Tiesioginė Sapiegų palikuonė Sofija iš Mikalovskių ir jos šeimos istorija

Tęsinys.

Dr. Irma Randakevičienė

Liudvikas Vitgenšteinas buvo vedęs Stefaniją Radvilaitę (1809-1832), su kuria tepagyveno vos kelis metus. Jauna moteris mirė nuo plaučių ligos, palikusi sūnų Petrą bei dukrą. Liudvikas Vitgenšteinas paveldėjo žmonos turtus. Perėmęs didžiąją dalį Radvilų giminės Nesvyžiaus atšakos turtų, Vitgenšteinas tapo stambiausiu privačiu žemvaldžiu to meto Europoje. Antroji Liudviko Vitgenšteino žmona buvo kunigaikštytė Leonila Bariatinskaja. Liudvikas Vitgenšteinas mirė 1866 m. Kanuose. Taigi, po jo mirties Vincentas Bočkovskis išpardavinėjo Vitgenšteino sūnui priklausiusias Radvilų žemes ir turtą.

Sofijos ir Vincento Bočkovskių pora susilaukė keturių vaikų: trijų dukterų ir vieno sūnaus Ksavero. Dar vienas sūnelis mirė kūdikystėje. Ūgtelėjęs sūnus Ksaveras mokėsi Vilniaus gimnazijoje toje pačioje klasėje, kurioje mokėsi ir žymus Vilniaus fotografas Janas Bulhakas.

Iš jų klasės fondo bylų Istorijos archyve teko susipažinti ir su žymiojo Jano Bulhako pažymių knygele. Jis mokėsi geriau už Ksaverą. Galbūt jie buvo draugai, o gal tik klasiokai. Matyti, jog buvo dėstomos graikų, lotynų ir rusų kalbos, aritmetika, algebra, tikyba. Bočkovskių dukterys, tikėtina, buvo auklėjamos namuose. Kažkuriuo metu Vincentas Bočkovskis pirko ar pasistatė du namus tuometinėje Astrachanės, dabartinėje Tyzenhauzų gatvėje, kas buvo vadinama Vilniaus „Naujojo pasaulio“ (rus. „Novy Sviet“) kvartalu.

Vincentas Bočkovskis numirė 1896 m. jau gyvendamas nuosavame name Astrachanės gatvėje. Visą turtą jis testamentu paliko žmonai Sofijai. Sūnus Ksaveras ketino stoti į bajorų institutą, tačiau 1905 m. atsidūrė psichiatrijos ligoninėje, nežinia, dėl kokių priežasčių. Tuomet jam buvo 30 metų. Šioje ligoninėje jis mirė. Palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse. Neabejotina, jog sūnaus likimas iškankino motiną Sofiją.

Likusi našle Sofija Vilniuje gyveno kartu su dukterimis. Gyveno Vilniuje ir jos broliai Juozapas bei Kazimieras Mikalovskai. Brolis Juozapas buvo vedęs Viktoriją Konstanciją Kazimierą iš baronų Hopenų giminės, pagal pirmus vyrus Mingelevičienę Aramovičienę, gyvenusią Bistrampolio dvare. Viktorijos antrasis vyras Koronatas Aramovičius, evangelikų – reformatų tikėjimo, buvo žinomas Vilniaus gydytojas, dėl dalyvavimo 1863 m. sukilime, keletą metų gyvenęs tremtyje. Sofijos brolis Kazimieras Mikalovskis turėjo papulkininkio laipsnį, buvo vedęs Bronislavą Šulcaitę, vėliau jis persikėlė gyventi į Mištautonis Turgelių parapijoje, mirė 1924 metais, palaidotas Šalčininkėlių senosiose kapinėse.

Vilniuje gyveno ir Sofijos sesuo Antanina Zenkevičienė. Dar viena sesuo Izabelė Chodkevičienė su šeima buvo apsistojusi Gardine.

Visos trys Sofijos ir Vincento Bočkovskių dukterys buvo ištekintos. Vyriausioji Vanda tapo Kuliesinskiene, vidurinioji Antanina ištekėjo už Ignoto Čarnockio, jauniausioji Margarita tapo vaistininko Juozapo Mykolo Lauryno Naimskio žmona, kurių palikuonė Lenkijoje gyvenanti Anna Mojecka.

Senatvėje Sofija gyveno Gedimino prospekte (tuometinė Mickevičiaus g.), 15 name su dukters šeima. Sofija Mikalovska Bočkovska mirė Vilniuje 1924 m. birželio 30 d. Buvo palaidota Bernardinų kapinėse šalia sūnaus Ksavero. Vėliau tose pačiose kapinėse atgulė visos trys Sofijos dukterys, jų vyrai, vienos jų mergaitė.

Tiesioginės eilės 5–6 kartos Konstancijos Sapiegaitės palikuonys, palaidoti Bernardinų kapinėse:   Sofija Mikalovska Bočkovska, jos dukterys: Vanda Kuliesinskienė, Antanina Čarnocka, Margarita Naimska, anūkė Marija Kuliesinskaitė, sūnus Ksaveras Bočkovskis,  brolis Juozapas Mikalovskis ir motina Antanina Glušinskaitė Mikalovska.

Sofijos Bočkovskos iš Mikalovskių ir jos šeimos kapas Vilniaus Bernardinų kapinėse

Autorius: Dr. Irma Randakevičienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama