Kauno mečetės prašymas teritorijoje elgtis padoriai – pagarba šventovei ar taisyklių primetimas?

Kauno mečetės administracijos išplatintas prašymas teritorijoje pernelyg atvirai nedemonstruoti fizinio artumo sulaukė aršios kritikos. Kol musulmonų bendruomenė prašo pagarbos, visuomenėje keliamas integracijos klausimas. 

Nepadorus elgesys viešojoje vietoje

Birželio mėnesį Kauno mečetės feisbuko paskyroje pasirodė įrašas su prašymu šventovės teritorijoje elgtis atitinkamai.

„Islamo mokymas pabrėžia kuklumą, pagarbą sau ir aplinkiniams bei asmeninio gyvenimo privatumą. Intymūs santykiai yra graži ir vertinga žmogaus gyvenimo dalis, tačiau jiems skirta privati, o ne vieša erdvė.

Todėl maloniai prašome visų lankytojų gerbti šios vietos paskirtį, aplinkinius žmones ir visuomenėje priimtas elgesio normas. Viešose erdvėse venkime elgesio, kuris gali kelti nepatogumų kitiems lankytojams ar būti netinkamas vaikams“, – rašoma feisbuko įraše.

Kaip skelbia ELTA, Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininkas muftijus Aleksandras Beganskas sakė, kad minėtas įrašas paskelbtas kartojantis atvejams, kai prie maldos namų kai kurie žmonės elgiasi netinkamai. Todėl, anot jo, visuomenė prašoma gerbti musulmonų religinį paveldą.

„Čia yra mūsų, musulmonų, kapinės ir čia yra mūsų teritorija. Ką jūs darysite atokiau – jūsų reikalas. Bet jeigu jūs norite akivaizdžiai per daug parodyti lytinių išraiškų – bučiuotis, glamonėtis ar net lytiškai santykiauti naktį, – reikėtų elgtis šiek tiek pagarbiau“, – kalbėjo A. Beganskas.

[caption id="attachment_926560" align="alignleft" width="1920"] Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininkas muftijus Aleksandras Beganskas. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras[/caption]

Savo ruožtu Kauno musulmonų bendruomenės atstovė teigė, kad feisbuko įrašas buvo reakcija į tai, jog prieš kelias dienas mečetės teritorijoje lytiškai santykiavo jaunuolių pora.

„Ateina poros ir pradeda glamonėtis, bučiuotis, daryti privačius dalykus, kurie būna daromi viešbučiuose“, – ELTAI pasakojo ji.

Neapibrėžta teritorija

Artimųjų Rytų ekspertė, Vilniaus universiteto arabistikos studijų lektorė dr. MARITANA LARBI pritaria, kad maldos namuose reikia laikytis atitinkamų taisyklių, tačiau svarbu suprasti, kur prasideda ir baigiasi maldos namų teritorija.

„Šiuo atveju mečetės atstovai pasielgė nelabai diplomatiškai. Galbūt reikėtų sulaukti, kol bus galutinai nustatytos mečetės ribos, tada ant tvoros galima pakabinti lentelę su prašymu laikytis tam tikros aprangos ar elgesio normų. Taip daroma daugelyje islamo šalių, ypač turistų lankomose vietose.

Be to, klausimas, viešai rodyti intymumą ar ne, yra gana subjektyvus, nes reikia apsibrėžti, kas laikoma intymiu elgesiu. Tai, kas vyksta už mečetės tvoros, mano manymu, neturėtų būti administracijos reikalas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja Artimųjų Rytų ekspertė.

M. Larbi teigia, kad Lietuvos musulmonų bendruomenei trūksta žmogaus, kuris galėtų reprezentatyviai, protingai ir diplomatiškai atstovauti jos interesams: „Klausantis diskusijų su Aleksandru Begansku ir kitais, susidaro įspūdis, kad žmogus deklaruoja pažįstantis ir išmanantis islamą, bet kartu kyla klausimas – kaip mes apskritai interpretuojame, kas yra islamas, kai nėra aiškaus bendruomenės atstovo? Nuo to ir prasideda problema – žmonės, neturintys nei diplomatinių gebėjimų, nei aiškaus islamo supratimo, imasi žingsnių, kurie tik didina visuomenės susipriešinimą.“ [caption id="attachment_1558018" align="alignleft" width="1880"] Artimųjų Rytų ekspertė, Vilniaus universiteto arabistikos studijų lektorė dr. Maritana Larbi. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption]

Į Kauno mečetę įsiveržė šeši asmenys

Diskusijos socialiniuose tinkluose netruko peraugti į realius incidentus: savaitgalį į Kauno mečetę įsiveržė šeši asmenys skanduodami „Lietuva – lietuviams“. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija.

„Suprantu, kad migracija gali kelti grėsmių, ir mums svarbu žinoti, kaip vyksta migrantų integracija, tačiau tokie šūkiai kaip „Lietuva – lietuviams“ yra radikalūs. Aš pati esu iš stačiatikių bendruomenės, bet mano giminės šaknys – Jonavos krašte. Todėl sunku suprasti tokį siaurą požiūrį, nes Lietuva visada buvo ir yra daugiakultūrė šalis“, – teigia M. Larbi.

Neteisėtą įsiveržimą į mečetę kritikuoja ir migracijai nepritariantis Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas VYTAUTAS SINICA.

„Vertinu blogai ir manau, kad turėtume būti civilizuoti, nesileisti nei į neteisėtus, nei į nekultūringus veiksmus. Šioje situacijoje negalime pasiduoti provokacijoms. Nepritariu nei konkrečiam veiksmui, nei jokiems kitiems panašiems ketinimams“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako politikas.

[caption id="attachment_1389689" align="alignleft" width="2560"] Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica. Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka[/caption]

Integracijai reikia kalbos ir taisyklių laikymosi

Kauno mečetės prašymas dėl deramo elgesio viešojoje erdvėje paskatino diskusiją, kaip naujai atvykusiems musulmonams sekasi ir ar apskritai įmanoma integruotis Lietuvoje.

Anot V. Sinicos, turėti darbą ir mokėti mokesčius valstybei nepakanka, kad tai būtų laikoma integracija: „Pirmas integracijos žingsnis yra kalba. Tik per kalbą galima perimti kitus dalykus: taisykles, istoriją, kultūrą, – tai, kas mus daro šios visuomenės dalimi. Jeigu žmogus neišmoksta kalbos, apie jokią integraciją negalima kalbėti.“

Žvelgdamas į Europos šalių patirtį politikas pabrėžia, kad būtina integracijos sąlyga yra ir bendruomenės dydis. Anot jo, kol bendruomenė yra maža ir laikosi principo, kad vietos taisyklės yra vienintelės galiojančios, problemų taikiai sugyventi neturėtų kilti. 

„Tačiau kai bendruomenė pasiekia tam tikrą dydį ir tiek ilgai gyvena šalyje, kad jos nariai gali dalyvauti rinkimuose, bandoma taisykles nustatyti teisės aktais. Dažniausiai tai susiję su moterų apranga, elgesio normomis, maistu, religiniais simboliais, reikalavimu neprimesti krikščioniškų simbolių viešojoje erdvėje, taip pat su jausmų demonstravimu.

Mūsų visuomenė yra gana konservatyvi, tačiau, lyginant su islamo šariato teise, kurią dažnas religingas musulmonas laiko idealia, mes šiems žmonėms esame liberalai. Pavyzdžiui, mūsų požiūris, kad moterys neprivalo prisidengti viso kūno, jiems jau yra liberalus.

Kuo daugiau bus musulmonų, tuo daugiau tokių diskusijų turėsime. Kai galios atsiranda daugiau, tonas tampa vis mažiau prašantis“, – komentuoja V. Sinica.

[caption id="attachment_916429" align="alignleft" width="1920"] Kauno totorių mečetė. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras[/caption]

Sudėtingiausias klausimas – vertybės

Artimųjų Rytų ekspertė M. Larbi teigia, kad sudėtingiausias klausimas kalbant apie integraciją yra vertybės.

„Etika nėra tokia sritis, kur galima šimtu procentų aiškiai nubrėžti ribas – kur prasideda ir baigiasi moralė, normų laikymasis ar jų priėmimas. Tokie dalykai sprendžiami tik per dialogą.

Pavyzdžiui, man nekyla problemų, jeigu Lietuvoje matau moterį su hidžabu – skara, dengiančia plaukus. Tačiau būtų problema, jeigu matyčiau moterį uždengtu veidu. Kai važiuoju į arabų šalis, tai man nekelia klausimų, nes esu kitoje kultūrinėje aplinkoje. Tačiau Lietuvoje nesame pratę kalbėtis su žmogumi, kurio veidas uždengtas, – tai pažeidžia mums įprastą bendravimo normą. Atrodo smulkmena, bet tokie dalykai daug reiškia“, – aiškina ji.

Penkiolika metų Vokietijoje gyvenusi M. Larbi tvirtina, kad ši šalis rodo, jog integracijos pavyzdžių gali būti ir labai gerų, ir labai blogų.

[caption id="attachment_1558019" align="alignleft" width="2560"] Berlynas, Vokietija. EPA-ELTA nuotrauka[/caption]

„Po Antrojo pasaulinio karo į Vokietiją atvyko daug vadinamųjų gastarbaiterių – užsieniečių darbininkų, tarp jų ir turkų, jie padėjo atstatyti šalį. Dabar čia jų gyvena trečia ar ketvirta karta, dalis puikiai integravosi į visuomenę: veikia geros kokybės maitinimo įstaigos, dirba daug puikių mokslininkų islamistikos institutuose.

Tačiau yra ir labai blogų pavyzdžių. Vienas skaudžiausių pastarųjų atvejų – kai keturiasdešimtmetis turkas nušovė šešis socialinius pedagogus. Svarbu tai, kad šis žmogus nebuvo ką tik atvykęs migrantas. Jis gimė Vokietijoje, turėjo Vokietijos pilietybę, puikiai kalbėjo vokiškai.

Išoriškai atrodytų, kad integracijos kriterijai įvykdyti – kalba, pilietybė, gyvenimas visuomenėje. Tačiau etinės ir moralinės žmogaus nuostatos, akivaizdu, buvo visai kitokios, – teigia arabistikos tyrėja ir priduria: – Valstybė bando spręsti problemas, tačiau jų vis dar labai daug.“

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama