Lietuviškas skambesys Amžinajame mieste

Kazys DAUGĖLA   Šiemet Katalikų bažnyčia švenčia Jubiliejų, Šventuosius metus. Tokie metai minimi kas ketvirtį amžiaus, tuomet tūkstančiai piligrimų keliauja į Romą žengti pro Šventąsias duris, pelnyti visuotinių atlaidų. Savo piligrimystės dienas Jubiliejiniais metais turi visos šalys, o mūsų piligrimystė buvo susieta su Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena, tad nuo vasario 28 iki kovo 4 d. Romoje buvo girdėti kaip niekada daug lietuvių kalbos. Su žmona kalbėjome, kad labai norėtume vykti į šią ypatingą piligriminę kelionę, ir apsisprendėme iškart, kai tik iš Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ vyriausiojo dirigento Giedriaus Vaznio sužinojau, kad į orkestro koncertų Romoje repertuarą įtrauktas mano Šv. Kazimiero choralas, taip pat J. Naujalio ir M. K. Čiurlionio kūrinių aranžuotės orkestrui. Nacionalinės piligrimystės muzikinio projekto „Vilties kelias“ vadovė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė pasirūpino, kad Amžinajame mieste būtų prasmingai pristatytos Lietuvos bažnytinės muzikos tradicijos. Dviejuose koncertuose Švč. Jėzaus Vardo (Il Gesù) bažnyčioje didingai skambėjo „Ąžuolyno“ grojamas Šv. Kazimiero choralas, o ypač įspūdinga buvo jo viduryje kartu su bažnyčios vargonais ir gausiu jungtiniu choru atliekama A. Strazdo giesmė „Pulkim ant kelių“. Į Romą atvykę pustrečio tūkstančio lietuvių piligrimų kiekvieną rytą rinkosi į šv. Mišias vienoje iš keturių popiežiškųjų bazilikų, žengė pro Šventąsias duris lydimi vilties intencijų, meldė popiežiui Pranciškui sveikatos. Nors numatyta popiežiaus audiencija, turėjusi tapti svarbiausiu piligrimystės įvykiu, buvo atšaukta dėl ligoninėje gydomo pontifiko sveikatos būklės, visos keturios dienos buvo džiugios ir šventiškos. Lietuvių piligrimams buvo priskirta Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia, kurioje palaidotas Jėzaus draugijos įkūrėjas šventasis Ignacas Lojola ir pirmasis Lietuvos kardinolas Jurgis Radvila (1556–1600). Ši ypatingo grožio Romos šventovė tapo lietuvių piligrimų susitikimo vieta, čia buvo aukojamos mišios, įvyko du mūsų meno kolektyvų koncertai. Prieš visas mišias ir po jų buvo giedamas specialiai Jubiliejiniams metams sukurtas himnas „Vilties piligrimai“. Jo autorius – oficialios Jubiliejaus giesmės konkursą laimėję italas Francesco Meneghello iš Padujos. Konkurse dalyvavo 270 kompozitorių iš 38 šalių. Teologo ir muzikos žinovo prof. Pierangelo Sequeri sukurto teksto lietuvišką variantą parengė kun. Artūras Kazlauskas ir Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė. Mišiose, adoracijose, procesijoje, koncertuose dalyvavo gausus būrys Lietuvos meno kolektyvų: mišrus choras „Veritas“ (vad. V. Liaudanskaitė-Vaitkevičienė) iš Kauno, Vilniaus Bernardinų bažnyčios choras „Langas“(vad. R. Kraucevičiūtė), Vilniaus Bernardinų giedojimo mokyklos vaikų choras „Serafimai“ (vad. E. Ignatavičienė) ir jaunimo choras „Šv. Pranciškaus paukšteliai“ (vad. R. Kraucevičiūtė), vyrų vokalinis ansamblis „Inžinieriai“ (vad. A. Kirka), Koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ (vad. V. Andriuškevičius) kolektyvai – pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vyr. dirigentas Giedrius Vaznys) ir jo varinių pučiamųjų kvintetas, Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“. Taip pat dalyvavo solistai ir kantoriai Mindaugas Zimkus, Gabrielius Gaidamavičius, br. Gabrielius Juškevičius OP, vargonininkai Renata Marcinkutė-Lesieur ir Dailius Kavalevskis, kompozitorė Zita Bružaitė. Romos bažnyčiose šv. Mišių metu įvyko dviejų chorinių kūrinių premjeros: Donato Zakaro „Šventas, garbingas Lietuvos vyre“ ir br. Gabrieliaus J. Juškevičius OP „Šventajam Kazimierui“. Jubiliejinė lietuvių piligrimystė oficialiai prasidėjo kovo 1 d., lietingą šeštadienio rytą Romos Laterano bazilikoje. Lietuviai žengė pro šios bazilikos – Romos vyskupo katedros – Šventąsias duris ir dalyvavo šv. Mišiose, kurioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Visi giedojome kartu su mišriu choru „Veritas“ ir vokaliniu ansambliu „Inžinieriai“, akompanuojant ansambliui „Ainiai“ ir vargonininkei Renatai Marcinkutei-Lesieur. Vilties himną palydėjo orkestro „Ąžuolynas“ varinių pučiamųjų kvintetas. Kovo 2 d. lietuviai Mišias šventė Šv. Pauliaus už miesto sienų bazilikoje. Tai viena pirmųjų ir svarbiausių krikščionių šventovių, skirta šv. Pauliui, tautų apaštalui. Liturgijoje giedojo chorai „Veritas“, „Serafimai“ ir „Šv. Pranciškaus paukšteliai“, ansamblis „Inžinieriai“, vargonavo R. Marcinkutė-Lesieur, grojo orkestro „Ąžuolynas“ varinių pučiamųjų kvintetas. Vakare piligrimai iš Lietuvos, išeiviai ir Romoje gyvenantys lietuviai turėjo galimybę Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje pasiklausyti šventinio koncerto „Vilties kelias“. Neapsieita ir be streso, kai likus dviem valandoms iki koncerto sužinota, kad dingo muzikantų ir choristų natos, nes buvo apvogtas autobusas. Laimė, viso koncerto repertuarą kolektyvų vadovai turėjo įrašytą atmintuke, o bažnyčios rektorius Claudio Pera pasirūpino, kad prarastos natos būtų skubiai išspausdintos. Kovo 3 d. piligrimystės renginiai prasidėjo Vatikane. Anksti ryte atskiros piligrimų grupės rinkosi prie Angelo pilies, nuo jos eisena su Jubiliejaus kryžiumi pasuko link Šv. Petro bazilikos. Maldininkai iškilmingai, lydimi choristų giesmių, primenančių tradicinius Žemaičių Kalvarijos kalnus, ir orkestro „Ąžuolynas“ varinių pučiamųjų kvinteto garsų, žengė pro Šventąsias bazilikos duris. Pamaldos bazilikoje vyko prie didžiojo Konfesijos altoriaus, įrengto virš apaštalo Petro kapo, joms vadovavo arkivyskupas Gintaras Grušas. Kartu su piligrimais šv. Mišiose dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su ponia Diana Nausėdiene. Vakare Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje vyko nepamirštamas koncertas „Tėvyne mūsų“, kuriame Juozo Naujalio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Zitos Bružaitės, Vaclovo Augustino, Kazio Daugėlos kūrinius atliko jungtinis choras ir orkestras „Ąžuolynas“, vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur. Koncerte dalyvavo Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąją ponia ir žymiausi Lietuvos katalikų bažnyčios dvasininkai. Kovo 4 d. piligrimai iš Lietuvos, išeiviai ir Romoje gyvenantys lietuviai Šv. Kazimiero iškilmę susirinko švęsti Didžiojoje Švč. Mergelės Marijos bazilikoje (Santa Maria Maggiore), kurios arkikunigu koadjutoriumi yra paskirtas kardinolas Rolandas Makrickas. Bazilikoje buvo aukojamos dvejos mišios. Ši bažnyčia – svarbiausia ir seniausia Švč. Mergelės Marijos šventovė Vakaruose, išsaugojusi daug ankstyvosios krikščionybės architektūros bruožų. Darant vėlesnius pakeitimus paisyta pirminio plano, kuris buvo laikomas dieviškuoju sumanymu. Bazilikoje saugomas Mergelės Marijos paveikslas, priskiriamas šv. Lukui. Popiežius Pranciškus savo apaštališkąsias keliones pradėdavo ir baigdavo melsdamasis prie malonėmis garsėjančio paveikslo, o balandžio 26 d. šioje bažnyčioje atgulė amžinojo poilsio. Piligrimai Šv. Kazimiero iškilmę šventė vadovaujami kardinolo Rolando Makricko. Homilijoje kardinolas priminė, kad bazilika saugo septynių popiežių kapus, tarp kurių yra ir Klemenso VIII kapas. Šis popiežius 1602 m. lapkričio 7 d. karalaitį Kazimierą paskelbė šventuoju bei pasirūpino pirmojo Lietuvos kardinolo Jurgio Radvilos palaidojimu Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje. Visas keturias dienas piligrimus lydėjo nepaprastai pakili nuotaika, ypač įspūdinga buvo matyti tiek lietuvių Šv. Petro, Šv. Pauliaus ar Švč. Mergelės Marijos bazilikose. Išgyvenome vienybės ir šviesaus buvimo jausmą, priminusį Sąjūdžio metus. Verta paminėti gražias šiuolaikines naujoves: kiekvienas maldininkas, pasinaudojęs telefono QR kodo skaitytuvu, galėjo matyti visus piligrimystės Romoje liturgijos bei giesmių tekstus. Už milžinišką organizacinį darbą reikia padėkoti Lietuvos Respublikos ambasadorei prie Šventojo Sosto Sigitai Maslauskaitei, nacionaliniam 2025 m. Jubiliejaus organizavimo koordinatoriui kunigui Artūrui Kazlauskui bei Lietuvos piligriminių dienų muzikos meno vadovei ir choro „Veritas“ dirigentei Vita Liaudanskaitei-Vaitkevičienei. Visose lietuvių piligrimų pamaldose patarnavo seminaristai iš Telšių, Kauno bei Vilniaus kunigų seminarijų, buvo galima sutikti teologiją užsienyje studijuojančių lietuvių. Kaip apibendrindamas visą piligriminę kelionę sakė jos koordinatorius kun. Artūras Kazlauskas, tomis dienomis piligrimai iš Lietuvos turėjo progą patirti tris susitikimus: susitikimą su Dievu, susitikimą vienų su kitais ir susitikimą su Roma. Jie galėjo išgyventi daug svarbių patirčių – ne tik religinių, bet ir kultūrinių, prisiliesti prie Romos dabarties ir istorijos.

Autorius: admin

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama