais procesas būna gerokai greitesnis – yra tekę viską įgyvendinti ir per porą savaičių. Anot Kornelijos, darbo tempas priklauso nuo projekto apimties: kuo mažiau iliustracijų, tuo greičiau vyksta darbas.

Kūrėja sako, kad niekada nesistengia pernelyg įtikti mažiesiems skaitytojams – jos nuomone, iliustracijos turi skatinti vaikus mąstyti. Todėl kūryboje renkasi tai, kas jai pačiai artima: gamtos motyvus, žemės spalvas, natūralius atspalvius ir vengia ryškių, kontrastingų akcentų.

„Svarbiausia suprasti, kad iliustracijos nėra tiesiog teksto perpiešimas. Jos turi papildyti pasakojimą“, – akcentavo K. Žalpytė.

Stažuojasi užsienyje

Visai neseniai Kornelija grįžo iš Italijos. Ji stengiasi nepraleisti kasmet vykstančios Bolonijos vaikų knygų mugės. Tai vienas svarbiausių pasaulyje vaikų ir jaunimo literatūros, leidybos bei iliustracijos renginių, suburiantis kūrėjus iš įvairių šalių.

Kiekvieną pavasarį čia susitinka leidėjai, iliustruotojai, autoriai, vertėjai, literatūros agentai, dizaineriai ir daugybė kitų knygų pasaulio atstovų. Kornelija pasakojo, kad tai ypatinga erdvė – galima tiesiog pabūti tarp bendraminčių, parodyti savo kūrybą ir užmegzti ryšius, kurie vėliau virsta projektais.

Pasak jos, tokios patirtys skatina nuolat tobulėti ir ieškoti naujų meninių galimybių. Todėl iliustratorė vyksta ir į kūrybines stažuotes užsienyje – praėjusį rudenį ji mėnesį viešėjo Japonijoje, o dabar svarsto apie dar vieną kelionę – šįkart už Atlanto, į Kanadą.

Nuo darželio auklėtojos – iki komiksų kūrėjos

Be knygų iliustravimo, Kornelija dirba mokytoja Vilkaviškio vaikų lopšelyje-darželyje „Eglutė“. Čia jos pirmoji profesija atsiskleidžia kitaip – ji pati piešia vaikams paveikslėlius, kuriuos jie spalvina, skaito knygas ir jas aptaria kartu. Sako, kad šis darbas jai labai artimas – džiugu matyti, kaip vaikai įsitraukia, kuria ir atranda.

„Knygos darželyje – neatsiejama mano darbo dalis. Iš vienos istorijos galima sukurti daugybę veiklų ir pokalbių su vaikais. Be to, mažieji labai mėgsta piešti, todėl mielai iliustruoja pasakas. Tai ypač svarbu dar nerašantiems vaikams – taip jie gali išreikšti save“, – pasakojo K. Žalpytė.

Anksčiau Kornelija dirbo dizainere vaikų žurnale „Laimiukas“, kūrė komiksus, yra iliustravusi darbo knygas, dekoravusi drobinius maišelius. Šiuo metu ji aktyviai pasinėrusi į dekoracijų kūrimą – jos darbai puošia vestuves, asmenines šventes ir komercines erdves, tokias, kaip parduotuvės ar grožio salonai. Be to, ji veda edukacijas visoje Lietuvoje, per jas kuria atvirukus, karpinius ir įtraukia dalyvius į įvairias menines veiklas.

Anot pašnekovės, labiausiai įkvepia nestandartiniai užsakymai – jie skatina išeiti iš komforto zonos ir augti kaip kūrėjai. Vienas tokių pavyzdžių – šiuo metu iš šieno kuriama saulė.

„Nebijau imti nei plaktuko, nei siaurapjūklio – nuo mažens jaučiu norą dirbti su medžiagomis, jas derinti ir drąsiai eksperimentuoti. Reikia tiesiog lavinti rankas ir galvą – svarbiausia imti ir daryti“, – sakė K. Žalpytė.

Nuo kitų mokslo metų Kornelija papildomai įsidarbins Marijampolės menų mokykloje – čia mokys akademinio piešimo, taip pat planuoja sukurti iliustracijai skirtą programą. Pedagoginis darbas jai artimas ir teikia džiaugsmo, todėl, kaip pati sako, mielai dirbtų ir Vilkaviškio rajone – norėtų įsilieti į vietos pedagogų bendruomenę, vesti neformaliojo švietimo veiklas.

Planuose – autorinė knyga

Klausantis Kornelijos natūraliai kyla klausimas – kaip ji viską spėja? Tačiau mergina į tai žiūri ramiai ir pozityviai – sako, kad šiuo metu sąmoningai mažina darbų krūvį, nes turi ambicingų asmeninių planų – išleisti ne vieną savo knygą. Jose atsiskleistų ne tik jos iliustracijos, bet ir pačios parašyti tekstai.

Planuojamos knygos bus skirtos vaikams, o pagrindiniai jų herojai – vabalai. Pasak Kornelijos, šiuos įdomu iliustruoti, o per tokius personažus galima papasakoti daugybę istorijų, todėl kūrėja nusprendė juos personifikuoti.

Visgi Kornelija pabrėžė, kad tarp daugybės veiklų svarbiausia rasti balansą – sąmoningai planuoti darbus taip, kad liktų laiko ir poilsiui. Būtent šią pusiausvyrą ji ir stengiasi išlaikyti.

Prieš kelerius metus Kornelija atsikraustė į sužadėtinio gimtinę – į Vaišvilų kaimą Pajevonio seniūnijoje – ir džiaugiasi šiuo sprendimu. Gyvenimas kaimiškoje aplinkoje jai artimas: pati save laiko gamtos žmogumi, todėl būtent čia, atokiau nuo miesto šurmulio, tarp darbų gausos randa ramybę.

Autorius: Toma Birštonė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama