Alpinistė A. Subelytė: kalnuose supranti, kad nuolatos vaikštai tarp gyvenimo ir mirties

Kalnų magija neretai sunkiai suprantama tiems, kurie nebandė įkopti į viršukalnes. Tačiau tie, kurie tai daro, turi savus atsakymus, kodėl kalnai taip stipriai traukia. Žmonės ryžtasi rizikuoti net savo gyvybe, kad pasiektų aukščiausias pasaulio vietas.

Lietuvė AGNĖ SUBELYTĖ iki šio pavasario buvo mažai žinoma viešojoje erdvėje. Užsienyje gyvenanti finansų specialistė ir Šaulių sąjungos narė tiesiog kūrė savo gyvenimą. Retkarčiais ji išsiruošdavo į kalnus, o šį pavasarį priėmė išskirtinį sprendimą išbandyti save Himalajuose.

Per vieną sezoną ši stipri moteris užkopė į tris viršukalnes: Makalu, Everestą ir Lotsę. Šiandien ji grįžo į Katmandu ir atvirai dalijasi patirtimi.

Nuo Vilniaus šaligatvių iki Šveicarijos Alpių

Agnė save apibūdina paprastai – esanti aktyvi, sportiška moteris, kuri niekada nenustygsta vietoje. Ji dirba finansų srityje ir pati finansuoja savo brangų pomėgį, neturi jokių išorinių rėmėjų.

Nors jau dvidešimt metų gyvena už tėvynės ribų, stiprus ryšys su Lietuva nenutrūko. Šiuo metu Agnės namai yra Suomijoje, o dalį laiko ji praleidžia Norvegijoje. Išvykimo priežastis buvo standartinė – „Erasmus“ studijos, vėliau magistrantūros mokslai Olandijoje ir pirmasis darbas Vokietijoje. Agnė yra tikra vilnietė, jos tėvai ir artimieji gyvena sostinėje.

Kalnai jos gyvenime atsirado visiškai netikėtai. Tai įvyko persikėlus dirbti į Šveicariją. Savaitgaliais ji pradėjo vaikščioti kalnų takais. Pamažu šis pomėgis užpildė visą laisvą laiką.

https://youtu.be/2ZOXeDJt2bE

„Supratau, kad turiu stiprias kojas ir jos gali dar labiau stiprėti. O fantastiniai vaizdai nuo viršukalnių tiesiog pakerėjo“, – prisimena alpinistė. Šie fiziniai sunkumai jos niekada nevargino, atvirkščiai, tik skatino judėti toliau.

Disciplina ir Šaulių sąjungos dvasia

Būdama Norvegijoje Agnė atsitiktinai pamatė žinomo alpinisto Sauliaus Damulevičiaus interviu. Jis pasakojo apie savo patirtį Šaulių sąjungoje ir ragino kitus prisijungti. Tai paskatino Agnę pasidomėti šia organizacija. Ji nudžiugo sužinojusi, kad šaulių kuopa aktyviai veikia ir Norvegijoje.

Gavusi teigiamą atsakymą, iš karto pradėjo pagrindinį šaulių kursą. „Man artima kariška disciplina, ji manęs nevargina. Aš myliu Lietuvą ir noriu prisidėti prie jos saugumo. Šioje bendruomenėje sutikau stiprius žmones, besilaikančius tvirtų vertybių, palaikančius vienas kitą“, – pasakoja Agnė.

Ši įskiepyta disciplina moteriai labai pravertė ir Himalajų viršukalnėse. Pradinis ekspedicijos planas buvo kopti į Čo Oju kalną, tačiau Kinijos valdžia netikėtai atšaukė sezoną. Teko greitai ieškoti alternatyvų, ir vietos kompanija pasiūlė išmėginti Makalu, Lotsės viršukalnes. Agnė pasirinko Makalu su sąlyga, kad esant gerai savijautai vėliau judės Everesto link. Šis planas buvo išpildytas su kaupu.

Kova su mirties baime stačiuose šlaituose

Himalajų didybė slepia žiaurią realybę. Agnė prisipažįsta, kad ekspedicijos metu patyrė ne vieną dramatišką akimirką. Šios situacijos ją išmokė svarbiausios taisyklės – kalnuose negalima aklai pasikliauti kitais, privalai pats valdyti padėtį. Todėl ji visada griežtai atsisako būti fiziškai pririšta prie šerpo. Ji naudojasi tik bendrąja saugumo virve.

[caption id="attachment_1557823" align="alignleft" width="1280"] Alpinistė Agnė Subelytė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption]

Leidžiantis pavojingu Khumbu ledynu, priekyje einantis šerpas staiga prarado pusiausvyrą ant kopėčių ir įkrito į plyšį. Tik specialiu įrankiu jam pavyko laimingai išsigelbėti. Šis kraupus momentas sukėlė didžiulį išgąstį. Dar didesnis pavojus laukė pačios Agnės ant Makalu šlaito. Šturmuojant viršukalnę jos šerpas paslydo ir ėmė šliuožti žemyn. Įsitempusi virvė išvertė iš kojų ir Agnę.

„Mes pradėjome slysti kartu. Tą akimirką galvojau, kad viskas baigta. Aš numirsiu čiuoždama Makalu šlaitu. Suveikė saugos sistemos, tačiau šis įvykis visiškai pakeitė mano požiūrį į saugumą“, – atvirauja alpinistė.

Po tokios patirties jai kurį laiką drebėjo širdis. Tačiau persikėlus prie Everesto baimė dingo, sugrįžo pasitikėjimas savo jėgomis. Kiekvienoje pasiektoje viršūnėje ji sušalusiais pirštais, draskoma stipraus vėjo išskleidė Lietuvos vėliavą. Agnei tai buvo tapatybės ir pagarbos tėvynei reikalas.

Moters jėga ir ateities Lietuva

Alpinizmas ilgą laiką buvo laikomas vyrų dominuojamu sportu. Lietuvoje Agnės pasiekimas yra unikalus ir išimtinis atvejis. Ji neslepia, kad moterims šiame sporte kasdien tenka įrodinėti savo pajėgumą. Kartais reikia būti net stipresnei už vyrus, kad tave vertintų rimtai. Tačiau pašnekovė to nesureikšmina – jai svarbiausia įgyvendinti asmenines svajones.

[caption id="attachment_1557824" align="alignleft" width="1227"] Alpinistė Agnė Subelytė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption]

Žvelgdama į šalies ateitį Agnė išlieka optimistė. Ji labai tikisi, kad kuo daugiau emigravusių lietuvių sugrįš į tėvynę.

„Mes netekome per daug žmonių. Labai noriu, kad tautiečiai grįžtų ir savo žiniomis prisidėtų prie šalies augimo“, – sako alpinistė.

Pati Agnė savo ateitį vienareikšmiškai sieja su Lietuva ir planuoja jau netrukus grįžti į gimtąjį Vilnių.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama