Jubiliejų gausa jubiliejiniame Šv. Mato vargonų festivalyje

Tomas BAKUČIONIS   Rugpjūčio 2–30 d. Anykščiuose vyko XXV tarptautinis Šv. Mato vargonų muzikos festivalis (meno vadovas Stanislovas Aglinskas). Jo programoje išskirtinis dėmesys skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Johanno Sebastiano Bacho jubiliejiniams metams paminėti. Skambėjo tiek originalūs, tiek kitiems instrumentams aranžuoti ir pritaikyti kūriniai.   Taip jau nutinka vargonininkų pasaulyje, kad dalintis įspūdžiais ir rašyti koncertų apžvalgas neretai tenka patiems renginių dalyviams... Labai džiaugiuosi, kad rugpjūčio 2-ąją man teko garbė pradėti jubiliejinį Tarptautinį Šv. Mato vargonų muzikos festivalį. Solinei programai pasirinkau taip pat „jubiliejinius“ šių metų kompozitorius – Čiurlionį ir Bachą (sunku buvo nesusigundyti populiariąja Tokata ir fuga d-moll...). Rugpjūčio 9-ąją festivalį soliniu pasirodymu tęsė ir kolega Dailius Kavalevskis. Jis atliko įvairesnę programą, tačiau svarbi jos dalis taip pat buvo Bacho tema ir Čiurlionis bei jo laikmetis. Rugpjūčio 16-ąją koncertavo žavios vargonininkės Larisa Carjkova ir Agnese Abramāne. Viešnios iš Latvijos atliko ir solinių, ir rečiau skambančių kūrinių dviem vargonininkams, greta vargonų koncertuose rečiau girdimų latvių kompozitorių opusų skambėjo Bacho bei Čiurlionio kūriniai. Dar vienas latviškas ansamblis pasirodė ketvirtajame koncerte rugpjūčio 23-iąją. Simboliška, kad Baltijos kelio dieną vargonininkė Kristīne Adamaite, dainininkė Gunta Gelgote ir saksofonininkas Artis Sīmanis pasirinko išimtinai latvių ir lietuvių kompozitorių kūrinius. Rugpjūčio 12–19 dienomis vyko jau tradicine tapusi trečioji Tarptautinė jaunųjų vargonininkų stovykla, joje dalyvavo 11 Latvijos, Ukrainos ir Lietuvos muzikantų. Jie Žolinių proga rugpjūčio 15-ąją surengė gražų koncertą Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, rugpjūčio 17-ąją koncertavo Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Šiemet jaunuosius vargonininkus globojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vargonų pedagogės – profesorė Virginija Survilaitė ir docentė Jarūnė Barkauskaitė. Rugpjūčio 30-ąją, penktajame festivalio koncerte, nuskambėjo paskutiniai jubiliejinio renginio akordai. Kartu su Vilniaus Arkikatedros vargonininku Rimvydu Mitkumi grojo Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio majoro Egidijaus Ališausko. Šiuo koncertu orkestras pradėjo ir savo 35-ąjį sezoną. Festivalio baigiamojo koncerto programos koncepcija, kurios pagrindinis sumanytojas buvo Rimvydas Mitkus, savaip įprasmino 100-mečio sulaukusius didžiuosius bažnyčios vargonus. Šiuos angliško postromantinio stiliaus vargonus dar 1925 m. pastatė, o 1963 m. perstatė britų įmonė „Kingsgate Davidson & Co“, 1999-aisiais instrumentas iš Anglijos buvo perkeltas į Anykščių bažnyčią. Taigi festivalyje neatsitiktinai buvo atlikti dviejų britų kompozitorių kūriniai pučiamųjų orkestrui ir vargonams – Johno Irelando (1914–1992) „Epic March“ („Iškilmingas maršas“) ir Williamo Waltono (1902–1983) „Crown Imperial“ („Imperatoriškoji karūna“). Antrasis kūrinys buvo užsakytas 1937 m. vykusiai Jurgio VI karūnavimo ceremonijai Vestminsterio abatijoje, jis skambėjo ir vėlesnėse valstybinėse šventėse: karalienės Elžbietos II karūnavimo ceremonijoje 1953 m., princo Williamo vestuvėse 2011 m. ir karaliaus Karolio III karūnavimo iškilmėse 2023 m. Galima sakyti, kad visa festivalio baigiamojo koncerto programa buvo persmelkta iškilmingos himniškos nuotaikos. Koncertą orkestras pradėjo austrų kilmės amerikiečių XX a. kompozitorius Alfredo Reedo (tikroji pavardė Friedmanas) šventišku bažnytiniu himnu „Alleluia! Laudamus Te“ pučiamiesiems, mušamiesiems ir vargonams. Vis dėlto programos centru tapo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, kurią pučiamųjų orkestrui aranžavo jo vadovas Egidijus Ališauskas. Prisipažinsiu, kad nesu didelis tokių aranžuočių gerbėjas, tačiau ši bylojo apie gilias Čiurlionio simfoninės drobės studijas, nes visos poemos temos ir simfoninio orkestro „potėpiai“ organiškai ir įtikinamai suskambo pučiamųjų instrumentų balsais. Pats maestro Ališauskas sakė, kad yra linkęs dar peržiūrėti ir tobulinti šią aranžuotę. Orkestrui nebuvo paprasta per vieną repeticiją prisitaikyti prie aidžios bažnytinės akustikos, nors 60 muzikantų kolektyvas ir buvo šiek tiek sumažintas. Kitas specifinis niuansas – orkestras išsidėstė presbiterinėje bažnyčios dalyje priešais centrinį altorių, todėl tai buvo dar vienas iššūkis – reikėjo susiderinti su bažnyčios balkone grojančiu vargonininku. Tačiau ansamblis buvo tobulas, kartais net įgudusia ausimi sunku buvo atskirti, kada viršuje griežia vargonai, o kada apačioje – orkestras. Koncerto pabaigoje nuskambėjo dar vienas išskirtinis kūrinys – Kazio Daugėlos Šv. Kazimiero choralas. 2011 m. sukurta choralinė fantazija pučiamųjų orkestrui ir vargonams jau ne kartą buvo atlikta įvairiuose iškilminguose renginiuose. Man tai ypatingo grožio kūrinys, prie kurio turėjau malonumą prisiliesti – esu grojęs jo vargonų partiją. Choralinė fantazija išsiskiria melodingomis temomis ir sodriomis harmonijomis, jos viduryje pasigirsta nesunkiai atpažįstama Antano Strazdo (1760–1833) sukurtos giesmės „Pulkim ant kelių“ citata, suteikianti kūriniui ypatingo grožio ir pakylėjimo. Savo postromantine dvasia Šv. Kazimiero choralas stilistiškai sklandžiai įsiliejo į festivalio baigiamojo koncerto programą. *** Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos muzikinės kultūros lauke randasi vis daugiau vargonų festivalių ir koncertų ciklų. Tai iš dalies lemia kelios dešimtys pastatytų naujų arba profesionaliai restauruotų senųjų vargonų, kas sudaro galimybę atlikti profesionalias koncertines programas, o ne tik naudoti vargonus išskirtinai liturgijai. Vis dėlto reikia pripažinti, kad dauguma festivalių susiduria su organizaciniais iššūkiais ir sunkumais visų pirma dėl finansavimo sąlygų, kurių, deja, kol kas negali, o gal ir nesistengia pagerinti nei regioninė kultūros politika, nei Lietuvos kultūros tarybos teikiamas (bet dažnai nesuteikiamas) finansavimas. Tai iš dalies lemia festivalių projektų vertintojų (pavyzdžiui, LKT ekspertų) ribotos kompetencijos ir elementarių žinių apie vargonų meno specifiką stygius. Šiųmetis festivalis įvyko ir dėl Anykščių rajono savivaldybės paramos, nes LKT ekspertams jubiliejinis renginys nepasirodė svarbus ir antrus metus iš eilės nebuvo skirta nė euro, nors turbūt kiekvienam yra aiški ir neginčijama festivalio reikšmė dėl jo tarptautiškumo, švietėjiškos misijos ir aukšto meninio lygio. Visus 25 metus Šv. Mato vargonų festivalio laivą, net pučiant ne visada palankiems vėjams, vairuoja jo sumanytojas ir tikrasis spiritus movens Stanislovas Aglinskas. Festivalio organizatoriui ir jo komandai reikia palinkėti kuo didesnės ištvermės tęsiant ir puoselėjant visam kraštui reikšmingą tradiciją. Šiandienos vargonų menas tarsi stovi ant dviejų polių – liturgijos ir koncertinio žanro, ką sakraliose erdvėse nėra taip paprasta suderinti. Todėl festivaliai iš esmės gyvuoja šio meno entuziastų ir tikrų vargonų profesionalų pastangomis. Anykščių Šv. Mato vargonų festivalis Lietuvos muzikos festivalių žemėlapyje atrodo solidžiai, turi savo veidą ir aiškią kryptį reprezentuodamas vargonų meną tiek soliniuose koncertuose, tiek ir vargonininkų duetų bei ansamblių programose. Kasmet rengiamas festivalis yra Anykščių krašto dvasinės ir kultūrinės tapatybės dalis, jis darsyk patvirtina ypatingą vargonų reikšmę ne tik tarnaujant liturgijai, bet ir suteikiant visuomenei gilesnį muzikos meno suvokimą.   FESTIVALIO DOSJĖ  Istorija ir tradicijos 2000 metais Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapija kartu su Seinų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapija pradėjo organizuoti tarptautinį jaunųjų vargonininkų festivalį „Iuniores priores organorium“. Festivalis tarsi sujungė du miestus – Anykščius ir Seinus, taip simboliškai pratęsdamas istorines sąsajas, kai 1897 m. Seinų vyskupu tapo iškiliausia Anykščių krašto asmenybė Antanas Baranauskas. Nuo 2014 m. festivalį rengia VšĮ „Prasmingas garsas“ (direktorius Stanislovas Aglinskas). Tuomet pasikeitė festivalio pavadinimas, koncepcija ir programa, išsiplėtė jo veiklos ir atlikėjų geografija. Iš Lietuvoje rengiamų vargonų muzikos festivalių šis išsiskiria dėmesiu solinei vargonų muzikai ir jauniesiems atlikėjams. Dauguma jų yra tarptautinių konkursų laureatai ir jau spėję pasižymėti tarptautinėse programose. Koncertuose būna ir kūrinių dvejiems vargonams, nes Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje stovi du instrumentai. Festivalis vienas pirmųjų pradėjo tiesiogines koncertų transliacijas iš vargonų balkono į bažnyčios priekyje esantį ekraną, tai suteikia publikai išskirtinę galimybę ne tik klausytis, bet ir stebėti atlikėjų vargonavimą. Kai kurie festivalio koncertai papildomi išskirtinėmis šviesos ir vaizdo instaliacijomis. Šiemet trečią kartą surengta stovykla jauniesiems vargonininkams, jos pagrindinė kuratorė ir globėja yra prof. Virginija Survilaitė. Atvažiuoja lektorių ir iš užsienio šalių, jie taip pat dalyvauja festivalio programose. Šalia klasikos festivalyje skamba ir specialiai jam parašyti šiuolaikinės muzikos kūriniai.. Per 25 metus festivalyje dalyvavo daugybė vargonininkų iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Čekijos, JAV, Škotijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Norvegijos, Nyderlandų, Latvijos, Italijos, Prancūzijos, Vengrijos, Rumunijos, Belgijos.   Vargonai Kiekvieno vargonų festivalio „kertinis akmuo“ yra instrumentas ir erdvė, kurioje jis stovi. 1909 m. pastatyta Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia yra aukščiausia katalikų šventovė Lietuvoje ir įspūdingiausia neogotikinė bažnyčia Aukštaitijos regione. Iš bet kurios pusės artėdami prie Anykščių išvystame ryškiai raudonų plytų mūro statinį su dviem galingais bokštais – jų aukštis siekia 79 metrus. Aukšti šventovės skliautai daugelį metų tarsi prašėsi pripildomi taurių vargonų balsų. Bažnyčios balkone nuo 1934 m. stovėjo čekų meistro Otto Kratokvilo nedideli tik 6 balsų vargonai, kurie anksčiau buvo naudoti senojoje Ukmergės bažnyčioje. 1999 m. bažnyčioje pastatyti 45 balsų, 3 manualų, 2600 vamzdžių vargonai, tinkami ir profesionaliajai koncertinei muzikai atlikti. Vargonus 1999 m. rugsėjo 25 d., minint bažnyčios 90 metų jubiliejų, pašventino Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas. Šių vargonų istorija tikrai įdomi. Vargonai paprastai būna suprojektuoti konkrečios šventovės erdvei, tačiau neretai, pasikeitus aplinkybėms, jie perkeliami iš vienos bažnyčios į kitą. Šis instrumentas kaip dovana į Anykščius atkeliavo iš Anglijos, Šv. Lauryno baptistų bažnyčios, veikiančios Sautamptone. Vargonus dar 1925 m. pastatė, o 1963 m. perstatė Londone ir Kente veikusi žinoma vargonų įmonė „Kingsgate Davidson & Co“. Seniau bažnyčia ir vargonai priklausė katalikams, tačiau ji buvo perduota baptistų bendruomenei. Aplinkybės vėliau susiklostė taip, kad baptistų bažnyčiai tokie vargonai tapo per dideli, todėl stovėjo perskirti į dvi dalis, o sumažėjus parapijiečių bažnyčia apskritai nebepajėgė jų išlaikyti, todėl pakeitė elektriniais vargonėliais, o didžiuosius vargonus išmontavo ir pervežė į Anykščius. Čia juos sumontavo vargonų meistrai Kornelijus ir Modestas Karnaševičiai. Anykščiuose įrengiant vargonus gausiai aukojo parapijiečiai, instrumento dangčio vidinėje pusėje surašyti jų vardai ir pavardės. Svariai talkino žymūs vargonininkai Bernardas Vasiliauskas ir prof. Leopoldas Digrys, jie nuolat konsultavo vargonų statytojus. Prof. L. Digrio ir kitų specialistų vertinimu, didieji Anykščių vargonai – vieni geriausių ir įdomiausių Lietuvoje kaip postromantinio angliško stiliaus instrumento pavyzdys, turintis tik tokiems vargonams būdingus registrus (balsus). Pastačius didžiuosius angliškus vargonus, mažieji Otto Kratokvilo vargonai buvo perkelti į bažnyčios priekį, prie Švč. Mergelės Marijos altoriaus. Šiuo metu Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje veikia abeji vargonai, jie naudojami tiek liturgijai, tiek ir viešiems koncertams. Vargonai – sudėtingas instrumentas, jiems reikalinga nuolatinė techninė priežiūra. Anykščių bažnyčios vargonus kiekvienais metais kruopščiai ruošia ir derina vargonų meistras ir restauratorius Justinas Šapola, todėl kasmet jie mus džiugina savo tauriais garsais skambėdami Dievo garbei.            

Autorius: admin

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama