Knygos apie S. Skvernelį bendraautorė B. Davidonytė: jo ašaros manęs nesugraudino
Lrytas
Turinį įkėlė
„Manęs nesugraudino. Aš netikiu šiomis ašaromis“, – tokiais žodžiais momentą Seime, kur į didžiulį korupcijos Valstybinės augalininkystės tarnyboje epicentrą patekęs Saulius Skvernelis sakydamas savo kalbą užsikirto ir vos nepravirko, įvertino žurnalistė, Lietuvos žurnalistų profesionalų asociacijos prezidentė Birutė Davidonytė.
Dvi dienos iki šios kalbos generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę.
S. Skvernelis paprašė imunitetą naikinti supaprastinta tvarka, bet ne tik buvęs generalinis policijos komisaras, buvęs premjeras ar buvęs Seimo pirmininkas, bet ir buvęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas nuo Seimo tribūnos rėžė dramatišką kalbą.
Čia jis vienu metu tiesiog užsikirto, suvirpėjo lūpa, stojo ilga pauzė.
„Blemba...“, – galvą nunarino politikas, bet po akimirkos susitvardė ir tęsė kalbą. B. Davidonytė buvo viena iš tų, kurių šis momentas nepaveikė.
„Ką S. Skvernelis moka, tai gerai sukurti įvaizdį apie save. Įvairų – kai reikia kovotojo, principingo politiko, o kai reikia – graudinantį vaidmenį atlikti“, – portalo Lrytas laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ kalbėjo B. Davidonytė.
Knygoje – kitoks S. Skvernelio veidas
Būtent B. Davidonytė ir D. Pancerovas į S. Skvernelio elgesį ir žiūrėjo gerokai kritiškiau nei nemažai piliečių, vėliau ėmusių svarstyti, kiek jiems pagailo politiko, kurio pavardė nuskambėjo skandalingojoje Valstybinės augalininkystės tarnybos byloje.
O tam yra labai aiški priežastis – 2019 metais D. Pancerovas ir B. Davidonytė išleido politikos užkulisių ir šešėlių kupiną knygą „Kabinetas 339“. Į knygą nugulęs žurnalistinis tyrimas atskleidė S. Skvernelio veiklos užkulisius, ryškius sprendimus ir jų analizę.
Knygoje atskleistas ne vienas daugybę klausimų keliantis epizodas.
„S. Skvernelio premjeravimo laikas parodė, ką rašėme knygoje, kad įvairių neskaidrių sandorių, susitarimų, valstybės pinigais apmokamų verslininkams atskiriems naudingų sprendimų yra buvę nemažai.
Taip, niekas negalėdavo įvardinti konkretaus kyšio – dabar jau kalbame apie konkrečią sumą – 51 tūkstantį. Atkreipiu dėmesį, kad tai suma, kurią teisėsauga gali įrodyti – už palankumą Augalininkystės tarnyboje, direktoriaus saugojimą.
Mano vertinimu, S. Skvernelis yra sudalyvavęs ne vienoje schemoje. Nežinome, ar už tas schemas buvo atsilyginama pinigais, bet kartais, manau, buvo atsilyginama kitais būdais – kaip žmonos įdarbinimu koncerne „Orlen“.
S. Skvernelis priėmė „Orlen“ naudingus sprendimus, kurie atnešė šimtus milijonų eurų, o tada jo žmona įsidarbino tame koncerne ir pradėjo gauti finansinę naudą. Panašu į tam tikras schemas“, – prisiminė B. Davidonytė.
„Kabinetas 339“ narpliojo ne vieną gana sudėtingą schemą. Dalis jų buvo labai plačiai aptarinėjamos ir žiniasklaidoje.
Garsiausias Lietuvoje keliukas
Bene garsiausiai nuskambėjusi – vadinamoji „keliuko“ istorija, vedanti į Smiglių kaime esančią Upės gatvę, kur ir stovi S. Skvernelio namas.
„Svarbiausia istorija jo premjeravimo laiku, kuri kėlė daugiausia įtarimų buvo asmeninės naudos istorija, kuri parodė, kiek jis siekia asmeninės naudos.
Kai Vyriausybės nutarimu buvo pakeistas Vyriausybės nutarimas ir buvo nuspręsta asfaltuoti gatvę šalia S. Skvernelio namų, kur buvo žvyrkelis.
Link kadencijos galo, toks jausmas, kad Vyriausybės pabaiga, tai bent keliuką sau išsities, kad nereikėtų žvyrkeliu važiuoti.
Buvo didelis skandalas, nes premjeras pats balsavo už sprendimą prie jo namų nutiesti kelią.
Buvo sukėlę daug klausimų dėl skaidrumo, interesų konflikto, netgi buvo pilietinis veikimas, kai ant to kelio buvo parašyta „Vagies namas“. Vėliau jis buvo tampomas po teismus, bet S. Skvernelis galiausiai nieko nepasiekė – nebuvo nustatyta, kad koks šmeižtas.
Tai – viena iš schemų“, – kalbėjo B. Davidonytė.
Teisinosi ir dėl žmonos darbovietės
Ji priminė – S. Skverneliui premjeravimo laikotarpiu teko aiškintis ir dėl mįslingos jo žmonos Silvijos Skvernelės įdarbinimo „Orlen“ koncerne.
„Orlen“ koncernas buvo įsiskolinęs už elektrą, gavo nuolaidų iš Lietuvos geležinkelių kroviniams vežti, aukcione sudaromos išskirtinės sąlygos.
Galima skaičiuoti, kad tai yra šimtų milijonų eurų finansinė nauda koncernui.
Tada pamatėme, kad pinigai grįžta atgal į S. Skvernelio aplinką. „Orlen“ pradėjo remti jo draugų, aplinkos žmonių krepšinio klubus. Tie krepšinio klubai yra susiję su S. Skvernelio aplinka.
Galiausiai S. Skvernelio žmona įsidarbina, koks sutapimas, būtent tame koncerne, kuriam premjeras ką tik priėmė labai naudingus finansiškai sprendimus.
Niekada taip ir nesužinojome, kokį atlyginimą S. Skvernelė gauna už darbą „Orlen“ koncerne, ar tai nėra kažkoks ypač didelis atlyginimas, kurį galėtum laikyti atsidėkojimu ar tam tikra korupcine schema, nes tai jau pasiekia konkrečią premjero šeimą“, – akcentavo B. Davidonytė.
S. Skvernelis 2020 metų vasario 5 dieną po Vyriausybės posėdžio pranešė, kad jo žmona „Orlen Baltics retail“ įmonėje dirba finansų analitike.
„Galiu pasakyti, kad jos atlyginimas nesiekia nei pusės mano atlyginimo“, – paklaustas, kokį atlyginimą įmonėje gauna jo žmona, atsakė premjeras, kurio užmokestis, iki mokesčių, tuo metu buvo kiek didesnis nei 5,5 tūkst. eurų.
Po apsilankymų – sėkmė viešuosiuose pirkimuose
Pasak B. Davidonytės, trečia svarbiausia knygoje atskleista istorija, kurią dabar svarbu prisiminti – S. Skvernelio ir Vilniaus „Ryto“ bei tuo metu vienos populiariausių komunikacijos agentūrų vadovo Dariaus Gudelio ryšiai. Pastarasis vadovavo agentūrai „VIP viešosios informacijos partneriai.“
Kaip pabrėžė D. Pancerovas, „tuo metu tai buvo viena svarbiausių agentūrų, nes ji padėjo S. Skvernelio ir Ramūno Karbauskio valstiečiams laimėti rinkimus triuškinančiai. Buvo laikoma, kad ta agentūra smarkiai prisidėjo prie pergalės.“
Knygoje „Kabinetas 339“ šis ryšys iškilo dėl daugybę klausimų sukėlusių viešųjų pirkimų.
„Matėme, kad būtent šio verslininko laimėti viešieji pirkimai iš Vyriausybės institucijų ženkliai išauga. Darėme žurnalistinį tyrimą ir paaiškėjo, kad galima įtarti, jog D. Gudelis neoficialiai konsultuoja premjerą komunikacijos klausimais, nuolat lankosi Vyriausybėje.
Per metus (2018-uosius, – red.) – 19 kartų, tad dažniau nei kartą per mėnesį.
Jis kalbasi su premjeru ir tuo pat metu jo laimėti viešieji pirkimai šokteli į rekordines aukštumas. Vėliau buvo nustatyta, kad laimėti – neskaidriai, ten dalyvavo premjero aplinkos žmonės.
Tai galima įtarti, kad tai atsilyginimas savo aplinkos žmogui iš viešųjų ryšių konsultacijas per viešuosius pinigus, viešuosius pirkimus“, – pabrėžė B. Davidonytė.
Padėjo išlošti privačiam verslui?
Pasak jos, būtina prisiminti ir dar vieną skandalą – šis jau susijęs su Rakauskų šeimos įmone „Danpower Baltic“, su kuria tuometė Vyriausybė sudarė taikos sutartį.
„Vyriausybė bylinėjosi su ta įmone dėl energetikos elektros gamybos projekto. Ta taikos sutartis verslininkams atnešė dešimtis milijonų eurų. Valstybė atsiėmė savo pretenzijas, nes buvo kilęs ginčas, kad statydami elektrinę nesusitvarkė dokumentų.
Vis dėlto S. Skvernelis atėjo ir sako: „Ne, reikia šitą ginčą išspręsti tokiu būdu, kad ne per teismus išsispręstų. Atiduosime tai, ko nori verslininkai, jiems atneš didelę naudą.“
Visada buvo kalbama, kad Rakauskai – S. Skvernelio aplinkos žmonės. Jis sakė – ne draugai, bet pažįstami, – paaiškino B. Davidonytė. -
Vėlgi matome, kad tam tikri sprendimai valstybės pinigais priimami verslo naudai. Vėliau net teismas nepatvirtino tos taikos sutarties, nes pasakė, kad nėra aišku, ar toks sprendimas atiduoti dešimtis milijonų eurų atiduoti tam tikriems konkretiems verslininkams, atitinka viešąjį interesą.“
„Nei graudina, nei stebina“
Iki N. Grunskienės kreipimosi į Seimą Lietuva jau žinojo nemažai bylos detalių.
Daug jų, remdamasis savo šaltinių žiniomis, įvardijo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Kai kurias kiek anksčiau S. Malinausko nupasakotas detales netiesiogiai patvirtino ir N. Grunskienė, kurios kreipimesi į Seimą buvo nurodyta, kad S. Skvernelis per savo buvusią patarėją Agnę Silickienę dalimis priėmė 51 tūkstančio eurų kyšį.
Pareigūnų teigimu, politikas esą žinojo, kad neteisėtas piniginis atlygis jam bus mokamas iš nusikalstamos veikos bendrininkų kyšininkavimo metu gautų pinigų.
„Visos tos schemos ne tiek daug skiriasi nuo to, ką girdžiu ir skaitau prokurorų rašte Seimui. Skiriasi tik tuo, kad dabar yra, kaip suprantu, labai aiškūs ir neginčijami įrodymai dėl kyšio, dėl konkrečių sumų. Kaip suprantu, tas 51 tūkstantis buvo išdalintas mažesnėmis sumomis ir ne per vieną kartą atiduotas S. Skverneliui.
Ir grynais pinigais, kas šiais laikais korupcijos formoje – neįprasta: dažniausiai maskuojama per įvairią paramą ir kitus teisinius sandorius.
Šį kartą yra aišku, kad galėjo būti mokami pinigai, – sakė B. Davidonytė ir pridūrė. –
Aišku, nekaltumo prezumpcija galioja. Niekas nežino, ar pavyks įrodyti tuos kaltinimus, kokie tiksliai yra teisėsaugos surinkti įrodymai ir kuo ta istorija baigsis.
Bet žinant S. Skvernelio karjerą, tai ta istorija manęs nei graudina, nei stebina.“
Kamuolys – teisėsaugos rankose
S. Skvernelis praėjusią savaitę atvirai kalbėjo ir apie savo ateitį. Jis paskelbė, kad pasibaigus 2024–2028 metų kadencijai politikoje savęs nebemato. Po kalbos nuo Seimo tribūnos jis dar kartą apie situaciją prakalbo ir prie Seime esančios sienelės.
„Esu įsitikinęs, kad ir savo ligą gavau per politiką, dabar šita bėda irgi susijusi su politika. Gal tai yra signalas, kad yra du skambučiai, o kad nebūtų trečio, reikia tą sprendimą padaryti“, – sakė S. Skvernelis.
Pastarasis po N. Grunskienės vizito Seime paliko Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ ir prisijungė prie Mišrios Seimo narių grupės.
Sulaukęs klausimų, kodėl nesitraukia iš Seimo, kaip tai padarė kitas Valstybinės augalininkystės tarnybos korupcijos byloje įvardintas politikas konservatorius Kazys Starkevičius, S. Skvernelis tikino, kad tai daro dėl finansinių sumetimų.
„Manau, kad nors jis sako, kad jo politinė karjera baigta, galbūt įvyks taip, kad dar ne.
Tas ašarojimas – simpatijos sukėlimas, tikėjimasis... Visada matant susijaudinusį, verkiantį, o dar ir tokį pakankamai griežtą vyrą, natūraliai žmogui kyla simpatija. Tai emocijos iššaukimas.
Nežinau, gal jis tikrai galvoja, kad jo politinė karjera baigta“, – situaciją vertino B. Davidonytė.
Pasak jos, dabar belieka stebėti, ar teisėsaugai pavyks įrodyti korupcinį nusikaltimą.
„Mes matėme iš teismų praktikos, kad korupciją įrodyti – gana sunku. Kartais turint konkrečius susirašinėjimus, kur susitariama dėl kyšio ir viskas atrodo visuomenei akivaizdu, bet galiausiai teismas pasako, kad nepagavot už rankos, kai kyšį davė – tai nesiskaito. Žiūrėsime, kaip bus dabar, – svarstė B. Davidonytė. – Galbūt S. Skvernelis to ir tikisi – kad tie įrodymai nebus tokie tiesioginiai.“
„Būtų labai neprotinga“
D. Pancerovas laidos metu pridūrė, kad po S. Skvernelio kalbos viešojoje erdvėje akivaizdžiai galima pamatyti, kad dalis žmonių suabejojo teisėsaugos veiksmais ir bylą ėmė laikyti politine.
„Ką pasakytum tokiems žmonėms?“, – B. Davidonytės klausė jis.
„Prisiminkite Eligijaus Masiulio (buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis nuteistas „MG Baltic“ korupcijos byloje, – red.) bylą. Ten irgi buvo visko – ir ašarų. Net ir tiesioginiame eteryje, – pabrėžė žurnalistė. – Turime teisėsaugą, kuri veikia ne viena. Ji veikia su teismais. Tokius dalykus, kaip kratų sankcionavimas turėjo patvirtinti teismai, turėjo būti pagrindas.
Tam, kad prokurorė ateitų į Seimą ir panaikintų vieno populiariausių politikų neliečiamybę – turi būti pagrįstų įrodymų.
Nematome jokių požymių, kad teisėsauga kažkaip rinktųsi politikus, pas kuriuos eina ir tiria.
Yra tiriamas Gintautas Paluckas, kuris STT lankosi kaip specialusis liudytojas. Gali būti, kad gali būti ateita ir jo neliečiamybės paprašyti. Tiriama ir „Nemuno aušra“. Nėra kažkokio selektyvumo.
Tikėti ašaromis ir netikėti mūsų valstybės pareigūnais būtų labai neprotinga.“
Įžvelgė ir ironiją
Viešojoje erdvėje Valstybinės augalininkystės byla jau buvo pradėta lyginti ir su „MG Baltic“ politinės korupcijos byla, kuomet už grotų atsidūrė ne tik E. Masiulis, bet ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis, Darbo partijos narys Vytautas Gapšys.
Pasigirdo svarstymų, neva Valstybinės augalininkystės tarnybos byla, kurioje figūruoja ir nusikalstamo pasaulio veikėjai, o per masines kratas buvo aptikta apie 1,3 mln. eurų grynaisiais, dideli kiekiai aukso luitų ir kriminaliam pasauliui būdingi radiniai – narkotikai, granatos, kontrabandinis alkoholis ir cigaretės, galėtų būti netgi didesnė nei „MG Baltic“ byla.
Tačiau B. Davidonytė su tuo nesutinka.
„Ne tik dėl kyšio sumos, bet ir sistemiškumo. „MG Baltic“ turėjo tokią įtaką ir galią valstybėje – prieiti ir kalbėti su aukščiausiais pareigūnais, tartis dėl sprendimų, ką parodė ši byla. Tai – neįtikėtina.
Arčiausiai buvome priartėję prie tikrosios oligarchijos, kas yra forma, kai verslas valdo valstybę.
Jie dėliodavo koalicijas, galvodavo, ką paremti. Netgi tam tikri valstybės tarnautojai pareigose būdavo dėl jų paprašymo. Tai jau tam tikras verslo suaugimas su politika ir valstybės valdymas.
Šioje byloje tarsi to nematome.
Tai nusikalstama schema. Čia matome banditų – nusikalstamo pasaulio dalyvavimą“, – paaiškino B. Davidonytė, bet pridūrė, kad dabar skambanti byla turi įdomių kampų.
Vienas jų – prokurorės rašte esantys žodžiai, kad S. Skvernelis žinojo, kad gaunami pinigai ateina iš nusikalstamo pasaulio.
„Bus įdomu, kaip bus įrodomas šis kaltinimas. Bet jeigu tai tiesa – visi jo žodžiai apie kovą su korupcija nuo tada, kai buvo generalinis komisaras iki premjero ir dabar – Seimo nario – bus tuščias burbulas, – teigė B. Davidonytė ir šyptelėjo. – Šiek tiek juokinga, kad dabar S. Skvernelio gynėju tapo E. Masiulis iš kalėjimo, kuris tarsi ekspertas komentuoja.“
Autorius: Lrytas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
