Johanno Strausso „Tūkstantis ir viena naktis“

Kompozitorių jubiliejus pažyminti sezono pabaiga Klaipėdoje   Audronė ŽIŪRAITYTĖ Kita KVMT premjera (matyta gegužės 23 d.), operetė „Tūkstantis ir viena naktis“, – taip pat jubiliejinė, mininti valsų karaliaus Johanno Strausso (sūnaus) 200-ąsias gimimo metines (operetė redaguota, šiuo pavadinimu 1906 m. pastatyta jau po kompozitoriaus mirties). Žanras tarsi lengvabūdiškas, paprastai iš jo tikimasi natūralios elegancijos, subtilaus humoro, kartais (politinės) satyros elementų. Operetės jų kūrėjams ir atlikėjams kelia sudėtingų dramaturginių, aktorinių, vokalinių ir judesio meistriškumo reikalavimų. Susipažinusiems su aptariamojo veikalo atsiradimo nesėkmės istorija (tai – viena pirmųjų Strausso operečių, sukurta pagal silpną, daugelį kartų keistą libretą pradiniu „Indigo ir keturiasdešimt plėšikų“ pavadinimu, kuris ironiškai kuluaruose transformuojamas į „Indigo ir keturiasdešimt libretistų“). Klaipėdos premjerą rengė tarptautinė kūrybinė komanda: muzikos vadovė ir dirigentė Adrija Čepaitė, dirigentas Giedrius Vaznys, režisierius ir choreografas Leonardas Charlas Prinsloo (Austrija), scenografas Carlosas Santosas Cabrera (Ispanija), kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė. Operetės-pasakos, kurioje susipina sapnai ir tikrovė, problematika (anot režisieriaus: „Kuri kultūra geresnė – europietiška ar rytietiška?“) daugiaplanė, sudėtinga, drauge liudijanti kiekvienos kultūros unikalumą, visus sujungiantį meilės jausmą. Tris valandas (su pertrauka) išlaikyti tokio naratyvo intrigą, net jei padaryta įvairių libreto korekcijų ir esama tam tikro turinio aktualumo (Habsburgų ir Osmanų kultūrų skirtumus projektuojant į Europos ir Artimųjų Rytų tradicijų ypatybes), ganėtinai sudėtinga – pasakos kartais užliūliuoja. Naivūs, begaliniai kalbėjimai, pereinantys į dainavimą, nustelbė mažiau girdėtus, bet grakščius J. Strausso valsus ir polkas; atrodė, kad muzikos skamba per mažai... Nuosaikūs tradiciniai režisūriniai sprendimai tarsi saugojo negandas patyrusį kūrinį kaip „istorinę vertybę“, nesiekta jo gaivinti, dinamizuoti per šimtmečius pakitusia sceninio meno patirtimi (kuri, beje, ne visada pasiteisina...). Scenografijoje juntamos architektūrinės nuorodos į arabų kultūrą, rūmų estetiką, geometrinius raštus, bet ir į magišką gamtos, kalnų atmosferą. Tokiame fone įspūdingai atrodė Europos ir Rytų kultūrų įkvėpta Agnės Kuzmickaitės sukurta drabužių kolekcija. Jos stilistinė ir spalvinė įvairovė savo grožiu, išradingumu praturtino scenovaizdį, neatrodė savitikslė. Natūralia vaidyba ir dainavimu įsiminė Karolina Činikaitė-Stankevičienė (Leila), įsijautę, daugiau ar mažiau įtaigiai, kartais žaismingai vaidmenis kūrė Laurynas Juozapas Aksamitas (Sultonas, žvejas Mosu), Mindaugas Rojus (Didysis viziris), Martynas Stankevičius (Imperijos didžiūnas), Tadas Jakas (Edinas), Beata Ignatavičiūtė (Vali, Edino sužadėtinė) ir kiti teatro artistai. Grandiozinėje kompozicijoje svariai dalyvavo KVMT simfoninis orkestras (kaprizingą kompoziciją vienijant Adrijai Čepaitei), taip pat choras, baleto trupės šokėjai. „Tūkstantis ir viena naktis“ stulbino savo apimtimi, darė įspūdį kokybišku įgyvendinimu, nors vis dėlto pristigo sceninės įtaigos, gyvybingumo, siektino virtuoziškumo. Tam a priori nuteikė šio veikalo muzikos autorystė, J. Strausso gebėjimas klausytojams suteikti gyvenimo džiaugsmo pojūtį. Pasimėgauti džiaugsmu ar nuoširdžiai pasijuokti, kam operetės žanras dažniausiai suteikia galimybę, šįkart nepavyko. Tokiame kontekste netikėtai atmintyje iškilo gal kiek ironiškas J. Strausso valso „Žydrasis Dunojus“ motyvo panaudojimas Julie Bougard garso dizaine, kas sukėlė didžiulį pozityvų emocinį pliūpsnį, atskleidė šio paprasto motyvo potencialą: 2024 m. Tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ programoje choreografė Ayelen Parolin tris šokėjus išlaisvina nuo daugeliui būdingos nesėkmės baimės, juokiasi iš nesėkmės, būtinų proto diktuojamų tikslų, prasmių... Tai dvi skirtingos, iš esmės nepalyginamos J. Strausso muzikos gyvavimo XXI a. scenoje versijos. Bet yra ir aukso vidurys...  

Autorius: admin

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama