Tiesioginė Sapiegų palikuonė Sofija iš Mikalovskių ir jos šeimos istorija
TRAKŲ ŽEMĖ
Turinį įkėlė
Tęsinys 2.
Dr. Irma Randakevičienė
LDK didžiojo kanclerio Leono Sapiegos (1557–1633) jaunesnysis brolis Andrius (1565–1611) pagal rašytinius dokumentus su žmona Bogdana buvo susilaukęs tik dviejų dukterų: Sofijos ir Konstancijos. Tai nurodyta daugelyje istorinių šaltinių, kadangi Sapiegos buvo garsi ir įtakinga giminė. Galima pateikti vienos iš paskutinių knygų apie kilmingųjų istoriją nuorodą. Istoriko Eimanto Gudo leidinyje „Mėlynas kraujas“ pateikiamas gana išsamus Sapiegų giminės genealoginis medis, kuriame, be abejo, nurodyta ir Andriaus Sapiegos duktė Konstancija Sapiegaitė Šemetienė. Ji ištekėjo už Vilniaus pakamario Jaroslavo Aleksandro Šemetos. Istoriko Andriejaus Rahubos knygoje nurodyta, jog 1641 m. LDK Vyriausiojo Tribunolo maršalu buvo išrinktas Jaroslavas Aleksandras Šemeta, kuris rėmė Sapiegų šeimą, su savo globėjais buvo glaudžiai susijęs per santuoką su Ona Konstancija Sapiegaite, Mstislavo vaivados Andriaus Sapiegos dukterimi. Konstancija ir Jaroslavas Šemetos susilaukė sūnaus Eustachijaus Šemetos.
Lietuvoje Šemetų genealogiją tyrinėjo Vilniaus universiteto istorijos fakulteto darbuotoja Saulė Viskantaitė-Zaviščevienė. Šaltiniuose minimas ir Jaroslavo Aleksandro Šemetos tėvas Merkelis. Pirmojo Merkelio Šemetos sūnaus Merkelio vardas aktuose aptinkamas 1579–1616 m. Merkelis gimė iš pirmosios tėvo santuokos su Elžbieta Hlebavičiūte. Nuo 1584 m. šaltiniuose tituluojamas Ukmergės ir Vilniaus pakamariu. Kaspero Niesieckio teigimu, Merkelis buvo Vilniaus bei Dirvėnų tijūnas ir 1589 m. pasiuntinys į Lenkijos ir Lietuvos valstybės seimą. Na, o 1590 m. jis ėjo valstybės iždo teisėjo pareigas. Vedęs buvo tris kartus: Karšuvos tijūnaitę Oną Borovskaitę, Sofiją Holovčinskaitę, kuri tapo antrąja Merkelio gyvenimo palydove, o paskutinė – trečioji žmona – buvo Barbora Oginskaitė, kuri gyveno iki 1651 m. Iš šių trijų vedybų Merkelis susilaukė dešimties vaikų: Ievos, Jaroslavo Aleksandro, Bagdono, Lukošiaus, Stanislovo, Gabrieliaus, Aleksandros, Apolonijos, Rachelės ir Onos.
Epitafija Sofijai iš Mikalovskių Bočkovskai Vilniaus Bernardinų kapinėse bei sūnui Ksaverui
Konstancijos Sapiegaitės ir Jaroslavo Aleksandro Šemetos sūnus Eustachijus Šemeta (lenk. Eustachy Szemiot (Szemet), podkomorzyc wil.) buvo Vilniaus pakamaris. Šaltiniuose nurodyta, jog buvo vedęs Mariją Bžostovską (lenk. Marianna Marcinowna Brzostowska). Eustachijus Šemeta turėjo dukterį Teresę, kuri ištekėjo už Melchioro Kazimiero Glušinskio, Valkavisko vėliavnešio.
Melchioras Glušinskis aprašytas Glušinskių šeimos genealoginėje byloje, saugomoje Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA f. 391, ap. 1, b. 948). Nurodyta, jog iš Gorskių jis įgijo Vaitkevičių dvarą (lenk. Woytkiewicze). Minėtos bylos duomenimis Melchioro Glušinskio sūnus Stanislovas Kazimieras 1732 m. balandžio 16 d. Lydos paviete įsigijo jau minėtą šiame straipsnyje dvarą pavadinimu “Senasis dvaras” (lenk. Stare dwory), stovėjusį Vosyliškių parapijoje. Konstancijai Sapiegaitei Stanislovas Kazimieras Glušinskis buvo proanūkis.
Genealoginėje byloje minimas Stanislovo Kazimiero Glušinskio sūnus Jokimas Glušinskis turėjo Lydos rotmistro rangą. 1812 m. lapkričio 26 d. Belahrudos bažnyčioje (17 km nuo Lydos) Jokimas Glušinskis susituokė su Antanina Gruževskyte. Jam tuo metu buvo apie 40-50 metų. Kartu su žmona jis gyveno Senajame dvare Vosyliškių parapijoje, kur 1815 m. vasario 1 d. jiems gimė vienintelė duktė Antanina Glušinskaitė, pakrikštyta Vosyliškių bažnyčioje (dekanatinėse krikšto metrikų knygose nurodytas vienintelis vardas Agnieška, originaliose bažnytinėse knygose paprastai buvo nurodyti visi suteikti vardai, kilmingųjų atveju galėjo būti du, trys vardai). Taigi, Antanina Agnieška Glušinskaitė augo Senajame dvare. 1832 m. vasario 28 d. Vosyliškių bažnyčioje Antanina Glušinskaitė ištekėjo už 32 metų amžiaus Adolfo Mikalovskio. Nurodyta, jog nuotakai buvo septyniolika metų. Adolfas Mikalovskis ir Antanina Glušinskaitė ir buvo šiame straipsnyje minimos Sofijos tėvai.
Literatūra
Mirosław Nagielski: Sapieha Andrzej. W: Polski słownik biograficzny, t. 34, 1992-1993;
Eimantas Gudas. Mėlynas kraujas, 2023, Alma Litera. ISBN: 9786090153987;
Deputaci Trybunału Głównego Wielkiego Księstwa Litewskiego – spis (1582-1696), red. A. Rachuba, oprac. H. Lulewicz i A. Rachuba, Warszawa 2007 (dalej: Deputaci);
Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy, tom IV: Ziemia smoleńska i województwo smoleńskie. XIV–XVIII wiek, pod redakcją Andrzeja Rachuby, Warszawa 2003; interneto prieiga: https://rcin.org.pl/Content/233372/PDF/WA303_251773_I8762-8_Urzednicy-8.pdf;
Artur Walden. Marszałkowie świeccy Trybunału Głównego Wielkiego Księstwa Litewskiego w latach 1633-1644, CZASOPISMO PRAWNO-HISTORYCZNE; Tom LXV — 2013;
Polski słownik biograficzny t. 48 s. 144 Szemiot Jarosław, podkomorzy wileński, marszałek Trybunału Litewskiego;
Niesiecki, Szemet h. Łabędź; Herbarz polski Kaspera Niesieckiego;
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 14, interneto prieiga: http://www.lis.if.vu.lt/index7722.html?lang=LT&id=archyvas&TomasID=14&ArchyvasPSL=43&ArchyvasKiekis=1
Polski słownik biograficzny t. 8 s. 136 Gluszynski Melchior Kazimierz (2. poł. XVII w.) chorąży wołkowyski;
Głuszyńscy v. Głusińscy Duninowie h. Łabędź z Głuszyny, w powiecie radomskim, Polski słownik biograficzny t. 8 str. 136;
Lietuvos valstybės istorijos archyve saugoma Glušinskių genealoginė byla, LVIA f. 391, ap. 1, b. 948, l. 1907;
Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomos Mikalovskių genealoginės bylos, LVIA f. 391, ap. 5, b. 406, f. 391, ap. 1, b. 1330; f. 391, ap. 1, b. 861;, l. 69;
Lietuvos valstybės istorijos archyve saugoma Bočkovskių geneologinė byla, 391 fondas, 4 apyrašas, byla Nr. 175;
Czesław Malewski "Rody szlacheckie na Litwie w XIX wieku. Powiat Lidzki." (Wilno, 2005. s. 175);
Miejsce zawarcia ugody ostrowskiej 1392 r. https://pawet.net/library/history/city_district/common/wostrau/wostrau3/miejsce_zawarcia_ugody_ostrowskiej_1392_r.html;
Severino Mikalovskio duomenys 1795 m. Vilniaus bajorijos surašyme, LVIA f. 515, ap. 1, b. 1-10.
Julijaus Cezario Mikalovskio duomenys - Kommissya Tymczasowa jednoczącej się Emigracyi Do Ogółu Emigracyi : Rodacy! , interneto prieiga: https://www.wbc.poznan.pl/dlibra/publication/613481/edition/529256?language=pl;
Julijaus Cezario Mikalovskio nekrologas - https://cyfrowe.mnk.pl/dlibra/publication/15308/edition/15069/content;
Julijaus Cezario Mikalovskio antkapio per Lašezo kapinėse Paryžiuje interneto nuoroda - https://www.appl-lachaise.net/wysocki-joseph-1809-1873/;
Jokimo Glušinskio ir Antaninos Gruževskytės santuokos metrikas 1812 m., Belahrudos Archangelo Mykolo RKB santuokos metrikų knyga, LVIA f. 604, ap. 10, b. 166; interneto prieiga: https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3Q9M-CS9Q-293F-B?cat=1055760&i=91&lang=pl;
Antaninos Glušinskaitės krikšto metrikas 1815 m., Vosyliškių RKB krikšto metrikų knyga, LVIA f. 604, ap. 10, b. 242., interneto prieiga: https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3Q9M-CS9M-27CB?i=674&lang=lt;
Adolfo Mikalovskio ir Antaninos Glušinskaitės santuokos metrikas 1832 m., Vosyliškių bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga, LVIA f. 604, ap. 51, b. 11-12; interneto prieiga: https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3Q9M-C9B8-MSWF-P?i=74&cat=2325460&lang=lt;
Sofijos Michalovskos krikšto metrikas, 1848 m. Varanavo bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga, interneto prieiga: https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3Q9M-CSMW-7QCG-9?i=421&cc=4166194&cat=1056154&lang=lt;
Turgelių RKB, Lydos RKB, Vosilyškių RKB, Varanavo RKB, Vilniaus Romos katalikų bažnyčių knygų metrikų, susijusių su Mikalovskiais, Glušinskiais, Bočkovskiais, kopijos, saugomos pas autorę (dėl didelės apimties kitos nuorodos nepublikuotinos).
Autorius: Dr. Irma Randakevičienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama