Prisiminė vieną iš Klaipėdos didžiųjų filantropų
VE
Turinį įkėlė
Klaipėdos skulptūrų parke balandžio 1 d. paminėtos filantropo, verslininko Juliaus Liudviko Vynerio (Julius Ludwig Wiener)(1795-1862) 230-osios gimimo metinės.
J. L. Vyneris į Klaipėdą atvyko 1816 m. iš Gdansko.
Būdamas žydų tautybės, susidūrė su daugybe sunkumų, kovodamas dėl miestiečio teisės.
Pirmąjį prašymą 1817 m. gegužės 5 d. miesto deputatų taryba atmetė.
Tuomet jis kreipėsi į Prūsijos karalių, kuris 1818 m. vasario mėn. išleido įsaką, nurodantį priimti Vynerį į miestiečius. Remiantis šiuo įsaku, 1818 m. liepos 2 d. jis tapo visateisiu Klaipėdos gyventoju.
Sėkmingas verslininkas
Gavęs miestiečio teises, J. L. Vyneris ėmėsi jūrų pirklystės verslo.
Daugiausia prekių atsigabendavo iš Olandijos. Prekiavo šviežiai sugautomis silkėmis, sūriais. Ypač pelninga buvo prekyba tulpių, narcizų, krokų, hiacintų, lelijų svogūnėliais.
Jais apsirūpindavo ne tik klaipėdiečiai, bet ir Lietuvos dvarai.
Vėliau verslininkas ėmėsi kreditavimo verslo, mieste įsigijo nekilnojamojo turto.
Buvo renkamas Klaipėdos miesto tarybos deputatu, 1833 m. tapo magistrato nariu, ilgą laiką buvo miesto prieglaudos kuratorius.
Po 1854 m. didžiojo gaisro pradėjo labdaringą veiklą: nuo gaisro nukentėjusių gyventojų fondui paaukojo 200 talerių, finansavo promenados iki Karališkosios giraitės įrengimą, Turgaus halės statybai 1860 m. skyrė 8000 talerių.
Mylėjo damas
Pasirodžius knygai po Vynerio mirties „Memeler Dampfboote“ apie jį buvo rašoma taip: "Vaikščiodavo visada elegantiškai apsirengęs, labai mylėjo damas, svečiavosi garsiose šeimose, valgė viešbutyje prie bendro pietų stalo, tiesa, tuo metu už 6 sidabro grašius kasdien, tuo tarpu dabar daugiau negu dvigubai tai kainuoja.
Taip pat jis turėjo seną šeimininkę už 10 talerių per mėnesį, bet jo ištaigingų puotų metu turėdavo patarnauti itin graži dama."
Turtus paliko miestui
1855 m. birželio 16 d. J. L. Vyneris sudarė testamentą, kuriuo didžiąją dalį savo sukaupto turto paliko miestui.
J. L. Vyneris skyrė nedideles lėšų sumas katalikų bažnyčiai ir sinagogai, savo kapavietės sutvarkymui ir priežiūrai, įvairioms socialinės rūpybos įstaigoms, ligoninėms ir labdaros draugijoms.
Didžiausia palikimo dalis - 134 794 taleriai - magistrato ir pirklių korporacijos valdybos nuožiūra turėjo būti skirti labdaros tikslams.
Magistratas už juos pastatė Mergaičių auklėjimo įstaigą (1865), Ferdinando aikštės pradinę mokyklą (1865), Šv. Jono bažnyčios bokštą (1863).
Iš palikimo dalies, atitekusios prekybininkų korporacijai, stambiausia investicija skirta nusigyvenusių pirklių prieglaudai (1863).
Buvo įsteigtas ne vienas fondas, kurio sukauptomis lėšomis kofinansuota naujos miesto ligoninės statyba (1902), įsteigtos stipendijos meną studijuojantiems studentams ir amatininkams.
Taigi L. J. Vyneris buvo vienas iš didžiausių visų laikų Klaipėdos mecenatų.
Palaidotas tarp miestiečių
Po mirties J. L. Vyneris pageidavo būti palaidotas ne tarp vietinių žydų, o bendrose miestiečių kapinėse, kur ilsisi įvairių tautybių žmonių palaikai.
Vykdant paskutiniąją velionio valią, J. L. Vynerio kapą senosiose Klaipėdos kapinėse papuošė įspūdingas paminklas.
Sovietmečiu kapinės buvo nušluotos nuo žemės paviršiaus, tačiau paminklą J. L.Vyneriui per stebuklą pavyko išgelbėti.
Ilgą laiką jis saugotas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, o vėliau pastatytas vietinei žydų bendruomenei grąžintose kapinėse.
Tik vėliau apsižiūrėta, jog taip paniekinta paskutinioji iškilaus labdario valia.
2004 m. paminklas perkeltas į Skulptūrų parką ir pastatytas ten, kur iš tikrųjų yra palaidotas J. L. Vyneris.
„Vynerio arbatėlė“
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus J. L. Vynerio gimimo dieną, balandžio 1-ąją, tradiciškai organizuoja jo atminimo renginį Klaipėdos skulptūrų parke, pavadintą „Vynerio arbatėle“.
Šiais metais į Vyneriui skirtą renginį susirinko negausus būrelis klaipėdiečių.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė vakaro dalyviams priminė apie J. L. Vynerio gyvenimą ir darbus.
Klaipėdos žydų bendruomenės atstovė Karina Calzonas išreiškė mintis apie Klaipėdos žydų bendruomenės susitelkimą ir viltis dėl ateities.
Klaipėdos mero patarėjas Mantas Macikas pasisakė apie planus, kaip mieste sustiprinti J. L. Vynerio asmenybės ir jo darbų atminimą, paminėjo apie pasiūlymą ant buvusio Žydų liaudies banko (dabar tai Turgaus g. 3 pastatas) pakabinti J. L. Vyneriui skirtą atminimo lentą.
Apie bendruomenės susitelkimą atkurti Šv. Jono bažnyčios bokštą ir pasiryžimą šią idėją stiprinti šviečiant visuomenę kalbėjo Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondo vadovė Lilija Petraitienė.
Klaipėdos tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė priminė, kad Klaipėdoje dabar gyvena 77 etninės bendruomenės ir apie žmogiškąją būtinybę priimti ir suprasti kitos tautybės žmogų.
Buvęs J. L. Vynerio labdaros ir paramos fondo direktorius Romualdas Žukauskas metaforiškai palygino dvi skirtingos formos žvakes, kuriose dega ta pati liepsna.
Liuteronų kunigas Reincholdas Moras tarė žodį prie J. L. Vynerio kapo, ant kurio susirinkusieji padėjo gėlių.
Vakaro atmosferą sušildė smuikininkės Monikos Venckienės atliekama muzika.
Autorius: Jurga Petronytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
